Su žiniasklaidininkais bendravo Savivaldybės vadovai (iš kairės): Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Su gausios Šilutės žiniasklaidos atstovais antradienį susitiko visi rajono vadovai –Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, jo pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Susitikimą pradėjęs meras Vytautas Laurinaitis prakalbo apie strateginės svarbos reikalą – Lietuvos suskirstymą regionais. Jis aiškino, kad tai susiję su ES paramos teikimu. Iki šiol visa Lietuva buvo laikoma vienu regionu. Dabar šalies teritoriją planuojama suskirstyti į kelis regionus. Siūlymų, kaip tai daryti, yra keli.
Vieni siūlo šalį dalinti beveik per pusę: į Vilniaus ir Kauno regionus. Kiti – į tris: Vilniaus, Kauno ir Žemaitijos. Kur pirmuoju atveju atsidurs Šilutė ir visas Pamario kraštas, turbūt spėlioti netenka. Akivaizdu, kad daugiau paramos galime tikėtis būdami viename iš trijų – Žemaitijos – regione. Panašu, kad šalies skirstymas į 3 regionus labiau priimtinas, tik keista, kad Žemaitijos regiono centru siūlomi Šiauliai… Pasak V. Laurinaičio, Žemaitijos regiono centru turėtų tapti trečias pagal dydį Lietuvos miestas – Klaipėda. To ir bus siekiama.
Merai Vilniuje buvo susirinkę aptarti valstybinės žemės nuosavybės reikalų. Tartasi, ar nevertėtų valstybinę žemę perduoti valdyti savivaldybėms. Atrodo, kol kas taip neįvyks, nes teigiama, kad pirma dera užbaigti žemės reformą. Deja, žemės reforma, bent jau Pamaryje, žmonės nelabai tepatenkinti, o atsakomybės už padarytas klaidas niekas imtis nenori.
Pastebėta nauja blogybė: vos tik paaiškėja, kad kokia stambi įmonė nori įsigyti žemės sklypą, tuoj prisistato daugiau pirkėjų ir jie sukelia kainas. Rengiamas teisės aktas, kad ilgiausias terminas, per kurį pasitikėjimo teise suteikiama valdyti valstybinė žemė, būtų 1,5 mėnesio. Tai gana svarbu, nes dabar sprendimo tenka laukti 1,5–2 metus. Pavyzdžiui, dėl tokio laukimo užsitęsė naujojo Šilutės autobusų parko statybos darbų pradžia.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis sakė, kad tebevyksta diskusijos dėl UAB „Šilutės polderiai“ privatizavimo, lyg ir Žemės ūkio ministerija neatsisako tokių įmonių privatizavimo galimybės, tačiau mūsų rajono savivaldybė apie tai turi savo nuomonę. Ši melioracijos įrenginius prižiūrinti įmonė yra pernelyg svarbi, kad jos valdymą būtų galima patikėti privačiam verslui, nes polderius savivaldybė valdo patikėjimo teise. Anot V. Pozingio, tebevyksta kalbos ir dėl melioracijos įrenginių priežiūrai skiriamų lėšų. Niekaip nepavyksta susitarti dėl galimybės pačiai savivaldybei nuspręsti, į kokius melioracijos įrenginius ir kiek reikėtų investuoti pirmiausiai.
Pranešta, kad bus skiriama lėšų automobilių stovėjimo aikštelei prie Aukštumalos pažintinio tako įrengti. Tačiau visiškai neaišku, kas ir kada sutvarkys gegužės pradžioje gaisro apgadintą tako atkarpą. Kaip tyčia, šis objektas nebuvo apdraustas. Apie lėšas jam sutvarkyti kol kas nieko negirdėti. Belieka rinkti aukas… Taip ir daroma, tačiau pinigų byra nedaug.
Su administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu kalbėta apie Šilutės parko tvenkinį. Jis prižėlė nendrių ir maurų. Toks tvenkinys menkai tepuošia mūsų miestą. Pasak administracijos direktoriaus, rengiamas parko teritorijos sutvarkymo projektas, todėl dabar išlaidauti tvarkant tvenkinį neverta, visi darbai bus daromi kompleksiškai.
Mero pavaduotojas Algis Bekeris papasakojo, kad Šilute susidomėjo investuotojas iš Estijos. Viena įmonė norėtų tiekti suskystintas gamtines dujas. Tų dujų reikia ABF „Šilutės Rambynas“ katilinei. Šilutėje pastačius suskystintų gamtinių dujų stotį, atsirastų galimybė tiekti šias dujas pieno perdirbėjams ir keleiviniam bei sunkiajam transportui. Tada Šilutės autobusų parkas galėtų eksploatuoti ir gerokai ekologiškesnes, varomas gamtinėmis dujomis, transporto priemones. Anksčiau apie tokią galimybę nesvarstyta vien todėl, kad nebuvo iš kur gauti šio dujinio kuro.
Susitikime dar trumpai pakalbėta apie galimas medicinos reformas, maldos namų tarp katalikų ir liuteronų dalybas, Armalėnuose rastų palaikų perlaidojimą bei Šilokarčemos kvartalo renovaciją. Prisimintas mažai naudos atnešęs susitikimas su aplinkos ministru, kuriame kažkodėl daugiausiai kalbėta apie paukščius bei paukščių stebėjimo turizmą. Savivaldybės vadovai sakė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo mūsų rajoną aplankyti dar kartą, be didelio palydovų būrio, ir aptarti anąkart jo dėmesio nesulaukusius reikalus. Beje, lyg ir žadama pradėti valyti upes. Atsiranda viltis, kad bus galima pradėti naudotis už ES lėšas įrengtais uosteliais.
Vaidotas VILKAS