Ar Šilutė atsidurs Žemaitijoje?

Su žiniasklaidininkais bendravo Savivaldybės vadovai (iš kairės): Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Su gausios Šilutės žiniasklaidos atstovais antradienį susitiko visi rajono vadovai –Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, jo pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Susitikimą pradėjęs meras Vytautas Laurinaitis prakalbo apie strateginės svarbos reikalą – Lietuvos suskirstymą regionais. Jis aiškino, kad tai susiję su ES paramos teikimu. Iki šiol visa Lietuva buvo laikoma vienu regionu. Dabar šalies teritoriją planuojama suskirstyti į kelis regionus. Siūlymų, kaip tai daryti, yra keli.
Vieni siūlo šalį dalinti beveik per pusę: į Vilniaus ir Kauno regionus. Kiti – į tris: Vilniaus, Kauno ir Žemaitijos. Kur pirmuoju atveju atsidurs Šilutė ir visas Pamario kraštas, turbūt spėlioti netenka. Akivaizdu, kad daugiau paramos galime tikėtis būdami viename iš trijų – Žemaitijos – regione. Panašu, kad šalies skirstymas į 3 regionus labiau priimtinas, tik keista, kad Žemaitijos regiono centru siūlomi Šiauliai… Pasak V. Laurinaičio, Žemaitijos regiono centru turėtų tapti trečias pagal dydį Lietuvos miestas – Klaipėda. To ir bus siekiama.
Merai Vilniuje buvo susirinkę aptarti valstybinės žemės nuosavybės reikalų. Tartasi, ar nevertėtų valstybinę žemę perduoti valdyti savivaldybėms. Atrodo, kol kas taip neįvyks, nes teigiama, kad pirma dera užbaigti žemės reformą. Deja, žemės reforma, bent jau Pamaryje, žmonės nelabai tepatenkinti, o atsakomybės už padarytas klaidas niekas imtis nenori.
Pastebėta nauja blogybė: vos tik paaiškėja, kad kokia stambi įmonė nori įsigyti žemės sklypą, tuoj prisistato daugiau pirkėjų ir jie sukelia kainas. Rengiamas teisės aktas, kad ilgiausias terminas, per kurį pasitikėjimo teise suteikiama valdyti valstybinė žemė, būtų 1,5 mėnesio. Tai gana svarbu, nes dabar sprendimo tenka laukti 1,5–2 metus. Pavyzdžiui, dėl tokio laukimo užsitęsė naujojo Šilutės autobusų parko statybos darbų pradžia.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis sakė, kad tebevyksta diskusijos dėl UAB „Šilutės polderiai“ privatizavimo, lyg ir Žemės ūkio ministerija neatsisako tokių įmonių privatizavimo galimybės, tačiau mūsų rajono savivaldybė apie tai turi savo nuomonę. Ši melioracijos įrenginius prižiūrinti įmonė yra pernelyg svarbi, kad jos valdymą būtų galima patikėti privačiam verslui, nes polderius savivaldybė valdo patikėjimo teise. Anot V. Pozingio, tebevyksta kalbos ir dėl melioracijos įrenginių priežiūrai skiriamų lėšų. Niekaip nepavyksta susitarti dėl galimybės pačiai savivaldybei nuspręsti, į kokius melioracijos įrenginius ir kiek reikėtų investuoti pirmiausiai.
Pranešta, kad bus skiriama lėšų automobilių stovėjimo aikštelei prie Aukštumalos pažintinio tako įrengti. Tačiau visiškai neaišku, kas ir kada sutvarkys gegužės pradžioje gaisro apgadintą tako atkarpą. Kaip tyčia, šis objektas nebuvo apdraustas. Apie lėšas jam sutvarkyti kol kas nieko negirdėti. Belieka rinkti aukas… Taip ir daroma, tačiau pinigų byra nedaug.
Su administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu kalbėta apie Šilutės parko tvenkinį. Jis prižėlė nendrių ir maurų. Toks tvenkinys menkai tepuošia mūsų miestą. Pasak administracijos direktoriaus, rengiamas parko teritorijos sutvarkymo projektas, todėl dabar išlaidauti tvarkant tvenkinį neverta, visi darbai bus daromi kompleksiškai.
Mero pavaduotojas Algis Bekeris papasakojo, kad Šilute susidomėjo investuotojas iš Estijos. Viena įmonė norėtų tiekti suskystintas gamtines dujas. Tų dujų reikia ABF „Šilutės Rambynas“ katilinei. Šilutėje pastačius suskystintų gamtinių dujų stotį, atsirastų galimybė tiekti šias dujas pieno perdirbėjams ir keleiviniam bei sunkiajam transportui. Tada Šilutės autobusų parkas galėtų eksploatuoti ir gerokai ekologiškesnes, varomas gamtinėmis dujomis, transporto priemones. Anksčiau apie tokią galimybę nesvarstyta vien todėl, kad nebuvo iš kur gauti šio dujinio kuro.
Susitikime dar trumpai pakalbėta apie galimas medicinos reformas, maldos namų tarp katalikų ir liuteronų dalybas, Armalėnuose rastų palaikų perlaidojimą bei Šilokarčemos kvartalo renovaciją. Prisimintas mažai naudos atnešęs susitikimas su aplinkos ministru, kuriame kažkodėl daugiausiai kalbėta apie paukščius bei paukščių stebėjimo turizmą. Savivaldybės vadovai sakė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo mūsų rajoną aplankyti dar kartą, be didelio palydovų būrio, ir aptarti anąkart jo dėmesio nesulaukusius reikalus. Beje, lyg ir žadama pradėti valyti upes. Atsiranda viltis, kad bus galima pradėti naudotis už ES lėšas įrengtais uosteliais.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite