Ar Šilutė atsidurs Žemaitijoje?

Su žiniasklaidininkais bendravo Savivaldybės vadovai (iš kairės): Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Su gausios Šilutės žiniasklaidos atstovais antradienį susitiko visi rajono vadovai –Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, jo pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Susitikimą pradėjęs meras Vytautas Laurinaitis prakalbo apie strateginės svarbos reikalą – Lietuvos suskirstymą regionais. Jis aiškino, kad tai susiję su ES paramos teikimu. Iki šiol visa Lietuva buvo laikoma vienu regionu. Dabar šalies teritoriją planuojama suskirstyti į kelis regionus. Siūlymų, kaip tai daryti, yra keli.
Vieni siūlo šalį dalinti beveik per pusę: į Vilniaus ir Kauno regionus. Kiti – į tris: Vilniaus, Kauno ir Žemaitijos. Kur pirmuoju atveju atsidurs Šilutė ir visas Pamario kraštas, turbūt spėlioti netenka. Akivaizdu, kad daugiau paramos galime tikėtis būdami viename iš trijų – Žemaitijos – regione. Panašu, kad šalies skirstymas į 3 regionus labiau priimtinas, tik keista, kad Žemaitijos regiono centru siūlomi Šiauliai… Pasak V. Laurinaičio, Žemaitijos regiono centru turėtų tapti trečias pagal dydį Lietuvos miestas – Klaipėda. To ir bus siekiama.
Merai Vilniuje buvo susirinkę aptarti valstybinės žemės nuosavybės reikalų. Tartasi, ar nevertėtų valstybinę žemę perduoti valdyti savivaldybėms. Atrodo, kol kas taip neįvyks, nes teigiama, kad pirma dera užbaigti žemės reformą. Deja, žemės reforma, bent jau Pamaryje, žmonės nelabai tepatenkinti, o atsakomybės už padarytas klaidas niekas imtis nenori.
Pastebėta nauja blogybė: vos tik paaiškėja, kad kokia stambi įmonė nori įsigyti žemės sklypą, tuoj prisistato daugiau pirkėjų ir jie sukelia kainas. Rengiamas teisės aktas, kad ilgiausias terminas, per kurį pasitikėjimo teise suteikiama valdyti valstybinė žemė, būtų 1,5 mėnesio. Tai gana svarbu, nes dabar sprendimo tenka laukti 1,5–2 metus. Pavyzdžiui, dėl tokio laukimo užsitęsė naujojo Šilutės autobusų parko statybos darbų pradžia.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis sakė, kad tebevyksta diskusijos dėl UAB „Šilutės polderiai“ privatizavimo, lyg ir Žemės ūkio ministerija neatsisako tokių įmonių privatizavimo galimybės, tačiau mūsų rajono savivaldybė apie tai turi savo nuomonę. Ši melioracijos įrenginius prižiūrinti įmonė yra pernelyg svarbi, kad jos valdymą būtų galima patikėti privačiam verslui, nes polderius savivaldybė valdo patikėjimo teise. Anot V. Pozingio, tebevyksta kalbos ir dėl melioracijos įrenginių priežiūrai skiriamų lėšų. Niekaip nepavyksta susitarti dėl galimybės pačiai savivaldybei nuspręsti, į kokius melioracijos įrenginius ir kiek reikėtų investuoti pirmiausiai.
Pranešta, kad bus skiriama lėšų automobilių stovėjimo aikštelei prie Aukštumalos pažintinio tako įrengti. Tačiau visiškai neaišku, kas ir kada sutvarkys gegužės pradžioje gaisro apgadintą tako atkarpą. Kaip tyčia, šis objektas nebuvo apdraustas. Apie lėšas jam sutvarkyti kol kas nieko negirdėti. Belieka rinkti aukas… Taip ir daroma, tačiau pinigų byra nedaug.
Su administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu kalbėta apie Šilutės parko tvenkinį. Jis prižėlė nendrių ir maurų. Toks tvenkinys menkai tepuošia mūsų miestą. Pasak administracijos direktoriaus, rengiamas parko teritorijos sutvarkymo projektas, todėl dabar išlaidauti tvarkant tvenkinį neverta, visi darbai bus daromi kompleksiškai.
Mero pavaduotojas Algis Bekeris papasakojo, kad Šilute susidomėjo investuotojas iš Estijos. Viena įmonė norėtų tiekti suskystintas gamtines dujas. Tų dujų reikia ABF „Šilutės Rambynas“ katilinei. Šilutėje pastačius suskystintų gamtinių dujų stotį, atsirastų galimybė tiekti šias dujas pieno perdirbėjams ir keleiviniam bei sunkiajam transportui. Tada Šilutės autobusų parkas galėtų eksploatuoti ir gerokai ekologiškesnes, varomas gamtinėmis dujomis, transporto priemones. Anksčiau apie tokią galimybę nesvarstyta vien todėl, kad nebuvo iš kur gauti šio dujinio kuro.
Susitikime dar trumpai pakalbėta apie galimas medicinos reformas, maldos namų tarp katalikų ir liuteronų dalybas, Armalėnuose rastų palaikų perlaidojimą bei Šilokarčemos kvartalo renovaciją. Prisimintas mažai naudos atnešęs susitikimas su aplinkos ministru, kuriame kažkodėl daugiausiai kalbėta apie paukščius bei paukščių stebėjimo turizmą. Savivaldybės vadovai sakė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo mūsų rajoną aplankyti dar kartą, be didelio palydovų būrio, ir aptarti anąkart jo dėmesio nesulaukusius reikalus. Beje, lyg ir žadama pradėti valyti upes. Atsiranda viltis, kad bus galima pradėti naudotis už ES lėšas įrengtais uosteliais.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite