Ar pieno ūkiai šią vasarą begamins pašarus?

Nuo balandžio 1 d. Europos Sąjungoje naikinamos pieno kvotos. Lietuvos pieno kvota buvo 1,7 milijono tonų pieno. Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos manymu, pieno kvotų panaikinimas gyvulių augintojams nieko gero nežada.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda paaiškino, kad pieno kvotų sistema Europoje buvo sukurta ir įvesta 1984 metais. Tai savotiškas pieno produktų rinkos reguliavimo mechanizmas. Pieno kvotos ledo ūkininkams numatyti kiek pieno produktų galima pagaminti, išlaikant už ją tam tikro lygio kainas.
Kaip jau minėta, nuo balandžio 1 d. pieno kvotos ES šalyse panaikintos. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas dėl to įžvelgia didelį pavojų pieno gamintojams. Ir taip mažos pieno kainos (šiuo metu temokama apie 17-18 centų už kilogramą pieno) gali dar sumažėti. Anot A. Nausėdos, didėjanti pieno produkcijos paklausa pasaulyje naudinga tam pasiruošusiems ir gamybinius pajėgumus išvysčiusiems senųjų Europos Sąjungos valstybių pieno gamintojams, kuriuos didelėmis išmokomis dar remia ir valstybė. Tuo tarpu mažų pieno kainų, sankcijų ir paskolų nustekentam Lietuvos pieno ūkiui gali būti labai sunku atsilaikyti prieš kitų šalių konkurenciją.
„Kas mūsų laukia, sunku pasakyti. Kurie suspėjo atsinaujinti techniką ir išbristi iš skolų, dar gali kurį laiką išsilaikyti. Kokius 5 metus, kol pasens technika ir technologijos. Spaudžiamiems paskolų šiuo metu labai sunku. Kvotų panaikinimo pasekmes pajusime už kokių metų, o šienapjūtė jau šią vasarą parodys, ar žmonės rengiasi ir toliau laikyti gyvulių, ar palikę pievas nešienautas, pamažu trauksis iš gamybos“, – kalbėjo A. Nausėda.
Šiuo metu Šilutės rajonas pirmauja Lietuvoje pagal melžiamų karvių skaičių (jų turime apie 13 tūkst.) ir yra trečioje vietoje (34 tūkst.) pagal bendrą laikomų galvijų kiekį. Taikydamiesi prie rinkos ir bandydami apsisaugoti nuo netikėtų jos svyravimų, vis daugiau ūkininkų laiko mišrias bandas, augindami ne tik pieninius, bet ir mėsinius galvijus. Pasak A. Nausėdos, apsėklinus karvę mėsinių galvijų sperma, jau pirmoje kartoje gaunamas tinkamas mėsai mišrūnas, o sulaukus 6 kartos, veislė praktiškai išgryninama. Vis daugiau laikoma mėsinių negrynaveislių arklių, ritualiniam skerdimui tinkamų galvijų.
„Tiek ekonominė, tiek politinė padėtis pakankamai nestabili, kad būtų galima kurti ilgalaikes prognozes. Tačiau pagal tai, kas vyksta dabar, pagrindo optimizmui nedaug. Neužmirškime, kad vidutinis mūsų rajono ūkininko amžius yra 58 metai. Norinčio ūkininkauti jaunimo nedaug“, – kalbėdamas apie gyvulininkystės perspektyvas mūsų rajone sakė Alfredas Nausėda.
Abejoja ateitimi
Skirvytės kaime (Rusnės sen.) ūkininkaujanti Snieguolė Radvinskienė apskritai abejoja gyvulininkystės ateitimi ir baiminasi, kad netektų parduoti ūkio. Beveik 100 galvijų laikanti moteris dėl panaikintų pieno kvotų neįžvelgia nieko bloga, nors turėjo jos turėta kvota viršijo 200 tonų pieno per metus. Ją labiau neramina bendra Žemės ūkio situacija.
„Nežinau, kodėl tas pieno kvotas taip sureikšmino. Melžiame ir viskas, nelabai suprantame, kaip gali atsiliepti pieno kvotų panaikinimas. Nebent sustiprėtų kitų šalių pieno gamintojų konkurencija, bet kas tą pieną į Lietuvą veš, kai tokia pirkimo kaina“, – mąstė S. Radvinskienė. Ji jau beveik 25 metus tiekia pieną bendrovei „Žemaitijos pienas“, kuri moka tiek pat, kiek ir kiti pirkėjai. Moteris patenkinta tuo, kad skirtingai negu kai kurie kiti pieno pirkėjai „Žemaitijos pienas“ apie būsimas pirkimo kainas informuoja mėnesio pradžioje, tad gali paskaičiuoti, kiek už jį gausi. Ji sako, kad iki Rusijos sankcijų visai neblogai buvę – apie 30 ct už pieno kilogramą mokėjo. O kad tokios kainos sugrįžtų!..
Nors skolų neturi, o ūkyje dirba tik šeimos nariai, Snieguolė Radvinskienė sakė, kad jokio pelno negauna. Kai sumoka už viską, pinigų lieką tik pragyvenimui. Į ką nors investuoti tapo nebeįmanoma.
„Kokia mūsų šalies žemės ūkio ateitis, neaišku. Nėra jokios vizijos. Jeigu taip tęsis, Lietuvoje žemės ūkio neliks. Bent jau gyvulininkystė išnyks. Paukščiukus geriau saugoti, negu gyvulius auginti. Jeigu bus dar blogiau, parduosime ūkį. Rusnėje jau vienas ūkininkas savo gyvulius pardavė lenkams. Parduosime ir gyvensime kaip visi, kurie neūkininkauja. O gaila, kad tokie dalykai darosi. Žmonės nusipirko technikos, auga jaunų ūkininkų karta. Dabartinės supirkimo kainos mus vėl nubloškė į tokią pat padėtį, kokioje buvome, prieš stodami į Europos Sąjungą“, – apgailestavo moteris.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Joo

    Tik kaimo tundros taip mąsto. Eurosojuznikai tikrai priveš ir tikrai dvigubai pigesnio perteklinio pieno , ir be nuostolių pigiai parduos. Eurosojuznikai kantriai palauks, ir dvigubas ar didesnis pelnas jiem grįš tada, kai tokios kaip Radvinskienė Lietuvoje išskers karves ir nebegalės išarti ganyklų. Tuomet laisvai ir nevaržomai jie galės į Lietuvą tiekti aukšta kaina, bet prastos kokybės pieną. Nes Lietuvos būrai vistiek turės kaip nors pramisti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite