Ar pieno ūkiai šią vasarą begamins pašarus?

Nuo balandžio 1 d. Europos Sąjungoje naikinamos pieno kvotos. Lietuvos pieno kvota buvo 1,7 milijono tonų pieno. Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos manymu, pieno kvotų panaikinimas gyvulių augintojams nieko gero nežada.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda paaiškino, kad pieno kvotų sistema Europoje buvo sukurta ir įvesta 1984 metais. Tai savotiškas pieno produktų rinkos reguliavimo mechanizmas. Pieno kvotos ledo ūkininkams numatyti kiek pieno produktų galima pagaminti, išlaikant už ją tam tikro lygio kainas.
Kaip jau minėta, nuo balandžio 1 d. pieno kvotos ES šalyse panaikintos. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas dėl to įžvelgia didelį pavojų pieno gamintojams. Ir taip mažos pieno kainos (šiuo metu temokama apie 17-18 centų už kilogramą pieno) gali dar sumažėti. Anot A. Nausėdos, didėjanti pieno produkcijos paklausa pasaulyje naudinga tam pasiruošusiems ir gamybinius pajėgumus išvysčiusiems senųjų Europos Sąjungos valstybių pieno gamintojams, kuriuos didelėmis išmokomis dar remia ir valstybė. Tuo tarpu mažų pieno kainų, sankcijų ir paskolų nustekentam Lietuvos pieno ūkiui gali būti labai sunku atsilaikyti prieš kitų šalių konkurenciją.
„Kas mūsų laukia, sunku pasakyti. Kurie suspėjo atsinaujinti techniką ir išbristi iš skolų, dar gali kurį laiką išsilaikyti. Kokius 5 metus, kol pasens technika ir technologijos. Spaudžiamiems paskolų šiuo metu labai sunku. Kvotų panaikinimo pasekmes pajusime už kokių metų, o šienapjūtė jau šią vasarą parodys, ar žmonės rengiasi ir toliau laikyti gyvulių, ar palikę pievas nešienautas, pamažu trauksis iš gamybos“, – kalbėjo A. Nausėda.
Šiuo metu Šilutės rajonas pirmauja Lietuvoje pagal melžiamų karvių skaičių (jų turime apie 13 tūkst.) ir yra trečioje vietoje (34 tūkst.) pagal bendrą laikomų galvijų kiekį. Taikydamiesi prie rinkos ir bandydami apsisaugoti nuo netikėtų jos svyravimų, vis daugiau ūkininkų laiko mišrias bandas, augindami ne tik pieninius, bet ir mėsinius galvijus. Pasak A. Nausėdos, apsėklinus karvę mėsinių galvijų sperma, jau pirmoje kartoje gaunamas tinkamas mėsai mišrūnas, o sulaukus 6 kartos, veislė praktiškai išgryninama. Vis daugiau laikoma mėsinių negrynaveislių arklių, ritualiniam skerdimui tinkamų galvijų.
„Tiek ekonominė, tiek politinė padėtis pakankamai nestabili, kad būtų galima kurti ilgalaikes prognozes. Tačiau pagal tai, kas vyksta dabar, pagrindo optimizmui nedaug. Neužmirškime, kad vidutinis mūsų rajono ūkininko amžius yra 58 metai. Norinčio ūkininkauti jaunimo nedaug“, – kalbėdamas apie gyvulininkystės perspektyvas mūsų rajone sakė Alfredas Nausėda.
Abejoja ateitimi
Skirvytės kaime (Rusnės sen.) ūkininkaujanti Snieguolė Radvinskienė apskritai abejoja gyvulininkystės ateitimi ir baiminasi, kad netektų parduoti ūkio. Beveik 100 galvijų laikanti moteris dėl panaikintų pieno kvotų neįžvelgia nieko bloga, nors turėjo jos turėta kvota viršijo 200 tonų pieno per metus. Ją labiau neramina bendra Žemės ūkio situacija.
„Nežinau, kodėl tas pieno kvotas taip sureikšmino. Melžiame ir viskas, nelabai suprantame, kaip gali atsiliepti pieno kvotų panaikinimas. Nebent sustiprėtų kitų šalių pieno gamintojų konkurencija, bet kas tą pieną į Lietuvą veš, kai tokia pirkimo kaina“, – mąstė S. Radvinskienė. Ji jau beveik 25 metus tiekia pieną bendrovei „Žemaitijos pienas“, kuri moka tiek pat, kiek ir kiti pirkėjai. Moteris patenkinta tuo, kad skirtingai negu kai kurie kiti pieno pirkėjai „Žemaitijos pienas“ apie būsimas pirkimo kainas informuoja mėnesio pradžioje, tad gali paskaičiuoti, kiek už jį gausi. Ji sako, kad iki Rusijos sankcijų visai neblogai buvę – apie 30 ct už pieno kilogramą mokėjo. O kad tokios kainos sugrįžtų!..
Nors skolų neturi, o ūkyje dirba tik šeimos nariai, Snieguolė Radvinskienė sakė, kad jokio pelno negauna. Kai sumoka už viską, pinigų lieką tik pragyvenimui. Į ką nors investuoti tapo nebeįmanoma.
„Kokia mūsų šalies žemės ūkio ateitis, neaišku. Nėra jokios vizijos. Jeigu taip tęsis, Lietuvoje žemės ūkio neliks. Bent jau gyvulininkystė išnyks. Paukščiukus geriau saugoti, negu gyvulius auginti. Jeigu bus dar blogiau, parduosime ūkį. Rusnėje jau vienas ūkininkas savo gyvulius pardavė lenkams. Parduosime ir gyvensime kaip visi, kurie neūkininkauja. O gaila, kad tokie dalykai darosi. Žmonės nusipirko technikos, auga jaunų ūkininkų karta. Dabartinės supirkimo kainos mus vėl nubloškė į tokią pat padėtį, kokioje buvome, prieš stodami į Europos Sąjungą“, – apgailestavo moteris.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Joo

    Tik kaimo tundros taip mąsto. Eurosojuznikai tikrai priveš ir tikrai dvigubai pigesnio perteklinio pieno , ir be nuostolių pigiai parduos. Eurosojuznikai kantriai palauks, ir dvigubas ar didesnis pelnas jiem grįš tada, kai tokios kaip Radvinskienė Lietuvoje išskers karves ir nebegalės išarti ganyklų. Tuomet laisvai ir nevaržomai jie galės į Lietuvą tiekti aukšta kaina, bet prastos kokybės pieną. Nes Lietuvos būrai vistiek turės kaip nors pramisti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Vėl išlaidos vairuotojams: nuo sausio 1-os reikės naujos vaistinėlės

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojų laukia ne tik  Kelių eismo taisyklių pakeitimai, tačiau ir dar viena naujovė – bus privalu automobilyje turėti naujos sudėties vaistinėlę. Vaistinėlėje turėtų atsirasti papildomų priemonių. Jos sudėtis papildoma spaudžiamuoju tvarsčiu, ledo maišeliais, turniketais ir vienkartine veido kauke, skirta gaivinti – atlikti dirbtinį kvėpavimą. Ne visais atvejais vairuotojams reikės naujos vaistinėlės, mat kai kuriems užteks turimą vaistinėlę papildyti trūkstamomis priemonėmis. Pirmosios pagalbos rinkinys nebuvo keistas nuo 2003 metų. Per tiek metų pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai,

Bus naujas eurų banknotų dizainas

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą. Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis

Taip pat skaitykite