Ar mokyklos toliau dirbs nuotoliniu, ar įprastu būdu, leista apsispręsti mokyklų vadovams

Švelninant karantiną, į mokyklas palaipsniui bus leidžiama sugrįžti mokiniams. Pirmiausia nuo gegužės 25 d. į mokyklas galėtų grįžti pradinio ugdymo (1-4 klasių) mokiniai. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantys mokiniai – nuo gegužės 30 d. Galutinį sprendimą, ar  mokyklos dirbs nuotoliniu, ar įprastu būdu, priims savivaldybės ir mokyklų vadovai.  

Nuo gegužės 25 d. mokyklose taip pat galės vykti konsultacijos abiturientams, leidžiama vykdyti profesinį mokymą bei aukštojo mokslo studijas, kurių neįmanoma organizuoti nuotoliniu būdu.

Gegužės 25 d. duris galės atverti specialiosios mokyklos ir visų bendrojo ugdymo mokyklų specialiosios klasės.

Suaugusiųjų neformaliojo švietimo veiklos, jei jų neįmanoma vykdyti nuotoliniu būdu, įprasta forma galės būti rengiamos nuo gegužės 30 d.

Neformaliojo švietimo veiklos, kaip ir ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas, į įprastą ritmą gali grįžti nuo gegužės 18 d., laikantis būtinų saugos reikalavimų, arba toliau gali būti organizuojamos nuotoliniu būdu.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, šio sprendimo tikslas nėra tiesiog sugrąžinti vaikus į mokyklas.

„Priešingai, Vyriausybė, švelnindama karantino sąlygas, sudaro galimybę grįžti visiems vaikams, mokytojams ar tik daliai jų, taikant mišrų ugdymo būdą, į mokyklas, jeigu to pageidauja mokyklos bendruomenė – tėvai, vaikai, mokytojai, mokyklos ir savivaldybių vadovai. Jeigu jie manys, kad dėl saugumo mokyklų geriau neatidaryti, tai ugdymas galės ir toliau tęstis nuotoliniu būdu, kurį mokykloms pavyko sėkmingai įgyvendinti. Tam ministerija tikrai neprieštaraus“, – sako ministras Algirdas Monkevičius.

Jau anksčiau paruoštos ir švietimo įstaigoms pateiktos rekomendacijos, kaip užtikrinti sveikatai saugią aplinką ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Jų pagrindu bus parengtos rekomendacijos dėl saugumo vyresnių mokinių ugdyme, šiuo metu jos baigiamos derinti. Rekomendacijos taip pat bus parengtos ir dėl neformalaus vaikų švietimo veiklų organizavimo. Apie visas jas ministerija mokyklas ir veiklų tiekėjus informuos.

Pažymima, kad ugdymo procesą būtų galima organizuoti ir kitomis nei pamoka ugdymo formomis, t. y., vesti individualias ar grupines konsultacijas, ypač atkreipiant dėmesį į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, egzaminams besirengiančius abiturientus, taip pat mokinius, kuriems teko mokytis nuotoliniu būdu nepalankioje edukacinėje aplinkoje namuose, ir taip kompensuoti pastebėtus mokymosi praradimus.

Pagal šiemet gegužės 8 d. patvirtinus bendrųjų ugdymo planų pakeitimus, ugdymo procesas 1-4 klasių mokiniams baigiasi birželio 4 d., 5-10, III gimnazijos klasės mokiniams – birželio 18 d., o abiturientams – gegužės 22 d. Tačiau jei mokykloje vyko intensyvesnis ugdymo procesas, buvo organizuojami edukaciniai renginiai savaitgaliais, šios datos gali skirtis, ugdymo procesas baigsis anksčiau.

ŠMSM inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite