Ar gresia Šilutės ligoninei uždarymas?

Artėja dar viena šalies ligoninių sistemos pertvarka. 2003 metais pradėti optimizavimo etapai byloja, jog šį kartą daliai gydymo įstaigų gresia uždarymas ar bent jungimas prie didesnių centrų. Kai kurie rajoninių ligoninių atstovai su nerimu laukia pasikeitimų. Pokyčiams ruošiasi ir Šilutės ligoninė.

VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus mano, kad Šilutės ligoninei uždarymas negresia.

Keisis sveikatos sistema
Praėjusią savaitę buvo pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano projektas. Įgyvendinat jį, bus stiprinamos ambulatorinės paslaugos, plečiamos slaugos, ilgalaikio gydymo, geriatrijos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir stebėjimo paslaugos. Rajonų ligoninėse planuojama atsisakyti perteklinių lovų, didinti jų užimtumą iki 300 dienų per metus.
Taip pat siūloma neteikti akušerijos ir chirurgijos paslaugų tose ligoninėse, kur per metus gimdo mažiau kaip 300 moterų, o operacijų atliekamų mažiau nei 400. Tokie pasikeitimai esą reikalingi sprendžiant sveikatos sistemos finansinius sunkumus, kad būtų tinkamai gydomi pacientai, ligoninėse nebebūtų perteklinio gydymo.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išanalizavus šalies ligoninių situaciją, labiausiai nukentės rajonų ligoninės. Mat šios grandies gydymo įstaigos nepakankamai panaudoja turimus savo resursus.
Su tokia pertvarka sutinka ir VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus. Pasak jo, sveikatos sistemos pokyčiai reikalingi, nes medicina privalo keistis. „Jeigu poreikis yra toks, ir pinigų mes turime tik tiek, tai tam, kad visiems žmonėms užtikrinti reikiamą pagalbą, medicina turi keistis. Žinoma, negali niekada garantuoti, kad tie pokyčiai bus į naudą, tačiau nėra ir orakulo, kuris nustatytų, kad viskas taip ir bus gerai. Aš šiuos žingsnius priimčiau kaip teisingus. Nors šis etapas ir reikalingas, yra tam tikrų niuansų, dėl kurių reikėtų diskutuoti. Yra ir tam tikrų grėsmių, kurių niekas nenumanys“, – savo nuomonę apie planuojamą sveikatos apsaugos pertvarką dėstė Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus.
Per mažai pacientų
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, ligoninėse yra per daug pacientams skirtų lovų – tūkstančiui gyventojui tenka 7,6 lovos, o tai 46 proc. daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje 100 gyventojų ligoninėse tenka net 21,3 aktyvaus gydymo stacionaro lovos, kai ES vidurkis – 15,9 lovos. Lietuvoje panaudojama tik apie 73 proc. lovų.
Šis rodiklis ypač mažas tuose rajonuose, kur gyventojų tėra apie 20 tūkstančių ir kur atstumas iki apskrities centre ar didesniame mieste esančios ligoninės nėra didelis. Tokios rajonų ligoninės dėl nedidelio pacientų skaičiaus negali, o mažėjant gyventojų, tikėtina, kad ir ateityje negalės, užtikrinti didesnio lovų panaudojimo ir geresnių įstaigos veiklos rezultatų.
Kai kurių rajonų ligoninėse neužimtų lovų per metus būna 224 dienas. Todėl pertvarkant ligonines norima atisakyta perteklinių lovų rajono gydymo įstaigose, kurių kiekviena turėtų būti naudojama iki 300 dienų per metus. Jei lovos būna užimtos tik 250 dienų per metus, tokia gydymo įstaiga bus jungiama su didesne ligonine. Mat valstybei išlaikyti vieną lovą per metus kainuoja 18 500 eurų.
Per pastaruosius dvejus metus Šilutės ligoninėje bendras lovų skaičius nekito – 190, tačiau net 3,7 proc. sumažėjo pacientų. Per tuos metus ligoninėje lovos būdavo užimtos apie 270 dienų, turėtų siekti 300.
Nejaugi šie skaičiai sufleruoja, kad Šilutės ligoninei taip pat gresia uždarymas?
„Ši pertvarka mus sustiprintų, nors mūsų rajonas yra šiek tiek specifinis, nes iš vienos pusės turime Kuršių marias, o iš kitos – Kaliningrado sritį, iš kur pacientų tikrai nesulauksime. Mūsų rajonas izoliuotas ir pacientų mažėjimas mums irgi gali atsiliepti neigiamai. Tad jei pas mus šiandien viskas gerai, mažėjant pacientų, mes irgi turėtume atlikti ketvirtajame etape nurodytus tam tikrus veiksmus“, – dėstė VšĮ Šilutes ligoninės vyr. gydytojas.
Atsisakyti akušerijos ir chirurgijos paslaugų?
Ketvirtuoju sveikatos sistemos pertvarkos etapu siūloma neteikti akušerijos paslaugų tose ligoninėse, kur per metus gimdo mažiau negu 300 moterų. Šilutės ligoninėje 2014 m. gimdė 261 moteris ir tai yra riba, kai sveikatos apsaugos specialistai gali nutraukti šios paslaugos tiekimą mūsų mieste.
„Žinoma, taip gali atsitikti, tačiau šiuo metu mes šias paslaugas užtikriname ir norėtume išsaugoti. Juk atsisakius tam tikrų paslaugų, atgal jas sugrąžinti būtų labai sudėtinga“, – tikino D. Steponkus. Palyginus 2014 metų Šilutės ligoninės duomenis su 2013 m., kai gimdyvių buvo 238, gimdymų padaugėjo 8,8 proc.
„Jau daugiau kaip penkerius metus iš eilės pacientų nemažėja, o nežymiai daugėja. Tai nuteikia labai optimistiškai, nes jei daugiau pacientų, tai ir tų gimdyvių būna šiek tiek daugiau. Ko gero, mes nepasieksim to lygio, kai prieš 25 metus ligoninėje gimdė 1500 moterų. Tačiau tuo metu ir Šilutės rajonas buvo daug didesnis“, – kalbėjo D. Steponkus.
Naujajame etape siūloma nebeteikti ir chirurgijos paslaugų ligoninėse, kur operacijų per metus atliekama mažiau nei 400. Tačiau, anot Šilutės ligoninės atstovų, šiai įstaigai nėra ko baimintis. Mat šis skaičius yra gerokai didesnis negu to reikalauja naujasis etapas. Per 2014 metus VšĮ Šilutės ligoninėje atliktos 2624 operacijos, o tai yra 5,8 proc. operacijų daugiau lyginant su 2013 m.
Atliekamų operacijų skaičius mažėjo 2012-2014 m. laikotarpiu, ypač sumažėjo didžiųjų operacijų – 8,5 proc. Toks sumažėjimas siejamas su tuo, jog dalis šių operacijų priskiriamos dienos chirurgijos operacijoms. 2014 metais dienos chirurgijos operacijų atlikta 597.
„Šie skaičiai tikrai didesni nei to reikalaujama. Jei per metus mes turime daugiau kaip 2500 operacijų, tai mums nebaisu“, – įsitikinęs Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus.
Liks tik slauga
Šiame etape numatyta rajoninėse gydymo įstaigose didinti slaugos lovų skaičių. Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė nurodo, kad dabar ligoninių terapijos skyriuose dažnai laikomi pacientai, kuriems reikalinga slauga, o ne aktyvus gydymas. Be to, pasitaiko atvejų kai rajono ligoninėse kelias dienas gydyti pacientai, vėliau siunčiami į didžiąsias šalies ligonines, kur gydymo procesas pradedamas iš pradžių. Pastebima, jog labiausiai reikalingos slaugos paslaugos, kurios turėtų būti teikiamos rajonuose, arčiausiai žmogaus gyvenamosios vietos.
Slauga reikalinga ir Šilutės mieste. VŠĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojo teigimu, slaugos skyriuje lovų vis daugėja – prieš 10 m. slaugos skyriuje buvo tik 15 lovų, o šiuo metu jų net 70, ir vis dar trūksta.
Siūloma, stacionarines chirurgijos, akušerijos, traumatologijos ir kitas panašias paslaugas teikti tik didesniuose gydymo centruose, o slaugos paslaugas palikti rajoninėse ligoninėse. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas su tuo nesutinka. Anot jo, svarbu, kad ligonis, gautų tam tikrą gydymą ten, kur jam yra patogiausia. „Mūsų ligonė niekada nepersodins širdies, nes yra kitos įstaigos, kuriose galima tai atlikti, bet operuoti apendicitą ar lūžį tikrai galime. Jei mūsų ligoninėje liktų tik slauga, įvairios operacijos būtų atliekamos didesnėse gydymo įstaigose. Tada atsitiktų taip, jog ten dirbantys specialistai nepajėgtų to padaryti, nes pagausės žmonių srautas. O žmonėms patekti pas tam tikrą specialistą bus nebeįmanoma“, – tikino D. Steponkus.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite