Ar gresia Šilutės ligoninei uždarymas?

Artėja dar viena šalies ligoninių sistemos pertvarka. 2003 metais pradėti optimizavimo etapai byloja, jog šį kartą daliai gydymo įstaigų gresia uždarymas ar bent jungimas prie didesnių centrų. Kai kurie rajoninių ligoninių atstovai su nerimu laukia pasikeitimų. Pokyčiams ruošiasi ir Šilutės ligoninė.

VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus mano, kad Šilutės ligoninei uždarymas negresia.

Keisis sveikatos sistema
Praėjusią savaitę buvo pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano projektas. Įgyvendinat jį, bus stiprinamos ambulatorinės paslaugos, plečiamos slaugos, ilgalaikio gydymo, geriatrijos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir stebėjimo paslaugos. Rajonų ligoninėse planuojama atsisakyti perteklinių lovų, didinti jų užimtumą iki 300 dienų per metus.
Taip pat siūloma neteikti akušerijos ir chirurgijos paslaugų tose ligoninėse, kur per metus gimdo mažiau kaip 300 moterų, o operacijų atliekamų mažiau nei 400. Tokie pasikeitimai esą reikalingi sprendžiant sveikatos sistemos finansinius sunkumus, kad būtų tinkamai gydomi pacientai, ligoninėse nebebūtų perteklinio gydymo.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išanalizavus šalies ligoninių situaciją, labiausiai nukentės rajonų ligoninės. Mat šios grandies gydymo įstaigos nepakankamai panaudoja turimus savo resursus.
Su tokia pertvarka sutinka ir VšĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus. Pasak jo, sveikatos sistemos pokyčiai reikalingi, nes medicina privalo keistis. „Jeigu poreikis yra toks, ir pinigų mes turime tik tiek, tai tam, kad visiems žmonėms užtikrinti reikiamą pagalbą, medicina turi keistis. Žinoma, negali niekada garantuoti, kad tie pokyčiai bus į naudą, tačiau nėra ir orakulo, kuris nustatytų, kad viskas taip ir bus gerai. Aš šiuos žingsnius priimčiau kaip teisingus. Nors šis etapas ir reikalingas, yra tam tikrų niuansų, dėl kurių reikėtų diskutuoti. Yra ir tam tikrų grėsmių, kurių niekas nenumanys“, – savo nuomonę apie planuojamą sveikatos apsaugos pertvarką dėstė Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus.
Per mažai pacientų
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, ligoninėse yra per daug pacientams skirtų lovų – tūkstančiui gyventojui tenka 7,6 lovos, o tai 46 proc. daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje 100 gyventojų ligoninėse tenka net 21,3 aktyvaus gydymo stacionaro lovos, kai ES vidurkis – 15,9 lovos. Lietuvoje panaudojama tik apie 73 proc. lovų.
Šis rodiklis ypač mažas tuose rajonuose, kur gyventojų tėra apie 20 tūkstančių ir kur atstumas iki apskrities centre ar didesniame mieste esančios ligoninės nėra didelis. Tokios rajonų ligoninės dėl nedidelio pacientų skaičiaus negali, o mažėjant gyventojų, tikėtina, kad ir ateityje negalės, užtikrinti didesnio lovų panaudojimo ir geresnių įstaigos veiklos rezultatų.
Kai kurių rajonų ligoninėse neužimtų lovų per metus būna 224 dienas. Todėl pertvarkant ligonines norima atisakyta perteklinių lovų rajono gydymo įstaigose, kurių kiekviena turėtų būti naudojama iki 300 dienų per metus. Jei lovos būna užimtos tik 250 dienų per metus, tokia gydymo įstaiga bus jungiama su didesne ligonine. Mat valstybei išlaikyti vieną lovą per metus kainuoja 18 500 eurų.
Per pastaruosius dvejus metus Šilutės ligoninėje bendras lovų skaičius nekito – 190, tačiau net 3,7 proc. sumažėjo pacientų. Per tuos metus ligoninėje lovos būdavo užimtos apie 270 dienų, turėtų siekti 300.
Nejaugi šie skaičiai sufleruoja, kad Šilutės ligoninei taip pat gresia uždarymas?
„Ši pertvarka mus sustiprintų, nors mūsų rajonas yra šiek tiek specifinis, nes iš vienos pusės turime Kuršių marias, o iš kitos – Kaliningrado sritį, iš kur pacientų tikrai nesulauksime. Mūsų rajonas izoliuotas ir pacientų mažėjimas mums irgi gali atsiliepti neigiamai. Tad jei pas mus šiandien viskas gerai, mažėjant pacientų, mes irgi turėtume atlikti ketvirtajame etape nurodytus tam tikrus veiksmus“, – dėstė VšĮ Šilutes ligoninės vyr. gydytojas.
Atsisakyti akušerijos ir chirurgijos paslaugų?
Ketvirtuoju sveikatos sistemos pertvarkos etapu siūloma neteikti akušerijos paslaugų tose ligoninėse, kur per metus gimdo mažiau negu 300 moterų. Šilutės ligoninėje 2014 m. gimdė 261 moteris ir tai yra riba, kai sveikatos apsaugos specialistai gali nutraukti šios paslaugos tiekimą mūsų mieste.
„Žinoma, taip gali atsitikti, tačiau šiuo metu mes šias paslaugas užtikriname ir norėtume išsaugoti. Juk atsisakius tam tikrų paslaugų, atgal jas sugrąžinti būtų labai sudėtinga“, – tikino D. Steponkus. Palyginus 2014 metų Šilutės ligoninės duomenis su 2013 m., kai gimdyvių buvo 238, gimdymų padaugėjo 8,8 proc.
„Jau daugiau kaip penkerius metus iš eilės pacientų nemažėja, o nežymiai daugėja. Tai nuteikia labai optimistiškai, nes jei daugiau pacientų, tai ir tų gimdyvių būna šiek tiek daugiau. Ko gero, mes nepasieksim to lygio, kai prieš 25 metus ligoninėje gimdė 1500 moterų. Tačiau tuo metu ir Šilutės rajonas buvo daug didesnis“, – kalbėjo D. Steponkus.
Naujajame etape siūloma nebeteikti ir chirurgijos paslaugų ligoninėse, kur operacijų per metus atliekama mažiau nei 400. Tačiau, anot Šilutės ligoninės atstovų, šiai įstaigai nėra ko baimintis. Mat šis skaičius yra gerokai didesnis negu to reikalauja naujasis etapas. Per 2014 metus VšĮ Šilutės ligoninėje atliktos 2624 operacijos, o tai yra 5,8 proc. operacijų daugiau lyginant su 2013 m.
Atliekamų operacijų skaičius mažėjo 2012-2014 m. laikotarpiu, ypač sumažėjo didžiųjų operacijų – 8,5 proc. Toks sumažėjimas siejamas su tuo, jog dalis šių operacijų priskiriamos dienos chirurgijos operacijoms. 2014 metais dienos chirurgijos operacijų atlikta 597.
„Šie skaičiai tikrai didesni nei to reikalaujama. Jei per metus mes turime daugiau kaip 2500 operacijų, tai mums nebaisu“, – įsitikinęs Šilutės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus.
Liks tik slauga
Šiame etape numatyta rajoninėse gydymo įstaigose didinti slaugos lovų skaičių. Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė nurodo, kad dabar ligoninių terapijos skyriuose dažnai laikomi pacientai, kuriems reikalinga slauga, o ne aktyvus gydymas. Be to, pasitaiko atvejų kai rajono ligoninėse kelias dienas gydyti pacientai, vėliau siunčiami į didžiąsias šalies ligonines, kur gydymo procesas pradedamas iš pradžių. Pastebima, jog labiausiai reikalingos slaugos paslaugos, kurios turėtų būti teikiamos rajonuose, arčiausiai žmogaus gyvenamosios vietos.
Slauga reikalinga ir Šilutės mieste. VŠĮ Šilutės ligoninės vyr. gydytojo teigimu, slaugos skyriuje lovų vis daugėja – prieš 10 m. slaugos skyriuje buvo tik 15 lovų, o šiuo metu jų net 70, ir vis dar trūksta.
Siūloma, stacionarines chirurgijos, akušerijos, traumatologijos ir kitas panašias paslaugas teikti tik didesniuose gydymo centruose, o slaugos paslaugas palikti rajoninėse ligoninėse. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas su tuo nesutinka. Anot jo, svarbu, kad ligonis, gautų tam tikrą gydymą ten, kur jam yra patogiausia. „Mūsų ligonė niekada nepersodins širdies, nes yra kitos įstaigos, kuriose galima tai atlikti, bet operuoti apendicitą ar lūžį tikrai galime. Jei mūsų ligoninėje liktų tik slauga, įvairios operacijos būtų atliekamos didesnėse gydymo įstaigose. Tada atsitiktų taip, jog ten dirbantys specialistai nepajėgtų to padaryti, nes pagausės žmonių srautas. O žmonėms patekti pas tam tikrą specialistą bus nebeįmanoma“, – tikino D. Steponkus.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Hits: 80

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite