Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles.

Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl?

Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat šis jau senas, dažnai genda. „Prieš penkerius metus buvo priimtas sprendimas, kad nuo šių metų sausio 1-osios įsigalioja tokia tvarka – nuimamos žalios rodyklės. Jeigu mes mieste susitvarkysime savo sankryžą, tuomet žalia rodyklė nebereikalinga“, – sakė S. Šeputis. Planuojama šviesoforą atnaujinti dar šiemet.

Savivaldybės nesiskundė
Priminsime, kad nuo šių metų sausio 1-osios galios neteko 76 KET punktas, pagal kurį sukti į dešinę leido prie šviesoforo pritvirtinta papildoma lentelė su žalia rodykle. Tokiu būdu buvo siekiama sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius. Tyrimai ir praktika rodo, kad šis eismo organizavimo būdas nedera su jutikliniu šviesoforų valdymu. Anot Susisiekimo ministerijos, tai turi neigiamos įtakos eismo saugai ir kitų sankryžų krypčių pralaidumui. Didžiausias pavojus sukeliamas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Tai lemia žmogiškasis faktorius, nesugebėjimas aprėpti informacijos gausos ar vairuotojo klaidos galimybė, nes būtina stebėti pėsčiuosius ir transportą, kuriems dega leidžiamasis signalas.
Dėl šių pasikeitimų sukilo didmiesčių gyventojai, daugiausiai pretenzijų turėjo vilniečiai, kurie valtininkus „užpylė“ skundais sugrąžinti buvusias žaliąsias rodykles. Viena iš pagrindinių problemų – susidariusios spūstys. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius stebisi, jog nuėmus žaliąsias rodykles sukilo visuomenė. Anot jo, nė viena šalies savivaldybė iki 2020 metų nepareiškė, kad reikia atsisakyti 2014 metais priimto sprendimo nuimti prie šviesoforų buvusias lenteles su žaliomis rodyklėmis. Prašymų pratęsti lentelės su žalia rodykle naudojimo terminą taip pat nebuvo. „Rugsėjo mėnesį pradėjome analizuoti, ką savivaldybėms reikėtų padaryti, kad po Naujųjų metų situacija būtų pagerėjusi. <..>Be to, kiekviena savivaldybė jau veikė pagal išankstinį prieš penkerius metus nustatytą planą, <..>, bet faktas, kad nė viena savivaldybė iki Naujųjų metų nepareiškė, jog reikia atsisakyti šio 2014 metais priimto Vyriausybės nutarimo arba iš principo situacija nepateisinama. Bet po Naujųjų metų iškilo problema Vilniaus mieste“, – Eltai sakė J. Narkevičius.

Nusprendė sugrąžinti
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui grąžinti papildomas šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis. „Atsižvelgdami į vairuotojų ir kitų eismo dalyvių prašymus bei siekdami užtikrinti kiekvieno saugumą, priėmėme svarbų sprendimą leisti naudoti lenteles su žaliomis rodyklėmis tose sankryžose, kur ypač svarbu užtikrinti eismo pralaidumą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Tose sankryžose, kur nėra galimybės žaliųjų rodyklių pakeisti alternatyviomis priemonėmis, jos sugrįš visam laikui, tačiau ten, kur įmanoma įgyvendinti pakeitimus, žaliosios rodyklės bus laikinos.

Naujose sankryžose – neliks
Lentelės su žalia rodykle negalės būti įrengiamos naujai pastatytose ir rekonstruotose sankryžose, o dėl jų grąžinimo miestų savivaldybės turės konsultuotis su saugų eismą prižiūrinčiomis institucijomis. Esamose sankryžose prie šviesoforų ties raudonu signalu bus leidžiama tvirtinti lentelę su žalia rodykle, kai tenkinamos nurodytos sąlygos: ties žaliu šviesoforo signalu neįrengta papildoma šviesoforo sekcija su žalia rodykle dešiniajam posūkiui, neįrengtas atskiras šviesoforas su rodyklėmis dešiniajam posūkiui, į dešinę leidžiama sukti iš vienos eismo juostos.

Taip pat turės būti užtikrinama, kad į dešinę ketinantis sukti vairuotojas, sustojęs prieš „Stop“ liniją, gerai mato pėsčiuosius ir transporto priemones, kurių judėjimo kryptį jis kirs, ir nekliudys pagal žalią signalą skersine kryptimi judantiems pėstiesiems ir transportui.
Sprendimas įrengti ties raudonu šviesoforo signalu lentelę su žalia rodykle privalės būti suderintas su Transporto kompetencijų agentūra, kuri, remdamasi specialiosiomis žiniomis, atliks sprendimo įrengti lentelę su žalia rodykle vertinimą eismo saugumo požiūriu.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

 

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite