Ar 2020-ųjų Seimo rinkimuose balsuosime internetu?

Kitais metais laukiama net trejų rinkimų – vasarį ir kovą bus renkamos savivaldybių tarybos, gegužę – Respublikos Prezidentas, o gegužę ir birželį vyks rinkimai į Europos Parlamentą.  Deja, balsavimas internetu šalyje iki to laiko dar nebus įteisintas. Planuojama, kad Lietuvos piliečiai internetu galės balsuoti jau 2020 metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. 

Teisingumo ministerija Vyriausybei ir Seimui pateikė balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektą, kuriame numatoma, kad balsavimo internetu informacinė sistema būtų įsteigta ir įteisinta iki 2019-ųjų liepos 1-osios. Balsavimo internetu idėjai jau pritarė Vyriausybė, tačiau parengtą įstatymo projektą turi patvirtinti Seimas.

Aktyviau balsuos?

Balsavimo internetu idėją palaiko ne tik didžioji dalis šalies politikų, bet ir užsienio lietuviai. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė (nuo kovo 9-osios laikinai šias pareigas užima Eimutis Misiūnas) įsitikinusi, kad balsavimo internetu įteisinimas leistų žmonėms aktyviau dalyvauti Seimo, Prezidento ar savivaldybių rinkimuose. Naujajame projekte, reglamentuojančiame balsavimo internetu įteisinimą, ypač daug dėmesio skirta rinkėjui identifikuoti informacinėje sistemoje, jai pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, papildomiems saugumo reikalavimams.
Rinkėjų aktyvumo didinimas yra vienas iš pagrindinių balsavimo internetu įdiegimo tikslų. Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkėjų aktyvumą įvairių rūšių rinkimuose, Lietuvoje rinkėjų aktyvumas yra vienas iš mažiausių. Seimo Parlamentinių tyrimų  departamento duomenimis, Estijos ir Norvegijos patirtis nerodo, jog įdiegus balsavimo internetu sistemą padidėtų rinkėjų aktyvumas. Kitaip tariant, bendrojo aktyvumo naujas balsavimo būdas minėtose valstybėse nepadidino.

Norvegijoje atlikus rinkėjų sąrašų analizę paaiškėjo, jog internetu balsavusių rinkėjų socialiniai ir demografiniai požymiai iš esmės nesiskyrė nuo rinkėjų, balsavusiųjų tradiciniu būdu. Atsižvelgiant į tai, galima prognozuoti, kad panašios tendencijos būtų būdingos ir Lietuvai. Tačiau vis tiek egzistuoja tikimybė, kad didėtų jaunesnių, iki 34 metų amžiaus, rinkėjų aktyvumas ir dalis tų rinkėjų, kurie visada dalyvauja rinkimuose.

Tuo tarpu vyresnio amžiaus rinkėjai rečiausiai naudojasi internetu, bet jie ir taip aktyviai dalyvauja rinkimuose.

Reikšmingas bus paskutinis balsas

Atsižvelgiant į 2012 metų Seimo rinkimų ir 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose nustatytus balsų pirkimo faktus ir su tuo susijusius pažeidimus, Seimo Parlamentinių tyrimų  departamento duomenimis, balsavimas internetu sudarytų papildomų galimybių neteisėtais būdais paveikti rinkėjų valią. Nepaisant to, balsavimas nekontroliuojamoje aplinkoje gerokai apsunkintų galimybes išaiškinti balsų pirkimo faktus. Kitaip tariant, net ir nedidelis skaičius nustatytų papirkimų galėtų sukelti visuomenės nepasitikėjimą balsavimo internetu sistema ir suduoti didelį smūgį valstybės įvaizdžiui.

Teisingumo ministerija praneša, kad internetu rinkėjas galėtų balsuoti kelis kartus, tačiau įskaitomas bus tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu bus sumažinta galimybių papirkti internetu balsuojančius rinkėjus. Sudarius rinkėjui galimybę keisti savo balsavimą, balsų pirkimas esą nebeturėtų didelės prasmės, kadangi rinkėjas gali bet kada pakeisti savo nuomonę ir balsuoti dar kartą.

Balsuojančiojo internetu tapatybei nustatyti bus naudojami plačiai paplitę, patikimi ir saugūs identifikavimo būdai. Siūloma, kad balsuoti bus galima naudojantis asmens tapatybės kortele, Registrų centro išduotu ar mobiliųjų ryšio bendrovių sukurtu elektroniniu parašu. Balsuojant internetu būtų vadovaujamasi slapto balsavimo principu, pagal kurį turės būti užtikrinama, kad nė vienas asmuo, įskaitant ir informacinės sistemos tvarkytoją ir valdytoją, negalėtų susipažinti su rinkėjo išreikšta valia.

Viktorija SKUTULIENĖ

Komentarai

 

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Algis Bekeris: „Sutinku, technologijos sparčiai žengia į priekį. Be to, kas gali paneigti, kad ateityje – už penkerių ar dešimt metų, bus tik toks pagrindinis balsavimo metodas…

Kaimyninėse šalyse tai jau įteisinta. Manau, reikia palikti piliečiams teisę rinktis, kaip balsuoti. Aišku, visada yra pavojus dėl galimo balsų pirkimo, nes lietuvaičiai gana išradingi. Galimi ir kompromitavimo atvejai. Viskas priklausys nuo to, kaip bus parengta internetinio balsavimo sistema. Jeigu bus panaši situacija kaip su e.sveikatos informacine sistema, tada nereikia. Jei daryti – tai tik rimtai“.

 

 

Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė: „Tai būtų didelis žingsnis į priekį: balsuoti galėtų emigrantai, jaunimas, palengvintų atlikti pilietinę pareigą neįgaliesiems, senjorams. Tačiau neseniai vykę rinkimai JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje rodo, jog su kibernetinio saugumo problema susiduria didžiulės šalys. Tai ką sakyti mūsų mažajai Lietuvai…

Mano subjektyvia nuomone, valdžia turėtų kreipti dėmesį į tai, kaip spręsti minėtąją problemą – turėtų daugiau investuoti į kibernetinį saugumą. Po to galėtume kalbėtis ir apie internetinio balsavimo įteisinimą. Mes įžengėme į neapibrėžtą, nesaugų laiką.

Ankščiau vykusiuose savivaldos rinkimuose irgi buvo klastojami rinkimų biuleteniai. Labai gerai, kad buvo parodyta iniciatyva ir anuliuoti rinkimų rezultatai. Akivaizdu, kad nesitaikstoma su neskaidria politika. Vis dėlto, jeigu nesusitvarkome, apie kokį internetinį balsavimą galima kalbėti…

2 komentarai

  • Romas P.

    Nei vienas pasisakantis nepasakė nieko konkretaus, visi maždaug apie “orą” ir Covid 19. Tai juk ruošiatės balsuoti, pasvarstykit apie asmenybes, garsiai pamastykyt kas daugiau ir ką padarė dėl Šilutės rajono žmonių. Pvz. du kandidatai,beveik vienodo ammžiaus, abu iš Šilutės rajono – Z. Balčytis Europos parlamento narys (2009 m.–2019 m.), ir A. Nausėda paskutinės kadencijos seimo narys. Pirmasis paskutinius 10 metų prasėdėjo Briuselyje, antrasis tuos 10 metų,tiek dibdamas Šilutėje, tiek seime dirbo savo rajono žmonėms, sprendė ir kėlė seime rajono problemas, vien ką reiškia pastatyta autostakada Rusnės kelyje.Sakysit Skvernelis… be Nausėdos nebūtų čia ir Skvernelio. Ir ką, už ką balsuosim ? Ar UŽ TĄ KURIS BRIUSELYJE KĖDĘ 10 METŲ TRYNĖ IR ŠILUTĖJE PASIRODO DĖL GRAŽUMO, AR UŽ TĄ PAPRASTĄ ŽMOGŲ, KURIS GAL IR NEMOKA GRAŽIAI GRAŽBYLIAUTI, BET DIRBO IR SPRENDĖ SAVO RAJONO ŽMONIŲ PROBLEMAS ??? PAGALVOKIM…

  • Kristina

    Keista, kad nėra komentarų (vienas), reiškia rinkimai visiem DZIN, o paskui stebisi ir keturis metus piktinasi, kad ne tuos išrinkome, kad gražūs seimūnai, kaip čia rašo komentatorius, bet naudos kaip iš ožio. Rinkim tuos, kurie šalia mūsų, kuriuos pažystame, kurie dirbs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite