Aptarė žemės ūkio problemas

Šilutėje surengtas susitikimas su LR Seimo nariu Kaziu Starkevičiumi. Žemdirbiai ir Šilutės bei Pagėgių savivaldybių žemės ūkio specialistai aptarė Seimo bei Vyriausybės siūlomus žemės ūkio pokyčius. Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Šilutės r. tarybos narė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Savivaldybės tarybos narė, TS-LKD Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Susitikimą K. Starkevičius pradėjo informacija, kad savivaldybių Žemės ūkio bei Kaimo reikalų skyriai nebus reformuojami. Valdžia Vilniuje nusprendė sutaupyti ir pakovoti su biurokratija reformuodama savivaldybių Žemės ūkio ir Kaimo reikalų skyrius (vienose savivaldybėse šie skyriai vadinami vienaip, kitose – kitaip). Siūlyta sumažinti finansavimą ir perduoti šiuos skyrius tiesiogiai savivaldybėms.
Taip pat mąstoma, kad traktorių ir kitų žemės ūkio bei savaeigių mašinų techninę apžiūrą reikėtų perduoti valstybės įmonei „Regitra“. Kad gauta žinia, jog Žemės ūkio skyriaus finansavimą planuojama sumažinti 2 milijonais eurų, patvirtino ir Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis.
„Galiu garantuoti, kad šių skyrių nelies. Ieškant šioje srityje rezervų tai būtų regionų politikos ir žemės ūkio žlugdymas. O kokios eilės susidarytų ir kaip atrodytų gatvės, jeigu žemės ūkio technikos apžiūrą ir apskaitą vykdytų „Regitra“?“ – sakė svečias.
Jis tikino, kad būdamas žemės ūkio ministru tūkstančiu sumažino valdininkų ir esąs nusistatęs prieš biurokratinio aparato augimą, tačiau viską reikią daryti išmintingai. Nereikia mažinti darbuotojų, kurie padeda ūkininkams vietose – ten jie reikalingi. Anot svečio, specialiai paleidžiami gandai ir žiūrima kaip reaguos. Jeigu protesto ir pasipiktinimo bangos nekyla, galima sulaukti reformų. Jis dar kartą pakartojo, kad kol kas jokių reformų įgyvendinti nesiruošiama.

Susitikti su svečiu atvyko ūkininkai ir kaimo reikalų specialistai.

Kad žemės ūkio skyriai turi ką veikti, tvirtino ir LR Seimo nario Alfredo Nausėdos padėjėjas Valentinas Dylertas. Šiuo metu jie teikia žemdirbiams nemažai nemokamų paslaugų. Jeigu kaimo reikalų skyriai užsidarys, šias paslaugas teiks privatininkai, tik gerokai brangiau negu tai daro dabar.
Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pranešė, kad gavo raštą apie pasirengimą privatizuoti UAB „Šilutės polderius“. Seimo nario K. Starkevičiaus manymu, reikia pasirūpinti, kad nebūtų privatizuojama ši įmonė. Pelningai dirbančią sistemą reikia stiprinti aprūpinant technika, o ne atimti uždirbtus dividendus.
„Kas bus atsakingas, kai pradės irti be nuolatinės priežiūros palikti apsauginiai pylimai?“ – retoriškai klausė K. Starkevičius. Jam antrino P. Budvytis, primindamas, kad dar reikia nuolat rūpintis ir siurblinių priežiūra. Tuo pačiu užsiminta ir apie valstybinio Nemuno žirgyno bei Šilutės veislininkystės bendrovės privatizavimą. Susidarė keista padėtis, kai žemdirbių išrinkta valdžia žengia savo rinkėjams nepalankia kryptimi. Vien valstybės deleguotas funkcijas vykdančios UAB „Šilutės veislininkystė“ panaikinimas sudarys privatininkams sąlygas pabranginti veislinių gyvulių spermą ir prieauglį. O tai tikrai nebus naudinga ūkininkams.

Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis sakė turįs žinių, kad jo skyriaus finansavimą žadama sumažinti dviem milijonais eurų.

Kalbėdamas apie urėdijų valdymo centralizavimą, K. Starkevičius sakė, kad apie tai kalbėjosi su Estijos ir Latvijos, kur tai jau padaryta, specialistais. Kolegos tvirtino, kad centralizuoti miškų valdymo nevertėjo, geriau palikti veikti urėdijas. Vietinės urėdijos padeda geriau išsaugoti mišką, o kaip tik dėl miškų kirtimo šiuo metu ir vyksta didžiausia kova. Esama verslo struktūrų, kurios norėtų iškirsti daugiau miškų. LR Seimo nariai norėtų pasamdyti ekspertus, kad padėtis būtų objektyviai ištirta, tačiau tai padaryti trukdoma.
Prabilus apie mokesčių reformą, kuri šiuo metu priešina kaimo ir miesto žmones, Kazys Starkevičius pranešė, kad informacija apie ūkininkų sumokamus mokesčius iš pat pradžių buvo klaidinga. Kalba apie 60 milijonų eurų žemdirbių sumokėtų mokesčių neturi jokio pagrindo, nes pačiais grubiausiais skaičiavimais jie yra sumokėję valstybei ne mažiau kaip 300 milijonų eurų. Iš vienos pusės reikia derėtis ir ieškoti kompromiso, iš kitos – neužmiršti, kad kitos valstybės nesmaugia savo žemdirbių mokesčiais, o juos remia finansiškai.

Iš kairės: Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė parodė Kaziui Starkevičiui dokumentus, liudijančius apie fiktyvius pasvaliečių pasėlius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas prašė LR Seimo nario pagalbos bendraujant su Aplinkos ministerija. Ši daro vis daugiau suvaržymų naudojant žemės ūkio chemiją. Tai neigiamai atsiliepia derliaus dydžiui ir produkcijos kokybei. Taip pat kažką reikia daryti su kurui auginamais karklais. Jie gadina melioracijos sistemas, o šią medieną išvežantys sunkvežimiai – kelius.
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė ragino ūkininkus būti vieningais ir kartu kovoti dėl savo interesų, o Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė ir Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius papasakojo apie aerodrome tariamai augančius pasvaliečių deklaruotus rapsus. Pabendravęs su šilutiškiais ir Pagėgių atstovais, svečias žadėjo atvykti dar kartą ir papasakoti, kaip sekasi kovoti už žemdirbių interesus. Jis labai šiltai atsiliepė apie šiuo metu besigydantį Šilutėje išrinktą LR Seimo narį Alfredą Stasį Nausėdą ir linkėjo šiam kuo greičiau pasveikti.
Vaidotas VILKAS

Kubota dalys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kalbiuko?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai. Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginus su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą. Skaičiuojama, kad

Baltijos šalių tyrimas: dūmų detektorių namuose mažėja, lietuviai jų turi mažiausiai

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėja dūmų detektorius namuose turinčių asmenų, o gaisruose žuvusių žmonių skaičius mūsų šalyje auga. Tyrimo duomenys rodo, kad praėjusiais metais šiuos įrenginius nuosavame būste buvo įsirengę 70 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet – 64 proc. mūsų šalies žmonių. Ši tendencija akivaizdi ir Latvijoje (detektorių nuo 78 proc. sumažėjo iki 73 proc.) bei Estijoje (detektorių nuo 93 proc. sumažėjo iki 90 proc.). Be to, gerokai mažiau lietuvių, lyginant su latviais ir estais, savo būstuose turi šiuos namų

Generalinei prokuratūrai pateiktas skundas dėl Vyriausybės neskaidriai panaudotų milijardų

Viešojo intereso gynimo fondas ir Sveikatos teisės institutas pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl COVID valdymui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra. STI suburtos teisės ir finansų ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad 2020-2022 metų laikotarpiu Vyriausybė be teisėto pagrindo ir neužtikrindama lėšų panaudojimo skaidrumo paskirstė apie 3 milijardus

Orai antrąją savaitės pusę, kai baigiasi kalendorinis ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie neramius orus, kurie prasidės jau šiandien, lapkričio 29 d., trečiadienį. Tarnybos įspėja, kad trečiadienį jau turėtų būti itin neramu ir bent jau Rytų Lietuvoje sulauksime itin smarkaus snygio. Trečiadienio naktis buvo ir rūku, plikledžiu, šerkšnu. Vėjas buvo silpnas. Temperatūra siekė 6-11, rytiniuose rajonuose kai kur –12-15,pajūryje – 3-5 laipsnius šalčio. Dieną daug kur pasnigs, Rytų Lietuvoje vietomis smarkiai. Kai kur pustys. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s. Temperatūra 1-6 laipsniai šalčio, Kuršių nerijoje 0-2 laipsniai šilumos. Orų

Taip pat skaitykite