Aptarė žemės ūkio problemas

Šilutėje surengtas susitikimas su LR Seimo nariu Kaziu Starkevičiumi. Žemdirbiai ir Šilutės bei Pagėgių savivaldybių žemės ūkio specialistai aptarė Seimo bei Vyriausybės siūlomus žemės ūkio pokyčius. Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Šilutės r. tarybos narė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Savivaldybės tarybos narė, TS-LKD Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Susitikimą K. Starkevičius pradėjo informacija, kad savivaldybių Žemės ūkio bei Kaimo reikalų skyriai nebus reformuojami. Valdžia Vilniuje nusprendė sutaupyti ir pakovoti su biurokratija reformuodama savivaldybių Žemės ūkio ir Kaimo reikalų skyrius (vienose savivaldybėse šie skyriai vadinami vienaip, kitose – kitaip). Siūlyta sumažinti finansavimą ir perduoti šiuos skyrius tiesiogiai savivaldybėms.
Taip pat mąstoma, kad traktorių ir kitų žemės ūkio bei savaeigių mašinų techninę apžiūrą reikėtų perduoti valstybės įmonei „Regitra“. Kad gauta žinia, jog Žemės ūkio skyriaus finansavimą planuojama sumažinti 2 milijonais eurų, patvirtino ir Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis.
„Galiu garantuoti, kad šių skyrių nelies. Ieškant šioje srityje rezervų tai būtų regionų politikos ir žemės ūkio žlugdymas. O kokios eilės susidarytų ir kaip atrodytų gatvės, jeigu žemės ūkio technikos apžiūrą ir apskaitą vykdytų „Regitra“?“ – sakė svečias.
Jis tikino, kad būdamas žemės ūkio ministru tūkstančiu sumažino valdininkų ir esąs nusistatęs prieš biurokratinio aparato augimą, tačiau viską reikią daryti išmintingai. Nereikia mažinti darbuotojų, kurie padeda ūkininkams vietose – ten jie reikalingi. Anot svečio, specialiai paleidžiami gandai ir žiūrima kaip reaguos. Jeigu protesto ir pasipiktinimo bangos nekyla, galima sulaukti reformų. Jis dar kartą pakartojo, kad kol kas jokių reformų įgyvendinti nesiruošiama.

Susitikti su svečiu atvyko ūkininkai ir kaimo reikalų specialistai.

Kad žemės ūkio skyriai turi ką veikti, tvirtino ir LR Seimo nario Alfredo Nausėdos padėjėjas Valentinas Dylertas. Šiuo metu jie teikia žemdirbiams nemažai nemokamų paslaugų. Jeigu kaimo reikalų skyriai užsidarys, šias paslaugas teiks privatininkai, tik gerokai brangiau negu tai daro dabar.
Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pranešė, kad gavo raštą apie pasirengimą privatizuoti UAB „Šilutės polderius“. Seimo nario K. Starkevičiaus manymu, reikia pasirūpinti, kad nebūtų privatizuojama ši įmonė. Pelningai dirbančią sistemą reikia stiprinti aprūpinant technika, o ne atimti uždirbtus dividendus.
„Kas bus atsakingas, kai pradės irti be nuolatinės priežiūros palikti apsauginiai pylimai?“ – retoriškai klausė K. Starkevičius. Jam antrino P. Budvytis, primindamas, kad dar reikia nuolat rūpintis ir siurblinių priežiūra. Tuo pačiu užsiminta ir apie valstybinio Nemuno žirgyno bei Šilutės veislininkystės bendrovės privatizavimą. Susidarė keista padėtis, kai žemdirbių išrinkta valdžia žengia savo rinkėjams nepalankia kryptimi. Vien valstybės deleguotas funkcijas vykdančios UAB „Šilutės veislininkystė“ panaikinimas sudarys privatininkams sąlygas pabranginti veislinių gyvulių spermą ir prieauglį. O tai tikrai nebus naudinga ūkininkams.

Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis sakė turįs žinių, kad jo skyriaus finansavimą žadama sumažinti dviem milijonais eurų.

Kalbėdamas apie urėdijų valdymo centralizavimą, K. Starkevičius sakė, kad apie tai kalbėjosi su Estijos ir Latvijos, kur tai jau padaryta, specialistais. Kolegos tvirtino, kad centralizuoti miškų valdymo nevertėjo, geriau palikti veikti urėdijas. Vietinės urėdijos padeda geriau išsaugoti mišką, o kaip tik dėl miškų kirtimo šiuo metu ir vyksta didžiausia kova. Esama verslo struktūrų, kurios norėtų iškirsti daugiau miškų. LR Seimo nariai norėtų pasamdyti ekspertus, kad padėtis būtų objektyviai ištirta, tačiau tai padaryti trukdoma.
Prabilus apie mokesčių reformą, kuri šiuo metu priešina kaimo ir miesto žmones, Kazys Starkevičius pranešė, kad informacija apie ūkininkų sumokamus mokesčius iš pat pradžių buvo klaidinga. Kalba apie 60 milijonų eurų žemdirbių sumokėtų mokesčių neturi jokio pagrindo, nes pačiais grubiausiais skaičiavimais jie yra sumokėję valstybei ne mažiau kaip 300 milijonų eurų. Iš vienos pusės reikia derėtis ir ieškoti kompromiso, iš kitos – neužmiršti, kad kitos valstybės nesmaugia savo žemdirbių mokesčiais, o juos remia finansiškai.

Iš kairės: Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė parodė Kaziui Starkevičiui dokumentus, liudijančius apie fiktyvius pasvaliečių pasėlius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas prašė LR Seimo nario pagalbos bendraujant su Aplinkos ministerija. Ši daro vis daugiau suvaržymų naudojant žemės ūkio chemiją. Tai neigiamai atsiliepia derliaus dydžiui ir produkcijos kokybei. Taip pat kažką reikia daryti su kurui auginamais karklais. Jie gadina melioracijos sistemas, o šią medieną išvežantys sunkvežimiai – kelius.
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė ragino ūkininkus būti vieningais ir kartu kovoti dėl savo interesų, o Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė ir Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius papasakojo apie aerodrome tariamai augančius pasvaliečių deklaruotus rapsus. Pabendravęs su šilutiškiais ir Pagėgių atstovais, svečias žadėjo atvykti dar kartą ir papasakoti, kaip sekasi kovoti už žemdirbių interesus. Jis labai šiltai atsiliepė apie šiuo metu besigydantį Šilutėje išrinktą LR Seimo narį Alfredą Stasį Nausėdą ir linkėjo šiam kuo greičiau pasveikti.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.