Aptarė žemės ūkio problemas

Šilutėje surengtas susitikimas su LR Seimo nariu Kaziu Starkevičiumi. Žemdirbiai ir Šilutės bei Pagėgių savivaldybių žemės ūkio specialistai aptarė Seimo bei Vyriausybės siūlomus žemės ūkio pokyčius. Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Šilutės r. tarybos narė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Savivaldybės tarybos narė, TS-LKD Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Susitikimą K. Starkevičius pradėjo informacija, kad savivaldybių Žemės ūkio bei Kaimo reikalų skyriai nebus reformuojami. Valdžia Vilniuje nusprendė sutaupyti ir pakovoti su biurokratija reformuodama savivaldybių Žemės ūkio ir Kaimo reikalų skyrius (vienose savivaldybėse šie skyriai vadinami vienaip, kitose – kitaip). Siūlyta sumažinti finansavimą ir perduoti šiuos skyrius tiesiogiai savivaldybėms.
Taip pat mąstoma, kad traktorių ir kitų žemės ūkio bei savaeigių mašinų techninę apžiūrą reikėtų perduoti valstybės įmonei „Regitra“. Kad gauta žinia, jog Žemės ūkio skyriaus finansavimą planuojama sumažinti 2 milijonais eurų, patvirtino ir Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis.
„Galiu garantuoti, kad šių skyrių nelies. Ieškant šioje srityje rezervų tai būtų regionų politikos ir žemės ūkio žlugdymas. O kokios eilės susidarytų ir kaip atrodytų gatvės, jeigu žemės ūkio technikos apžiūrą ir apskaitą vykdytų „Regitra“?“ – sakė svečias.
Jis tikino, kad būdamas žemės ūkio ministru tūkstančiu sumažino valdininkų ir esąs nusistatęs prieš biurokratinio aparato augimą, tačiau viską reikią daryti išmintingai. Nereikia mažinti darbuotojų, kurie padeda ūkininkams vietose – ten jie reikalingi. Anot svečio, specialiai paleidžiami gandai ir žiūrima kaip reaguos. Jeigu protesto ir pasipiktinimo bangos nekyla, galima sulaukti reformų. Jis dar kartą pakartojo, kad kol kas jokių reformų įgyvendinti nesiruošiama.

Susitikti su svečiu atvyko ūkininkai ir kaimo reikalų specialistai.

Kad žemės ūkio skyriai turi ką veikti, tvirtino ir LR Seimo nario Alfredo Nausėdos padėjėjas Valentinas Dylertas. Šiuo metu jie teikia žemdirbiams nemažai nemokamų paslaugų. Jeigu kaimo reikalų skyriai užsidarys, šias paslaugas teiks privatininkai, tik gerokai brangiau negu tai daro dabar.
Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pranešė, kad gavo raštą apie pasirengimą privatizuoti UAB „Šilutės polderius“. Seimo nario K. Starkevičiaus manymu, reikia pasirūpinti, kad nebūtų privatizuojama ši įmonė. Pelningai dirbančią sistemą reikia stiprinti aprūpinant technika, o ne atimti uždirbtus dividendus.
„Kas bus atsakingas, kai pradės irti be nuolatinės priežiūros palikti apsauginiai pylimai?“ – retoriškai klausė K. Starkevičius. Jam antrino P. Budvytis, primindamas, kad dar reikia nuolat rūpintis ir siurblinių priežiūra. Tuo pačiu užsiminta ir apie valstybinio Nemuno žirgyno bei Šilutės veislininkystės bendrovės privatizavimą. Susidarė keista padėtis, kai žemdirbių išrinkta valdžia žengia savo rinkėjams nepalankia kryptimi. Vien valstybės deleguotas funkcijas vykdančios UAB „Šilutės veislininkystė“ panaikinimas sudarys privatininkams sąlygas pabranginti veislinių gyvulių spermą ir prieauglį. O tai tikrai nebus naudinga ūkininkams.

Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis sakė turįs žinių, kad jo skyriaus finansavimą žadama sumažinti dviem milijonais eurų.

Kalbėdamas apie urėdijų valdymo centralizavimą, K. Starkevičius sakė, kad apie tai kalbėjosi su Estijos ir Latvijos, kur tai jau padaryta, specialistais. Kolegos tvirtino, kad centralizuoti miškų valdymo nevertėjo, geriau palikti veikti urėdijas. Vietinės urėdijos padeda geriau išsaugoti mišką, o kaip tik dėl miškų kirtimo šiuo metu ir vyksta didžiausia kova. Esama verslo struktūrų, kurios norėtų iškirsti daugiau miškų. LR Seimo nariai norėtų pasamdyti ekspertus, kad padėtis būtų objektyviai ištirta, tačiau tai padaryti trukdoma.
Prabilus apie mokesčių reformą, kuri šiuo metu priešina kaimo ir miesto žmones, Kazys Starkevičius pranešė, kad informacija apie ūkininkų sumokamus mokesčius iš pat pradžių buvo klaidinga. Kalba apie 60 milijonų eurų žemdirbių sumokėtų mokesčių neturi jokio pagrindo, nes pačiais grubiausiais skaičiavimais jie yra sumokėję valstybei ne mažiau kaip 300 milijonų eurų. Iš vienos pusės reikia derėtis ir ieškoti kompromiso, iš kitos – neužmiršti, kad kitos valstybės nesmaugia savo žemdirbių mokesčiais, o juos remia finansiškai.

Iš kairės: Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė parodė Kaziui Starkevičiui dokumentus, liudijančius apie fiktyvius pasvaliečių pasėlius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas prašė LR Seimo nario pagalbos bendraujant su Aplinkos ministerija. Ši daro vis daugiau suvaržymų naudojant žemės ūkio chemiją. Tai neigiamai atsiliepia derliaus dydžiui ir produkcijos kokybei. Taip pat kažką reikia daryti su kurui auginamais karklais. Jie gadina melioracijos sistemas, o šią medieną išvežantys sunkvežimiai – kelius.
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė ragino ūkininkus būti vieningais ir kartu kovoti dėl savo interesų, o Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė ir Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius papasakojo apie aerodrome tariamai augančius pasvaliečių deklaruotus rapsus. Pabendravęs su šilutiškiais ir Pagėgių atstovais, svečias žadėjo atvykti dar kartą ir papasakoti, kaip sekasi kovoti už žemdirbių interesus. Jis labai šiltai atsiliepė apie šiuo metu besigydantį Šilutėje išrinktą LR Seimo narį Alfredą Stasį Nausėdą ir linkėjo šiam kuo greičiau pasveikti.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite