Apklausa: šeši iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja

Šalyje šiek tiek padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Rugpjūčio mėnesį šeši iš dešimties šalies gyventojų pripažino maną, kad padėtis Lietuvoje blogėja.

Apklausa: šeši iš dešimties šalies gyventojų mano, kad padėtis Lietuvoje blogėja. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (38 proc.) apklaustų suaugusių gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties (60 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per pastarąjį mėnesį gyventojų nuomonė šiuo klausimu pakito nedaug (3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę), o lyginant su gyventojų vertinimais prieš metus (2019 metų rugpjūtį) teigiančių, kad reikalai šalyje blogėja padaugėjo 13 procentinių punktų (tada 47 proc. nurodė, kad reikalai blogėja ir 50 proc. kad situacija gerėja).
Didesni optimistai yra jaunimas iki 30 metų (48 proc. mano, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę), respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu (43 proc.) bei su didžiausiomis (virš 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (47 proc.), besimokantis jaunimas (46 proc.) bei vadovai (49 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (45 proc.).
Dabartine padėtimi šalyje daugiau už kitus nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), pensininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Kaip parodė apklausa, dabartine padėtimi Lietuvoje (mano, kad reikalai šalyje gerėja) yra patenkinti trijų partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (60 proc. mano, kad padėtis gerėja ir 38 proc. kad ji blogėja), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (51 proc. kad padėtis gerėja ir 49 proc. kad blogėja) ir LR liberalų sąjūdžio (50 proc. kad padėtis gerėja ir 49 proc. kad blogėja). O dabartinę situaciją labiau už kitus vertina pesimistiškai šių 3 partijų rėmėjai – Darbo partijos (82 proc. mano, kad ji blogėja), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (79 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (66 proc.).
Apklausa vyko 2020 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Hits: 60

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite