Apie pusę eismo įvykių deklaracijų vairuotojai užpildo neteisingai

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, 90 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas. Tiesa, maždaug pusė užpildytų deklaracijų būna su klaidomis, kurios trukdo draudimo bendrovei operatyviai atlyginti nuostolius.

„Eismo įvykis vairuotojui visuomet yra stresas, todėl visiškai suprantama, jog kyla klausimų ar daroma klaidų, pildant dokumentus. Vis dėlto reikėtų būti atidiems ir nepadaryti esminių klaidų, kai nukentėjęs vairuotojas pasirašo kaltininko vietoje arba deklaracijos visai niekas nepasirašo. Kartais dokumentą pasirašo abu eismo dalyviai, nors kaltas tik vienas“, – teigė G. Matiukas.

Pasak jo, vis dar pasitaiko, kad vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes. Būna ir taip, kad eismo aplinkybės apskritai nenurodomos deklaracijoje – tuomet sunku nustatyti kaltininką. Esama atvejų, kai nenurodyta net įvykio data ir laikas.

„Raginame vairuotojus neskubėti prisiimti atsakomybės, ypač tais atvejais, kai situacija neaiški, o kitas vairuotojas labai spaudžia tai padaryti. Būna atvejų, kad net menkas susidūrimas manevruojant aikštelėje gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Todėl, esant neaiškioms aplinkybėms arba kilus ginčui, rekomenduojame nedelsiant kviesti policijos pareigūnus. Svarbu žinoti, kad policijos pareigūnus būtina kviesti visais atvejais, kai yra sužeistųjų“, – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento vadovas.

Kartais įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį – neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus, ir deklaraciją užpildyti kitą dieną. Bandymas sukčiauti užtraukia baudžiamąją atsakomybę abiem eismo įvykio dalyviams, o draudikai tokius atvejus nesunkiai išaiškina.

„PZU Lietuva“ duomenimis, dažniausiai vairuotojai, pirmąsyk patekę į eismo įvykį, dėl deklaracijos užpildymo konsultuojasi telefonu.

„Kilus neaiškumams, geriau paskambinti draudimo bendrovei ir pasiteirauti visų detalių, nei vėliau gaišti laiką dėl netikslių duomenų. Be to, ir kitą vairuotoją, su kuriuo susidūrėte, rasti bus sunkiau“, – pasakojo G. Matiukas.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ už TPVCA privalomojo draudimo įvykius per 2013-uosius išmokėjo 38 mln. Lt draudimo išmokų.

 

Jovita Aukštuolytė-Minderienė

UAB DK „PZU Lietuva“ Komunikacijos vadovė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite