Apie projektą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“

2018 m. vasario 16 d. bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūną“, kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui.

Šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį svarbų skulptūrinį kūrinį pabaigti jį tikisi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis artėja. Svarbu, kad 2018 metų vasario mėnesio 16-oji būtų paminėta ne tik Seimo rūmuose ir Prezidentūroje, o mūsų atmintyje apsigyventų kaip visos Tautos šventė su išliekamaisiais simboliais, idant būsimos lietuvių kartos jaustų priedermę saugoti savo valstybę kaip Tautos išlikimo garantą.

Skulptoriaus Gedimino Radzevičiaus suburtas „Lietos“ labdaros fondas imasi įgyvendinti sumanymą – Vilniaus kaimynystėje esančiame „Europos parke“ pastatyti skulptūrinę kompoziciją  „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

– Kokia pagrindinė projekto „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ mintis ir paskirtis? Kaip kilo idėja, kas paskatino tokią kūrybinę viziją?

G. Radzevičius:

– Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – tai vienas iš numatomų ilgalaikių simbolių, skirtas skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę, įamžinant tai konkrečiame vaizdinyje. Tai siekiamybė kelti lietuvių dvasią, sąmoningumą, norą, išsaugoti ne tik valstybę, bet ir prigimtinę savastį, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodant tai ateities kartoms. Tai amžino tautos darbo pastangų dalelė, skirta stiprinti lietuvių tautos vienybę.

Su jaunaisiais architektais savanoriais Donatu Malinausku, Simonu Savicku padarėme projekto kompiuterinę vizualizaciją. Dabar lengviau idėją pristatyti platesnei visuomenei. Susibūrė ir neformali visuomeninių organizacijų, garsių žmonių palaikymo grupė, ji skleidžia žinią apie tai.

– Kur planuojate šią karūną statyti?

– Pamatęs tą projektą Europos parko steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas monumento statybai iškart neatlygintinai pasiūlė rinktis vietą parko teritorijoje. 2013 m. buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis. Dabar turime 1 ha žemės plotą tai idėjai įgyvendinti.

– Jūsų monumente yra nemažai į vieną visumą sujungtų simbolių. Kaip galite juos pakomentuoti?

– Visa monumento kompozicija iškils apvalioje, miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškoje, bet ir krikščioniškoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu.

Įėjimas į aikštę ves pro Gedimino stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno „Vardan tos Lietuvos“. Kitoje arkos pusėje esantis užrašas „Vienybė težydi“ – simbolinis palinkėjimas išeinantiesiems iš tos aikštės.

Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, jam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos.

Rato kairėje ant pilkapius primenančių supiltų žemės sanpilų stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11-osios aktas. Tuose rieduliuose bus iškalti ir istoriškai žinomų tų įvykių dalyvių vardai. Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto laimėjimams įamžinti.

Kairėje rato pusėje tarp riedulių stovės apžvalgos bokštas-varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje stovės rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, pavadinimais. Bus iškaltos ir didžiausių, aktyviausių rėmėjų pavardės. Toliau bus įrengta vieta su scena įvairiems renginiams.

Centrinėje monumento kompozicijos dalyje stovės „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys aštuoni ratu stovintys apvaliai iš lauko akmenų išmūryti stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis. Kolonos stovės ratu, aplink jas išgrįstas grindinys su  „Karūnoje“ esančiais aštuoniais takais, vedančiais pakylėjimo centre išmūryto ugniakuro link. Vaizdas iš viršaus simboliškai primena Rėdos (tvarkos) ratą, kuris yra universalus ženklas, kilęs iš archaiškojo pasaulio modelio, įprasminančio laiko ir erdvės struktūras Lietuvos padangėje.

Pakylėjimas, tai simbolinis piliakalnio elementas, jo viršūnėje stovintis ugniakuras bus apeiginei ugniai uždegti, kuri yra svarbiausias akcentas, įprasminantis vienybės ryšį tarp šiapus ir anapus. Aštuoniakampis ženklas rate, žymintis visas pasaulio šalis, buvo naudojamas ne tik senovės lietuvių, bet ir naujausių laikų krikščioniškoje bažnytinėje architektūroje. Pvz., šoninių Vilniaus arkikatedros koplyčių viršus užsibaigia simboliniu dangaus skliautu su aštuoniomis kolonomis aplink jį. Tai rodo mūsų senovinio tikėjimo simbolių ir krikščionybės ištakų bendrumą.

Tarp kolonų bus aštuoni centre tarpusavyje sujungti metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų – simbolinis Žemės rutulys. Virš jo skries senovinis Vytis, – jis kartu bus ir vėjarodis, o pagal senovę – tai apsauga nuo viso blogio: pučiant priešingam vėjui – suks kalaviją į vėjo pusę liepdamas: „Sustokit!“ Koriuose tarp skliautų esantys akmenėliai simbolizuos kiekvieno įnašą į Lietuvos valstybės kūrimą: koriai primena bites, o bitės – vienybės simbolis.

– Kokia projekto preliminari sąmatinė vertė ir kokiu būdu ruošiatės surinkti lėšas?

– Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Kadangi šis monumentas skirtas pasaulio lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų vienybei stiprinti, tautos sutelktumo įdėjai išreikšti, nutarėme, kad jos statyme turėtų galimybę dalyvauti visa tauta, norinti prisidėti konkrečiu savo indėliu.

Šiuo metu stengiamės supažindinti tautiečius su ta idėja ir to projekto vaizdiniu, kad žmonės susidarytų savo nuomonę apie tai. Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo „bangą“, kuri prasidėjo Neringoje. Ši banga per marias nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinamoji ąžuolinė Krivulė, kuri reiškia žinią apie projektą. Ją priėmęs miestas įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti „Lietos“ labdaros fondui suorganizuoti specialius renginius tame mieste, skirtus lėšų rinkimui.

– Vadinasi, pinigų iš valstybės neprašysite?

– Į Vyriausybę nesikreipiame todėl, kad norime konkrečiu pavyzdžiu sulaužyti tą įsisenėjusį stereotipą, kad viską sprendžia valdžia (kad ir kokia ji būtų: gera ar bloga).

– Kokie miestai jau priėmė Krivulę ir parėmė projektą?

– Neringa, Kretinga, Klaipėda, Kūlupėnai, Gargždai, Palanga, Plateliai, Šilalė, Tauragė, Gelgaudiškis. Toliau laukia Skuodas, Plungė, Rietavas, Šilutė, Pagėgiai, Jurbarkas ir kiti miestai. O dabar keliaujame su M. Jampolskio ir I. Puzaraitės koncertais, kuriuose prieš renginį ir bus pristatomas Pasaulio lietuvių vienybės karūnos projektas.

 P. S. Daugiau informacijos apie projektą rasite tinklalapyje http://www.lietosfondas.lt/ .Projekto lėšų kaupimo sąskaita: SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a.s. LT25 7044 0600 0768 5540 monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite