Apie politiką ir Seimą – be pykčio

Seimas neišbrenda iš skandalų ir skandaliukų. Parlamento darbą vertinant pagal televizijos ir radijo, kitos žiniasklaidos priemonių skleidžiamą informaciją atrodo, kad Seime – tikras pragaras. Ar taip yra iš tikrųjų? Gal mes susidarome klaidingą įspūdį? Tokiu klausimu „Pamarys“ pradėjo interviu su Seimo nariu Alfredu Stasiu NAUSĖDA.

– Nesakyčiau, kad Seime yra tas pragaras. Įstatymai, jų pataisos, kiek numatyta, suplanuota, pateikta, yra svarstomi, priimami. Būna ginčų, išsiskiria nuomonės, diskutuojama. Posėdžiai vyksta, kaip įprasta.

– Tik to televizijos žiūrovai nemato, per radiją negirdi. Užtat skandaliukus gaudo ir skleidžia visi. Iš tokių žinių ir susidaro įspūdis, kad Seime – tik peštynės, o ne darbas.

– Žinoma, tai galima sieti ir su viešaisiais ryšiais. Yra tuo suinteresuotų, yra turinčių nuoskaudų. Skandalai padeda pritraukti žiūrovų, radijo klausytojų, laikraščių skaitytojų bei interneto svetainių lankytojų. Iš to daugiau reklamos ir pajamų.

Pavyzdžiui, mes, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, balsavome, kad Mindaugą Bastį šalinti iš Seimo. O kodėl įvyko priešingai? Tik Dievas tegali pasakyti… Mūsų žiniomis, dar iki to posėdžio bent dvi savaites jau buvo organizuojamas mitingas prie Seimo. Tad ruoštasi iš anksto, tarsi gerai žinant, kad Mindaugo Basčio nepašalins…

Suprantu, mes, politikai, esame skirtingų pažiūrų, skirtingos patirties – ginčų neišvengsi, tačiau kam į tai velti jaunimą? Aktuali kova prieš patyčias. Juk patys rodome, kaip galima vieniems iš kitų tyčiotis, net vartojant necenzūrinius žodžius! Tai ir nekalbėkime, kad rodome jaunimui gerą pavyzdį, mokome jį gerbti žmogų. Kad jaunimas domisi politika, tai labai gerai. Tačiau visose partijose yra racionalumo grūdo, idėjų, todėl nedera vienus lyginti su žeme, menkinti, kaltinti, o kitus – aukštinti ir liaupsinti. Visi Seimo nariai yra Lietuvos piliečiai. Esu įsitikinęs, kad dauguma jų nori gerai tvarkyti valstybės ekonomiką, turėti saugią Lietuvą. Tik kai Seime pastebimi vien nesutarimai, žmogų pasiekia tik toks vaizdas, ne vienas susikrauna lagaminus ir emigruoja. Kiekvienas piktas, nepagarbus žodis, gausybė įtarimų, kaltinimų kuria blogą vaizdą. Visa tai nepadeda ir ekonominiam valstybės stabilumui.

Ne mitinge kilo siūlymas skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tokių rinkimų noras prasidėjo tada, kai naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir visa vadovybė pareikalavo iš Seimo narių socialdemokratų pereiti į opoziciją. Tai buvo pirmasis bandymas siekti pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau dalis socialdemokratų Seime nepakluso. Gaila, kad solidi partija, turinti gerą įdirbį, partinės veiklos tradicijas, prisidėjusi prie Nepriklausomybės atkūrimo, skilo. Bet tas skilimas išlaikė valstybėje stabilumą. Aš tuo socialdemokratų skilimu nesidžiaugiu. Niekas manęs neįtikins, kad socialdemokratus Seime palikę politikai yra nevykėliai, neišmanėliai. Jų yra labai kvalifikuotų, mes Seime iš jų ir mokomės.

– Tačiau ir socialdemokratai prisidėjo, kad dabartiniam Seimui Lietuvoje sukrautų prastą palikimą: kur krepšt, iš ten pakyla širšių debesys. Šiltai ir sočiai gyvenusios, dabar pajudintos gelia ne kam kitam, bet „valstiečiams“. Ir stebitės, kad iš visų pusių dabar „valstiečius“ puola?

– Taip, nemenkai prisidėjo ir mūsų dėmesys Lietuvos radijui ir televizijai. Tai – visuomeninis transliuotojas, išlaikomas iš valstybės biudžeto, per metus mokesčių mokėtojams kainuojantis beveik 40 milijonų eurų. Gal visuomeninio transliuotojo kolektyvas, žurnalistai neturėtų demonstruoti tokio politinio angažuotumo, primesti žiūrovams, klausytojams savo politinių pažiūrų, nuostatų? Ten jau pastebime žurnalistų, kurie elgiasi kaip teisėjai. Mūsų paprastas noras išsiaiškinti, kaip išleidžiami biudžeto pinigai, kai kam ten sukėlė nerimo ir pyktį. Keliolika metų nei Seimas, nei kitos kontroliuojančios institucijos nepasidomėjo, kam išleidžiama per metus 40 milijonų eurų. Sakyčiau, normaliai buvo paprašyta finansinės ataskaitos. Įsižeidė, supyko ir atsako puolimu.

– Iš „Pamario“ laikraščio skaitytojo girdėjau nuomonę, kad būtent visuomeninis transliuotojas turėtų aiškinti Seime svarstomus ir jau priimtus įstatymus, jų naujoves, Vyriausybės nutarimus, bešališkai informuoti apie ministerijų ir kitų institucijų darbą. Štai sklando nuogirdų, kad bus remiamos jaunos šeimos pirmam būstui įsigyti. Iš visuomeninio transliuotojo – keli padriki sakiniai…

– Teisus tas „Pamario“ skaitytojas. Visiems reikalinga tiksli, bešališka, objektyvi informacija apie naujoves, pokyčius. Kai žmogus turi tikslią informaciją, jis atitinkamai tvarko savo gyvenimą.

O parama jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti, manau, pristabdytų emigraciją. Tik kas iš to būsto, jeigu šeima, įsikūrusi kaime, miestelyje, negaus darbo. Regionuose būstą įsigyti būtų ir lengviau, ir pigiau, o gauti darbo – gerokai sunkiau. Manau, nereikia griauti to, kas sukurta. Turiu mintyje didelius ūkius, konkurenciją skatinančias įmones, kurios prekiauja žemės ūkio technika, trąšomis ir teikia kitas paslaugas, kurios populiarios kaimiškoje Lietuvos dalyje. Jeigu šeima būstą pirks, tai jį rinksis ten, kur lengva gauti darbo, yra perspektyvų daryti karjerą, kur yra geras vaikų darželis, mokykla ir visa kita.

Pamario kraštas tikrai patrauklus, tačiau nėra darbo. Beveik prieš 100 metų, kai prie Lietuvos buvo prijungta Mažoji Lietuva, pirmiausia atsižvelgta į šio krašto geografinius ypatumus ir darbo vietas. Čia yra didelės potvynių patręšiamos pievos, gausu galvijams pašarų, tuo laiku nebuvo kompiuterių, bet jau buvo suvokiama, kad žmogui reikia darbo ir uždarbio. Būtent tuo metu buvo pastatytos 7 pieninės: Vilkyškių, Kintų, Usėnų, Priekulės, Šilutės, Drevernos, Rusnės. Nebuvo technikos, o Šilutės apskrityje laikė 65 tūkstančius karvių, dabar rajone turime 12 tūkstančių, nors nebereikia nieko rankomis daryti – melžia aparatais, gausu įvairios technikos, nieks pašaro rankomis nebešienauja.

Gal kas iš politikų mane išjuoktų, ką čia apie žemės ūkį kalbi – atsilikęs dalykas. Bet mes gyvename Šilutės krašte, kuris palankus žemės ūkiui. Turime daryti taip, kad mūsų žmonės nebėgtų, neemigruotų iš Lietuvos. Tačiau jie išvažiuoja ten, kur gaus darbą ir 4-5 kartus didesnį atlyginimą. Tokia tiesa. Tačiau pagelbėti šeimai vien įsigyti būstą tikrai neužtenka. Tokia parama būtų tik būtiniausios ir visapusiškos paramos viena dalelė. Reikia peržiūrėti ir motinystės, vaiko auginimo išmokas. Kiek tvarkingai gyvenančių jaunų šeimų kenčia nepriteklius. Pašalpas duodame, būkime atviri, veltėdžiams, nors tikrai vertingiau būtų remti į gyvenimą besikabinančius, dirbti norinčius žmones, tvarkingas šeimas. Kaip vertinti, kai iš pašalpų gyveno seneliai, gyvena jų vaikai ir jau anūkai? Kokias kartas ugdome, remiame?

Esu už tai, kad remtume dirbti norinčius ir į gyvenimą besikabinančius žmones.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima