Apie politiką ir Seimą – be pykčio

Seimas neišbrenda iš skandalų ir skandaliukų. Parlamento darbą vertinant pagal televizijos ir radijo, kitos žiniasklaidos priemonių skleidžiamą informaciją atrodo, kad Seime – tikras pragaras. Ar taip yra iš tikrųjų? Gal mes susidarome klaidingą įspūdį? Tokiu klausimu „Pamarys“ pradėjo interviu su Seimo nariu Alfredu Stasiu NAUSĖDA.

– Nesakyčiau, kad Seime yra tas pragaras. Įstatymai, jų pataisos, kiek numatyta, suplanuota, pateikta, yra svarstomi, priimami. Būna ginčų, išsiskiria nuomonės, diskutuojama. Posėdžiai vyksta, kaip įprasta.

– Tik to televizijos žiūrovai nemato, per radiją negirdi. Užtat skandaliukus gaudo ir skleidžia visi. Iš tokių žinių ir susidaro įspūdis, kad Seime – tik peštynės, o ne darbas.

– Žinoma, tai galima sieti ir su viešaisiais ryšiais. Yra tuo suinteresuotų, yra turinčių nuoskaudų. Skandalai padeda pritraukti žiūrovų, radijo klausytojų, laikraščių skaitytojų bei interneto svetainių lankytojų. Iš to daugiau reklamos ir pajamų.

Pavyzdžiui, mes, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, balsavome, kad Mindaugą Bastį šalinti iš Seimo. O kodėl įvyko priešingai? Tik Dievas tegali pasakyti… Mūsų žiniomis, dar iki to posėdžio bent dvi savaites jau buvo organizuojamas mitingas prie Seimo. Tad ruoštasi iš anksto, tarsi gerai žinant, kad Mindaugo Basčio nepašalins…

Suprantu, mes, politikai, esame skirtingų pažiūrų, skirtingos patirties – ginčų neišvengsi, tačiau kam į tai velti jaunimą? Aktuali kova prieš patyčias. Juk patys rodome, kaip galima vieniems iš kitų tyčiotis, net vartojant necenzūrinius žodžius! Tai ir nekalbėkime, kad rodome jaunimui gerą pavyzdį, mokome jį gerbti žmogų. Kad jaunimas domisi politika, tai labai gerai. Tačiau visose partijose yra racionalumo grūdo, idėjų, todėl nedera vienus lyginti su žeme, menkinti, kaltinti, o kitus – aukštinti ir liaupsinti. Visi Seimo nariai yra Lietuvos piliečiai. Esu įsitikinęs, kad dauguma jų nori gerai tvarkyti valstybės ekonomiką, turėti saugią Lietuvą. Tik kai Seime pastebimi vien nesutarimai, žmogų pasiekia tik toks vaizdas, ne vienas susikrauna lagaminus ir emigruoja. Kiekvienas piktas, nepagarbus žodis, gausybė įtarimų, kaltinimų kuria blogą vaizdą. Visa tai nepadeda ir ekonominiam valstybės stabilumui.

Ne mitinge kilo siūlymas skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tokių rinkimų noras prasidėjo tada, kai naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir visa vadovybė pareikalavo iš Seimo narių socialdemokratų pereiti į opoziciją. Tai buvo pirmasis bandymas siekti pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau dalis socialdemokratų Seime nepakluso. Gaila, kad solidi partija, turinti gerą įdirbį, partinės veiklos tradicijas, prisidėjusi prie Nepriklausomybės atkūrimo, skilo. Bet tas skilimas išlaikė valstybėje stabilumą. Aš tuo socialdemokratų skilimu nesidžiaugiu. Niekas manęs neįtikins, kad socialdemokratus Seime palikę politikai yra nevykėliai, neišmanėliai. Jų yra labai kvalifikuotų, mes Seime iš jų ir mokomės.

– Tačiau ir socialdemokratai prisidėjo, kad dabartiniam Seimui Lietuvoje sukrautų prastą palikimą: kur krepšt, iš ten pakyla širšių debesys. Šiltai ir sočiai gyvenusios, dabar pajudintos gelia ne kam kitam, bet „valstiečiams“. Ir stebitės, kad iš visų pusių dabar „valstiečius“ puola?

– Taip, nemenkai prisidėjo ir mūsų dėmesys Lietuvos radijui ir televizijai. Tai – visuomeninis transliuotojas, išlaikomas iš valstybės biudžeto, per metus mokesčių mokėtojams kainuojantis beveik 40 milijonų eurų. Gal visuomeninio transliuotojo kolektyvas, žurnalistai neturėtų demonstruoti tokio politinio angažuotumo, primesti žiūrovams, klausytojams savo politinių pažiūrų, nuostatų? Ten jau pastebime žurnalistų, kurie elgiasi kaip teisėjai. Mūsų paprastas noras išsiaiškinti, kaip išleidžiami biudžeto pinigai, kai kam ten sukėlė nerimo ir pyktį. Keliolika metų nei Seimas, nei kitos kontroliuojančios institucijos nepasidomėjo, kam išleidžiama per metus 40 milijonų eurų. Sakyčiau, normaliai buvo paprašyta finansinės ataskaitos. Įsižeidė, supyko ir atsako puolimu.

– Iš „Pamario“ laikraščio skaitytojo girdėjau nuomonę, kad būtent visuomeninis transliuotojas turėtų aiškinti Seime svarstomus ir jau priimtus įstatymus, jų naujoves, Vyriausybės nutarimus, bešališkai informuoti apie ministerijų ir kitų institucijų darbą. Štai sklando nuogirdų, kad bus remiamos jaunos šeimos pirmam būstui įsigyti. Iš visuomeninio transliuotojo – keli padriki sakiniai…

– Teisus tas „Pamario“ skaitytojas. Visiems reikalinga tiksli, bešališka, objektyvi informacija apie naujoves, pokyčius. Kai žmogus turi tikslią informaciją, jis atitinkamai tvarko savo gyvenimą.

O parama jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti, manau, pristabdytų emigraciją. Tik kas iš to būsto, jeigu šeima, įsikūrusi kaime, miestelyje, negaus darbo. Regionuose būstą įsigyti būtų ir lengviau, ir pigiau, o gauti darbo – gerokai sunkiau. Manau, nereikia griauti to, kas sukurta. Turiu mintyje didelius ūkius, konkurenciją skatinančias įmones, kurios prekiauja žemės ūkio technika, trąšomis ir teikia kitas paslaugas, kurios populiarios kaimiškoje Lietuvos dalyje. Jeigu šeima būstą pirks, tai jį rinksis ten, kur lengva gauti darbo, yra perspektyvų daryti karjerą, kur yra geras vaikų darželis, mokykla ir visa kita.

Pamario kraštas tikrai patrauklus, tačiau nėra darbo. Beveik prieš 100 metų, kai prie Lietuvos buvo prijungta Mažoji Lietuva, pirmiausia atsižvelgta į šio krašto geografinius ypatumus ir darbo vietas. Čia yra didelės potvynių patręšiamos pievos, gausu galvijams pašarų, tuo laiku nebuvo kompiuterių, bet jau buvo suvokiama, kad žmogui reikia darbo ir uždarbio. Būtent tuo metu buvo pastatytos 7 pieninės: Vilkyškių, Kintų, Usėnų, Priekulės, Šilutės, Drevernos, Rusnės. Nebuvo technikos, o Šilutės apskrityje laikė 65 tūkstančius karvių, dabar rajone turime 12 tūkstančių, nors nebereikia nieko rankomis daryti – melžia aparatais, gausu įvairios technikos, nieks pašaro rankomis nebešienauja.

Gal kas iš politikų mane išjuoktų, ką čia apie žemės ūkį kalbi – atsilikęs dalykas. Bet mes gyvename Šilutės krašte, kuris palankus žemės ūkiui. Turime daryti taip, kad mūsų žmonės nebėgtų, neemigruotų iš Lietuvos. Tačiau jie išvažiuoja ten, kur gaus darbą ir 4-5 kartus didesnį atlyginimą. Tokia tiesa. Tačiau pagelbėti šeimai vien įsigyti būstą tikrai neužtenka. Tokia parama būtų tik būtiniausios ir visapusiškos paramos viena dalelė. Reikia peržiūrėti ir motinystės, vaiko auginimo išmokas. Kiek tvarkingai gyvenančių jaunų šeimų kenčia nepriteklius. Pašalpas duodame, būkime atviri, veltėdžiams, nors tikrai vertingiau būtų remti į gyvenimą besikabinančius, dirbti norinčius žmones, tvarkingas šeimas. Kaip vertinti, kai iš pašalpų gyveno seneliai, gyvena jų vaikai ir jau anūkai? Kokias kartas ugdome, remiame?

Esu už tai, kad remtume dirbti norinčius ir į gyvenimą besikabinančius žmones.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis. Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas

Rajone mažėja vaikų. Visi – į miestą?

Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto nariai pritarė projektui uždaryti Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyrių, o Inkakliuose neliks Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos skyriaus. Mieste situacija geresnė. Siūloma steigti naują grupę „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšelyje–darželyje. Šiuos projektus svarstys Šilutės r. savivaldybės Taryba. Komitete kalbėta ir apie mokinių skaičių grupėse. Prieš kelerius metus buvo siūloma Inkaklių mokyklą–daugiafunkcį centrą jungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos, mat nuolat mažėjo mokinių. Situacija nesikeitė iki šiol – Inkaklių skyrių kitais mokslo metais belankytų keturiolika 1-4 klasės mokinių. Nuo rugsėjo Švėkšnos „Saulės“

Rusnėje tvarkys evangelikų bažnyčią, Šilutėje – buvusią „Eglutę“

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai posėdžiuose svarstė, kuriuos projektus teikti svarstyti Tarybai. Liepos 16 d. Ekonomikos ir finansų komitete pritarta prisidėti tvarkant Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, o Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios Našlaičių globos namuose – tęsti darbus. Remontuos evangelikų bažnyčią Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Vidrinskienė patvirtino, kad Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia šiuo metu yra kritinės būklės. Pro kiaurą maldos namų stogą nuolatos bėga vanduo, pelija sienos, pūva stogo konstrukcijos, laiptai į varpinę. Kadangi, kiekvienais metais iš valstybės biudžeto

Tėvai nerimauja: kam panaudoti vaikų mitybai skirti pinigai?

Pernai šalies mokyklose ir darželiuose keitėsi vaikų maisto racionas. Tuomet tėvai tvirtino, kad jų mažamečiai į namus grįžta alkani, nes patiekto sveiko maisto nevalgo. Šiuo metu tėvai nerimauja dėl mitybai skirtų lėšų panaudojimo. Norėdami išsiaiškinti, ar mitybai skirti pinigai išleidžiami pagal paskirtį, dalis Šilutės rajono tėvų kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Išvadas Kontrolės ir audito tarnyba pateikė antradienį Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatydama 2019 m. veiklos plano vykdymo ataskaitą. Kas paaiškėjo? Vasarį Šilutės rajono