Apie politiką ir Seimą – be pykčio

Seimas neišbrenda iš skandalų ir skandaliukų. Parlamento darbą vertinant pagal televizijos ir radijo, kitos žiniasklaidos priemonių skleidžiamą informaciją atrodo, kad Seime – tikras pragaras. Ar taip yra iš tikrųjų? Gal mes susidarome klaidingą įspūdį? Tokiu klausimu „Pamarys“ pradėjo interviu su Seimo nariu Alfredu Stasiu NAUSĖDA.

– Nesakyčiau, kad Seime yra tas pragaras. Įstatymai, jų pataisos, kiek numatyta, suplanuota, pateikta, yra svarstomi, priimami. Būna ginčų, išsiskiria nuomonės, diskutuojama. Posėdžiai vyksta, kaip įprasta.

– Tik to televizijos žiūrovai nemato, per radiją negirdi. Užtat skandaliukus gaudo ir skleidžia visi. Iš tokių žinių ir susidaro įspūdis, kad Seime – tik peštynės, o ne darbas.

– Žinoma, tai galima sieti ir su viešaisiais ryšiais. Yra tuo suinteresuotų, yra turinčių nuoskaudų. Skandalai padeda pritraukti žiūrovų, radijo klausytojų, laikraščių skaitytojų bei interneto svetainių lankytojų. Iš to daugiau reklamos ir pajamų.

Pavyzdžiui, mes, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, balsavome, kad Mindaugą Bastį šalinti iš Seimo. O kodėl įvyko priešingai? Tik Dievas tegali pasakyti… Mūsų žiniomis, dar iki to posėdžio bent dvi savaites jau buvo organizuojamas mitingas prie Seimo. Tad ruoštasi iš anksto, tarsi gerai žinant, kad Mindaugo Basčio nepašalins…

Suprantu, mes, politikai, esame skirtingų pažiūrų, skirtingos patirties – ginčų neišvengsi, tačiau kam į tai velti jaunimą? Aktuali kova prieš patyčias. Juk patys rodome, kaip galima vieniems iš kitų tyčiotis, net vartojant necenzūrinius žodžius! Tai ir nekalbėkime, kad rodome jaunimui gerą pavyzdį, mokome jį gerbti žmogų. Kad jaunimas domisi politika, tai labai gerai. Tačiau visose partijose yra racionalumo grūdo, idėjų, todėl nedera vienus lyginti su žeme, menkinti, kaltinti, o kitus – aukštinti ir liaupsinti. Visi Seimo nariai yra Lietuvos piliečiai. Esu įsitikinęs, kad dauguma jų nori gerai tvarkyti valstybės ekonomiką, turėti saugią Lietuvą. Tik kai Seime pastebimi vien nesutarimai, žmogų pasiekia tik toks vaizdas, ne vienas susikrauna lagaminus ir emigruoja. Kiekvienas piktas, nepagarbus žodis, gausybė įtarimų, kaltinimų kuria blogą vaizdą. Visa tai nepadeda ir ekonominiam valstybės stabilumui.

Ne mitinge kilo siūlymas skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tokių rinkimų noras prasidėjo tada, kai naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir visa vadovybė pareikalavo iš Seimo narių socialdemokratų pereiti į opoziciją. Tai buvo pirmasis bandymas siekti pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau dalis socialdemokratų Seime nepakluso. Gaila, kad solidi partija, turinti gerą įdirbį, partinės veiklos tradicijas, prisidėjusi prie Nepriklausomybės atkūrimo, skilo. Bet tas skilimas išlaikė valstybėje stabilumą. Aš tuo socialdemokratų skilimu nesidžiaugiu. Niekas manęs neįtikins, kad socialdemokratus Seime palikę politikai yra nevykėliai, neišmanėliai. Jų yra labai kvalifikuotų, mes Seime iš jų ir mokomės.

– Tačiau ir socialdemokratai prisidėjo, kad dabartiniam Seimui Lietuvoje sukrautų prastą palikimą: kur krepšt, iš ten pakyla širšių debesys. Šiltai ir sočiai gyvenusios, dabar pajudintos gelia ne kam kitam, bet „valstiečiams“. Ir stebitės, kad iš visų pusių dabar „valstiečius“ puola?

– Taip, nemenkai prisidėjo ir mūsų dėmesys Lietuvos radijui ir televizijai. Tai – visuomeninis transliuotojas, išlaikomas iš valstybės biudžeto, per metus mokesčių mokėtojams kainuojantis beveik 40 milijonų eurų. Gal visuomeninio transliuotojo kolektyvas, žurnalistai neturėtų demonstruoti tokio politinio angažuotumo, primesti žiūrovams, klausytojams savo politinių pažiūrų, nuostatų? Ten jau pastebime žurnalistų, kurie elgiasi kaip teisėjai. Mūsų paprastas noras išsiaiškinti, kaip išleidžiami biudžeto pinigai, kai kam ten sukėlė nerimo ir pyktį. Keliolika metų nei Seimas, nei kitos kontroliuojančios institucijos nepasidomėjo, kam išleidžiama per metus 40 milijonų eurų. Sakyčiau, normaliai buvo paprašyta finansinės ataskaitos. Įsižeidė, supyko ir atsako puolimu.

– Iš „Pamario“ laikraščio skaitytojo girdėjau nuomonę, kad būtent visuomeninis transliuotojas turėtų aiškinti Seime svarstomus ir jau priimtus įstatymus, jų naujoves, Vyriausybės nutarimus, bešališkai informuoti apie ministerijų ir kitų institucijų darbą. Štai sklando nuogirdų, kad bus remiamos jaunos šeimos pirmam būstui įsigyti. Iš visuomeninio transliuotojo – keli padriki sakiniai…

– Teisus tas „Pamario“ skaitytojas. Visiems reikalinga tiksli, bešališka, objektyvi informacija apie naujoves, pokyčius. Kai žmogus turi tikslią informaciją, jis atitinkamai tvarko savo gyvenimą.

O parama jaunai šeimai pirmam būstui įsigyti, manau, pristabdytų emigraciją. Tik kas iš to būsto, jeigu šeima, įsikūrusi kaime, miestelyje, negaus darbo. Regionuose būstą įsigyti būtų ir lengviau, ir pigiau, o gauti darbo – gerokai sunkiau. Manau, nereikia griauti to, kas sukurta. Turiu mintyje didelius ūkius, konkurenciją skatinančias įmones, kurios prekiauja žemės ūkio technika, trąšomis ir teikia kitas paslaugas, kurios populiarios kaimiškoje Lietuvos dalyje. Jeigu šeima būstą pirks, tai jį rinksis ten, kur lengva gauti darbo, yra perspektyvų daryti karjerą, kur yra geras vaikų darželis, mokykla ir visa kita.

Pamario kraštas tikrai patrauklus, tačiau nėra darbo. Beveik prieš 100 metų, kai prie Lietuvos buvo prijungta Mažoji Lietuva, pirmiausia atsižvelgta į šio krašto geografinius ypatumus ir darbo vietas. Čia yra didelės potvynių patręšiamos pievos, gausu galvijams pašarų, tuo laiku nebuvo kompiuterių, bet jau buvo suvokiama, kad žmogui reikia darbo ir uždarbio. Būtent tuo metu buvo pastatytos 7 pieninės: Vilkyškių, Kintų, Usėnų, Priekulės, Šilutės, Drevernos, Rusnės. Nebuvo technikos, o Šilutės apskrityje laikė 65 tūkstančius karvių, dabar rajone turime 12 tūkstančių, nors nebereikia nieko rankomis daryti – melžia aparatais, gausu įvairios technikos, nieks pašaro rankomis nebešienauja.

Gal kas iš politikų mane išjuoktų, ką čia apie žemės ūkį kalbi – atsilikęs dalykas. Bet mes gyvename Šilutės krašte, kuris palankus žemės ūkiui. Turime daryti taip, kad mūsų žmonės nebėgtų, neemigruotų iš Lietuvos. Tačiau jie išvažiuoja ten, kur gaus darbą ir 4-5 kartus didesnį atlyginimą. Tokia tiesa. Tačiau pagelbėti šeimai vien įsigyti būstą tikrai neužtenka. Tokia parama būtų tik būtiniausios ir visapusiškos paramos viena dalelė. Reikia peržiūrėti ir motinystės, vaiko auginimo išmokas. Kiek tvarkingai gyvenančių jaunų šeimų kenčia nepriteklius. Pašalpas duodame, būkime atviri, veltėdžiams, nors tikrai vertingiau būtų remti į gyvenimą besikabinančius, dirbti norinčius žmones, tvarkingas šeimas. Kaip vertinti, kai iš pašalpų gyveno seneliai, gyvena jų vaikai ir jau anūkai? Kokias kartas ugdome, remiame?

Esu už tai, kad remtume dirbti norinčius ir į gyvenimą besikabinančius žmones.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 422

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite