Apie paramą norintiems renovuoti daugiabučius

Iki 30 proc. paramos renovuojantieji daugiabučius gaus bent iki 2020 metų. Pamažu pradedama renovuoti ištisus kvartalus.

Į susirinkusiųjų klausimus atsakinėjo ir renovuojamus namus administruojančių įmonių atstovai.

Į susirinkusiųjų klausimus atsakinėjo ir renovuojamus namus administruojančių įmonių atstovai.

Tokias svarbiausias žinias sužinojo atėjusieji į susitikimą su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriumi Valiumi Serbenta ir LR Seimo Pirmininko pavaduotoju Kęstu Komskiu.
Prisirinko pilna Šilutės seniūnijos salė žmonių, kurie vienas per kitą bėrė klausimus. Daug šių klausimų svarbūs tik vieno renovuojamo namo bendrijai, todėl su kai kuriais žmonėmis svečiai kalbėjosi atskirai, pasibaigus daugiau kaip valandą trukusiam susitikimui.
Prieš atvykdami į susitikimą, svečiai apžiūrėjo renovuojamus ir jau renovuotus Šilutės daugiabučius. Iš viso šiame mieste renovuojami 28 namai, 14 iš jų jau baigta atnaujinti. Svečiai atkreipė dėmesį, kad tvarkant šiluminį efektyvumą didinančias namo konstrukcijas pritrūksta dėmesio aplinkai, laiptinėms ir kitoms bendro naudojimo patalpoms sutvarkyti. Šios problemos nekiltų, jei kompleksiškai būtų atnaujinami ištisi miesto kvartalai.
Viceministrė Daiva Matonienė sakė, kad rengiasi vykti į Vokietiją dėl paramos kvartalinei renovacijai. Jeigu pavyktų šią paramą gauti, 80 procentų kvartalų renovacijos išlaidų padengtų vokiečiai. Tuomet atsirastų galimybė renovuoti ir vieną Šilutės miesto kvartalą. Kokį – turi nuspręsti Savivaldybės taryba, bet rekomenduojama rinkti tą, kuris labiausiai nudėvėtas ir skubiai reikalauja remonto.
Keičiasi ir tokių projektų finansavimo tvarka. Jeigu ankstesnių susitikimų metu buvo atsargiai užsimenama, kad už viso kvartalo tvarkymą turėtų mokėti jo gyventojai, tai dabar kalbama, kad įprasta tvarka bus finansuojama tik daugiabučių renovacija, o kiti kvartalo objektai bus tvarkomi gavus lėšų iš įvairių fondų. Viešieji pastatai – pagal viešųjų pastatų programą, šaligatviai, privažiavimai, žaliosios zonos – už Vidaus reikalų ministerijos lėšas ir t. t.

Po susitikimo šilutiškiai galėjo pabendrauti su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene (dešinėje).

Po susitikimo šilutiškiai galėjo pabendrauti su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene (dešinėje).

Svečiai sakė, kad Šilutėje, lyginant su kitais šalies miestais, situacija neišsiskiria iš kitų – vis daugiau šilutiškių domisi renovacija ir norėtų atnaujinti savo daugiabučius. Pasak D. Matonienės ir V. Serbentos, rugpjūtį bus galima pradėti renovuoti dar 1000 namų. Tiesa paramos dydis vis mažėja ir artėja prie 30 proc. Tokios paramos galima tikėtis iki 2022 metų. 70-80 proc. parama, ar net 40 proc. jau baigiasi.
Svečiai negaišo laiko įžanginėms kalboms, kviesdami žmones teikti jiems rūpimus klausimus. Į daugelį atsakyti padėjo renovuojamus namus administruojančių bendrovių „Šilutės šilumos tinklai“ ir „Šilutės būstas“ vadovai. Dauguma pateiktų klausimų buvo aktualūs ir įdomūs, kiti buvo svarbūs tik vienam renovuojamam namui, tačiau pasitaikė tokių piliečių, kurie kėlė nereikalingą triukšmą, patys nedalyvavę susirinkimuose ir neturėdami informacijos.
Žmonės teiravosi, kodėl patys negali pasirinkti renovuojamo namo spalvos. Į tai D. Matonienė atsakė, kad architektai turi daugiau patirties ir parinkdami spalvą galvoja ne tik apie vieno namo, bet apie viso kvartalo ar net miesto spalvinę gamą. Pasitaikė, kad renovuojant pirmuosius daugiabučius žmonės ignoravo architektų siūlymus ir patys parinkę spalvas vėliau dėl to gailėjosi. Klausta, kodėl už balkonų sutvarkymą turi mokėti ir tie, kurie jų neturi. Svečiai paaiškino, kad šiuo klausimu vieningo sprendimo nėra priimta.
Klausė, ar putų polistirolas, kuris naudojamas sienoms šiltinti, gaisro atveju neužsidegs ir nekels didesnio pavojaus. Šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas ir Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta aiškino, kad apšiltinant namą galima rinktis ir kitokias medžiagas, kitą vertus, pats putų polistirolas nedega, o tik smilksta ir lydosi.
Kalbėta ir apie senojo turgaus aikštės gyventojus, kuriems renovuojant aikštę bus tik padažyti namų fasadai. Deja, kol kas palankesnio sprendimo šių namų gyventojams nėra. Bandyta viešai kalbėti apie kai kurias atskirų namų bėdas, tačiau svečiai pasiūlė negaišinti kitų ir apie atskirus namus pasikalbėti po šio susitikimo.

Vaidotas VILKAS

Prieš bendraudami su šilutiškiais, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir kiti susitikimo dalyviai apžiūrėjo mieste renovuojamus daugiabučius.

Prieš bendraudami su šilutiškiais, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir kiti susitikimo dalyviai apžiūrėjo mieste renovuojamus daugiabučius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį. Pirmąją kelionės dieną Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Taip pat skaitykite