Apie paramą norintiems renovuoti daugiabučius

Iki 30 proc. paramos renovuojantieji daugiabučius gaus bent iki 2020 metų. Pamažu pradedama renovuoti ištisus kvartalus.

Į susirinkusiųjų klausimus atsakinėjo ir renovuojamus namus administruojančių įmonių atstovai.

Į susirinkusiųjų klausimus atsakinėjo ir renovuojamus namus administruojančių įmonių atstovai.

Tokias svarbiausias žinias sužinojo atėjusieji į susitikimą su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriumi Valiumi Serbenta ir LR Seimo Pirmininko pavaduotoju Kęstu Komskiu.
Prisirinko pilna Šilutės seniūnijos salė žmonių, kurie vienas per kitą bėrė klausimus. Daug šių klausimų svarbūs tik vieno renovuojamo namo bendrijai, todėl su kai kuriais žmonėmis svečiai kalbėjosi atskirai, pasibaigus daugiau kaip valandą trukusiam susitikimui.
Prieš atvykdami į susitikimą, svečiai apžiūrėjo renovuojamus ir jau renovuotus Šilutės daugiabučius. Iš viso šiame mieste renovuojami 28 namai, 14 iš jų jau baigta atnaujinti. Svečiai atkreipė dėmesį, kad tvarkant šiluminį efektyvumą didinančias namo konstrukcijas pritrūksta dėmesio aplinkai, laiptinėms ir kitoms bendro naudojimo patalpoms sutvarkyti. Šios problemos nekiltų, jei kompleksiškai būtų atnaujinami ištisi miesto kvartalai.
Viceministrė Daiva Matonienė sakė, kad rengiasi vykti į Vokietiją dėl paramos kvartalinei renovacijai. Jeigu pavyktų šią paramą gauti, 80 procentų kvartalų renovacijos išlaidų padengtų vokiečiai. Tuomet atsirastų galimybė renovuoti ir vieną Šilutės miesto kvartalą. Kokį – turi nuspręsti Savivaldybės taryba, bet rekomenduojama rinkti tą, kuris labiausiai nudėvėtas ir skubiai reikalauja remonto.
Keičiasi ir tokių projektų finansavimo tvarka. Jeigu ankstesnių susitikimų metu buvo atsargiai užsimenama, kad už viso kvartalo tvarkymą turėtų mokėti jo gyventojai, tai dabar kalbama, kad įprasta tvarka bus finansuojama tik daugiabučių renovacija, o kiti kvartalo objektai bus tvarkomi gavus lėšų iš įvairių fondų. Viešieji pastatai – pagal viešųjų pastatų programą, šaligatviai, privažiavimai, žaliosios zonos – už Vidaus reikalų ministerijos lėšas ir t. t.

Po susitikimo šilutiškiai galėjo pabendrauti su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene (dešinėje).

Po susitikimo šilutiškiai galėjo pabendrauti su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene (dešinėje).

Svečiai sakė, kad Šilutėje, lyginant su kitais šalies miestais, situacija neišsiskiria iš kitų – vis daugiau šilutiškių domisi renovacija ir norėtų atnaujinti savo daugiabučius. Pasak D. Matonienės ir V. Serbentos, rugpjūtį bus galima pradėti renovuoti dar 1000 namų. Tiesa paramos dydis vis mažėja ir artėja prie 30 proc. Tokios paramos galima tikėtis iki 2022 metų. 70-80 proc. parama, ar net 40 proc. jau baigiasi.
Svečiai negaišo laiko įžanginėms kalboms, kviesdami žmones teikti jiems rūpimus klausimus. Į daugelį atsakyti padėjo renovuojamus namus administruojančių bendrovių „Šilutės šilumos tinklai“ ir „Šilutės būstas“ vadovai. Dauguma pateiktų klausimų buvo aktualūs ir įdomūs, kiti buvo svarbūs tik vienam renovuojamam namui, tačiau pasitaikė tokių piliečių, kurie kėlė nereikalingą triukšmą, patys nedalyvavę susirinkimuose ir neturėdami informacijos.
Žmonės teiravosi, kodėl patys negali pasirinkti renovuojamo namo spalvos. Į tai D. Matonienė atsakė, kad architektai turi daugiau patirties ir parinkdami spalvą galvoja ne tik apie vieno namo, bet apie viso kvartalo ar net miesto spalvinę gamą. Pasitaikė, kad renovuojant pirmuosius daugiabučius žmonės ignoravo architektų siūlymus ir patys parinkę spalvas vėliau dėl to gailėjosi. Klausta, kodėl už balkonų sutvarkymą turi mokėti ir tie, kurie jų neturi. Svečiai paaiškino, kad šiuo klausimu vieningo sprendimo nėra priimta.
Klausė, ar putų polistirolas, kuris naudojamas sienoms šiltinti, gaisro atveju neužsidegs ir nekels didesnio pavojaus. Šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas ir Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta aiškino, kad apšiltinant namą galima rinktis ir kitokias medžiagas, kitą vertus, pats putų polistirolas nedega, o tik smilksta ir lydosi.
Kalbėta ir apie senojo turgaus aikštės gyventojus, kuriems renovuojant aikštę bus tik padažyti namų fasadai. Deja, kol kas palankesnio sprendimo šių namų gyventojams nėra. Bandyta viešai kalbėti apie kai kurias atskirų namų bėdas, tačiau svečiai pasiūlė negaišinti kitų ir apie atskirus namus pasikalbėti po šio susitikimo.

Vaidotas VILKAS

Prieš bendraudami su šilutiškiais, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir kiti susitikimo dalyviai apžiūrėjo mieste renovuojamus daugiabučius.

Prieš bendraudami su šilutiškiais, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir kiti susitikimo dalyviai apžiūrėjo mieste renovuojamus daugiabučius.

Hits: 37

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite