Apie Kentrius ir šio kaimo seniūnaitį Romaldą Mančą

Šiemet, Vasario 16-ąją, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Praėjusią savaitę nuvykus į Kentrius, neliko abejonių, kad šis apdovanojimas įteiktas to vertam kaimo žmogui.

Kentrių seniūnaitis Romaldas Mančas akmenų mandaloje šalia didžiojo riedulio su išgaubta viršūne.
Autorės nuotr.

Parkelyje – žaliuoja alpinariumas ir stovi koplytstulpis su užrašu „Kentriai“. Vyrai pjauna žolę. Kieno sumanytas ir sukurtas šis grožis? „Tai mūsų Mančas… Jis čia viską daro… Bet dar negrįžo iš Pagėgių, dar nepravažiavo jo automobilis…“ – aiškina vyras, trumpam sustabdęs žoliapjovę.
Liepos pabaigoje Kentrių kaime vyks didelė šventė – visi, kas čia gimė, augo ir dabar gyvena, bus sukvieti į 305 metų sukaktį, kai rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėti Kentriai. Dar 270 gyventojų turintis kaimas kasmet susirenka į savo šventę.
„Vienas nieko nepadarysi. Aš tik suburiu, tik paorganizuoju, o į talkas sueina visas kaimas. Kiek akmenų sugabenta, gėlių pasodinta!.. Vienoj apleistoj sodyboj pasodinome 37 obelų sodą – teauga būsimoms Kentrių kartoms…“ – savo sodybos pavėsinėje kukliai pasakojo ponas Romaldas, ką tik sugrįžęs iš Pagėgių krašto ūkininkų susirinkimo.

Kaimo pavadinimą ženklinanti rodyklė skelbia, kad Kentriai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1709 m.

Gal žemės mokestį sumažins?
Romaldas Mančas – Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas. Tądien ūkininkai tarėsi, kad derėtų kreiptis į Pagėgių savivaldybę – gal žemės mokestį sumažintų. Šiemet iššalo žieminiai rapsai, rugiai, kvietrugiai, po to buvo šaltas pavasaris, sausra, truputį palijus, prasidėjo karščiai. Žolė – menka, tačiau ūkininkai jau šienauja. Gal atolas būsiąs geresnis?
Pinga pienas, labai krito jautienos kaina, kas žino, kiek bemokės už grūdus, o juk neaišku, kiek to derliaus ir bus. Žiemkenčius teko atsėti – vėl neplanuotos išlaidos. Tad ūkininkai tikisi vietos valdžios supratimo.
Gaivinamės Irmos ir Romaldo Mančų ekologiniame ūkyje užaugintų obuolių, morkų ir moliūgų sultimis. Švelnaus skonio. Viskas, ką augina, sėja, pjauna, parduoda, yra ekologiška. Anot šeimininko, išlaidų – daugiau, derlius – menkesnis, tik už pieną moka daugiau ir europinė parama didesnė.
Dirba 326 ha žemės, sau ir pardavimui sėja avižų, rugių. Melžia 70 karvių, su prieaugliu bandą iš viso sudaro 200 galvų. Įdarbinti 7 žmonės, vasarą – 9. Daugelis – jauni, vietiniai. Iš R. Mančo pasakojimo aiškėja, kad jis, Kentriuose gyvenantis nuo 1977-ųjų, myli savo kaimą, gerbia kaimynus ir didžiuojasi tuo, ką bendruomenė sugeba padaryti. Kentriuose yra tuščių sodybų, tačiau ir jos aptvarkytos, o prasigėrusių, degradavusių čia nesą.
„Parkelyje nė vieno pasodinto medelio nenulaužė – vaikus subūrėme į gamtininkų būrelį…“ – R. Mančas tebegiria kaimo žmones, kurie noriai gabeno akmenis ir apsodino parkelyje alpinariumą. Kentrių kaimo seniūnaitį R. Mančą Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius vadina pavyzdiniu seniūnaičiu, o neoficialiai – „Kentrių šerifu“.
Kaupia senus padargus
Iš pavėsinės tarsi su žolės salele ir mediniu lieptu per tvenkinį pasukame apžiūrėti R. Mančo kaupiamos senųjų padargų, technikos ir kitokių senienų kolekcijos. Sodyba – išpuoselėta: gėlynai, alpinariumai, akmenimis grįsti takai, sodas su sūpynėmis, tvenkinys, pavėsinė, fontanėlis… Akmenų – gausybė. Sako, jie suteikią energijos.

Sena javų kertamoji – naujausias eksponatas Romaldo Mančo sodybos kolekcijoje.

Medinis arpas – be vinių. Senos ranka sukamos girnos. Jeigu rūpi duonos kelias iki mūsų stalo, R. Mančas kiekvieną jos atsiradimo akimirksnį pailiustruos senoviniais padargais ir įranga. Gali pristatyti ir pieno kelią – sukaupta pieno separatorių, sviesto muštuvų, sūrių spaustuvų…
O štai ir naujausias eksponatas – iš Pasvalio rajono parsigabenta javų kertamoji, kuria javus suguldydavo ant ražienos, belikdavo į pėdus surinkti, juos surišti ir gubomis sustatyti. Yra ir kita javų kertamoji – su dviem sėdynėmis, viena iš jų skirta darbininkui su dideliu į grėblį panašiu įrankiu nukirstus javus pėdais padalinti. Riogso senovinės rogės, vežimas, senutėlis motociklas, pakabinamos lempos, radijo aparatai, vilnos karšimo įranga…
Akmenų mandala
Pernai Kentriuose pradėta kurti Akmenų mandala (Mandala – sanskrito kalba mandala reiškia ratas, diskas, sfera – yra apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką). Ji yra kitapus kelio, kaimo pradžioje, kur auga seniau įrengtas parkelis.
Važiuojant apžiūrėti šio naujausio kentriškių bendruomenės kūrinio R. Mančas aprodė pasodintą obelaičių sodą, apkarpytas liepas, o ąžuoliukų alėja žymi iš akmenų sukonstruotą mandalą, kurios centre – didysis akmuo, jį ratu juosia dar 32 akmenys. Esą reikia suprasti akmenų kalbą, įžvelgti juose slypinčius ženklus, vaizdus, pajusti jų skleidžiamą energiją. Apskritimas – amžinybės simbolis. Neigiamos energijos perteklius žmogų įstumia į stresą, o iš jo tamsos išveda akmenų mandala, kurios centre stresas išsisklaido kaip ryto rūkas…
Tokią akmenų mandalą kentriškiai pradėjo kurti pernai. Be minėtojo akmenų rato, čia iš riedulių sudėliota ir daugiau kompozicijų. R. Mančas įsitikinęs, kad čia kaimo žmonės pasisems akmenų skleidžiamos gerosios energijos, o kol kas visus vienija bendras darbas. Papėdėje per išvalytą Jordano upelį linguoja medinis pakabinamas lieptas, anapus upelio planuojama sodinti medelių. Nusileidus šlaitu, medžių žalumoje išnyra pavėsinė, kuria daug rūpinosi Edmas Valantinas, šalia jos bus lauko židinys, suoliukų. Čia kentriškiai į medžius prikėlė daug inkilų – slėnis tapo paukščių valda, kur visus nustelbia lakštingalos giesmės.
Užkopus į kalniuką, nuo gražiai sutvarkytų bendruomenės namų driekiasi medeliais apsodinta teritorija, kuriai bendruomenė taip pat neleis užželti.
Pabaigos žodis
Iš medžio padarytame stende kabo trumpa informacija tiems, kas užsuka į unikalią kentriškių akmenų mandalą. Akmenų parkas – gamtos ir žmogaus gyvenimo paralelės. Akmenų mandala – simbolis, mokantis prakalbinti gamtą, mylėti visa, kas gyva, ir džiaugtis buvimu. Akmenų parko akcentas – didžiulis riedulys su ratu suguldytais 32 mažesniais rieduliais. Tai – mandala, kas sanskrito kalba reiškia ratą su centru. Sako, kad į centrą sutraukiama geriausia energija ir žmogus gali jos pasisemti savo gyvenimui. Mandala padeda žmogui priartėti prie tikrosios savo prigimties – iš vartotojo vėl tapti kūrėju, ieškoti grožio, gerumo, darnos, daugiau duoti negu imti, vadinasi, moko būti laimingu.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

3 komentarai

  • ona

    Šaunuolis.V a kad Stoniškiam tokį.

  • Stasė Skutulienė

    Sutinku su geru įvertinimu: Kentriams išties pasisekė turėti tokį puikų žmogų. Su p.Romaldu malonu bendrauti, jis paprastas, neišpuikęs, daugiau kitus giria, aukština ir jais džiaugiasi. Manau, rastųsi panašių žmonių ir Stoniškiuose, ir kitur. O juk Žąsų turgus Stoniškiuose irgi būna puikus, o kiek žmonių turite, kurie prie meno, gražia veikla garsi mokykla. Patikėkite, gerų žmonių, gerų darbų ir grožio yra tiek daug, kad aš nesuspėju visko “Pamaryje” aprašyti. Tai bent jau visa tai pastebėkime. O Pagėgių krašte žmonės labai šilti, atviri, geranoriški, paslaugūs. Palyginus su Šilutės kraštu, šia prasme mane Pagėgių kraštas nustebino ir esu laiminga, kad galiu bendrauti su tokiais žmonėmis.

    • albinas

      matosi, zmogaus mastymas nemeksta netvarkos, rupestingumas, kurio gali pavydeti daugelis, is kur tie genai .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Taip pat skaitykite