Apie biudžetą ir … špygą taukuotą

Ketvirtadienį Pagėgių savivaldybės taryba, nepaisant opozicijos nepritarimo, patvirtino šių metų biudžetą. Posėdyje dalyvavo 17 Tarybos narių iš esamų 21. Apsvarstyti ir priimti 28 sprendimai. Darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. veiklos ataskaitą, tačiau to nedaryta, nes direktorius Vaidas Bendaravičius yra išėjęs atostogų. Karščiausios diskusijos užvirė svarstant Pagėgių savivaldybės 2014 m. biudžetą.

Šių metų Pagėgių savivaldybės biudžeto svarstymas buvo audringas ir karštas. Autorės nuotr.

Šių metų Pagėgių savivaldybės biudžeto svarstymas buvo audringas ir karštas. Autorės nuotr.

Gimtadienio proga pasveikintas Tarybos narys Vladimiras Gorodeckis.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis informavo, kad šių metų biudžeto projektą svarstė visi komitetai ir jam pritarė, tačiau kilo klausimų. Opozicijai atstovaujantis Tarybos narys Edgaras Kuturys klausė, ar biudžetas subalansuotas visiems metams, o jeigu ne, kaip planuojama dirbti, kaip bus dengiami jau esantys ir nauji įsiskolinimai?
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Fridrikienė atsakė, kad biudžetas yra subalansuotas, pajamos ir išlaidos sudaro 29,7 milijono litų: planuojama surinkti beveik 10 mln. litų mokesčių, per 17 mln. Lt sudarys valstybės dotacijos, bemaž milijoną – kitos pajamos. Nors darbo užmokesčiui numatoma 7 proc. mažiau, jau pradėtas ruošti taupymo planas, tikimasi, kad lėšos bus naudojamos efektyviau ir racionaliau.
Tarybos narys Petras Ubartas sunerimo, kad šalyje keliami atlyginimai, o komitete buvo kalbėta, jog ir atlyginimams trūksta lėšų, numatyta tik dešimčiai mėnesių būtina suma, tad kaip tikėtis didesnių atlyginimų? Tarybos nariui Stanislovui Bagdonui rūpėjo sužinoti, kaip bus dengiami kreditoriniai įsiskolinimai. R. Fridrikienė paaiškino, kad į biudžetą pateks ne 57,3 proc., kaip anksčiau, bet jau 67,8 proc. gyventojų pajamų mokesčio, todėl tikimasi didesnių pajamų, dar esama praėjusiais metais nepanaudotų lėšų.
Priminta, kad šių metų prognozuojamos biudžeto pajamos didėja per 1,3 mln. Lt. Tačiau verta priminti, kad šių metų sausio 1 d. duomenimis, Pagėgių savivaldybės kreditorinė skola sudarė per 9,4 mln. Lt arba 31,7 proc. biudžeto. Palyginus su 2013 metų sausiu, skola yra padidėjusi 795,7 tūkst. Lt arba 9,2 proc.
Užsimojo…
Tarybos narys Mečislovas Ramanauskas biudžeto ruošimą palygino su kailinių tampymu į visas puses. „Pagėgių miestas kai kur lieka paskutinėje vietoje. 2012 m. sukako 20 metų, kai buvo pašventintas kertinis naujos bažnyčios statybos akmuo. Kaip atrodo bažnyčios fasadas, šiandien visi matome. Siūlau rasti lėšų Pagėgių parapijos bažnyčios fasadui sutvarkyti. Pernai džiaugėmės gražiu pavyzdžiu – sutvarkyta Vilkyškių bažnyčia. Norėtųsi, kad ir Pagėgių centre bažnyčia džiugintų savus ir svečius“, – kalbėjo M. Ramanauskas, išreikšdamas visų pagėgiškių Tarybos narių nuomonę bažnyčios fasado remontui skirti 300 tūkst. litų. Lėšas siūlė paimti iš Projektų rengimo ir teritorijų planavimo programos.
Tarybos narys tikino, kad tokia suma nėra didelė, tačiau kitiems politikams toks siūlymas buvo netikėtas. E. Kuturys tai pavadino puikiu režisūriniu sprendimu. Jis pripažino, kad nėra nusiteikęs prieš bažnyčią, tačiau kai Savivaldybę slegia skolos ir trūksta pinigų, net numatoma skolintis, taip elgtis nederėtų. Pagėgiuose esą dar daug vietų, kurias reikia tvarkyti. Pritardamas, kad ir maldos namus reikia užbaigti, E. Kuturys ragino nedaryti spaudimo, nes metų pabaigoje gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams. Siūlyta neskubėti, dabar neįtraukti šio pasiūlymo, bet taupyti, ir vėliau sugrįžti prie šio reikalo.
Tarybos narys Bronislovas Budvytis pritarė, kad, sutvarkius bažnyčią, būtų dar vienas gražus Pagėgių kampelis, klebonas yra padaręs daug paruošiamųjų darbų, yra parvežta geros kokybės klinkerio, todėl nereikėtų atidėlioti darbų. Tarybos narys Eugenijus Dargužas pastebėjo, kad nemažai valstybių vargsta, todėl pinigų trūkumas nėra pasiteisinimas: „Žmonėms reikia ne tik duonos. Išgyvensim, nenumirsim“.
P. Ubartas neišvėrė: „Sunku kalbėti išgirdus tokius siūlymus. Programas seniūnijoms patvirtinome – pinigų trūksta, net atlyginimams numatyta tik dešimčiai mėnesių, o mes vėl kalbame senomis frazėmis, kad taupysime… O jūs atsisukite į darbuotojus. Merui, vicemerui pakelti atlyginimai, o jiems (administracijos darbuotojams – red. pastaba), atsiprašant, – špyga taukuota…“
P. Ubartas pritarė kolegai E. Kuturiui, kad šį klausimą bus galima svarstyti, kai bus lėšų, nes 300 tūkst. Lt iš 29 milijonų litų biudžeto nėra daug, jei Savivaldybė neturėtų skolų. Tarybos narys Antanas Levickas pritarė, kad biudžetas skylėtas, bet jei Pagėgiuose yra gražūs kultūros namai, ir bažnyčia turi būti graži. Tarybos narys Sigitas Stonys pasiūlė užbaigti diskusiją dėl biudžeto, o dėl M. Ramanausko siūlymo balsuoti atskirai.
Meras V. Komskis pareiškė, kad nuo balsavimo nusišalina. P. Ubartas ir E. Kuturys reikalavo paaiškinti priežastį. Nesulaukę atsakymo, abu taip pat išėjo iš salės. Salę paliko ir mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas. Vadovauti posėdžiui ėmėsi Tarybos narys S. Stonys, pakvietęs balsuoti už M. Ramanausko pasiūlymą. 13 Tarybos narių balsavo už tai, kad siūlomi 300 tūkst. Lt iš Projektų rengimo ir teritorijų planavimo programos būtų perkelta į Nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų rėmimo programą, joje nurodant, kad šios lėšos skiriamos bažnyčios tvarkymo darbams.
Į posėdį sugrįžęs meras V. Komskis perėmė Tarybos posėdžio vairą ir toliau buvo svarstomas biudžeto projektas.
P. Ubartui rūpėjo sužinoti, kodėl idėja padėti bažnyčiai nebuvo svarstoma komitetuose. E. Kuturio klausimas, kaip bus kompensuojama programa, iš kurios paimta lėšų, nesulaukė atsakymo. „Kuo tolyn, tuo durnyn“, – neištvėrė E. Kuturys, atkreipdamas dėmesį, kad taip apgaudinėjami tie patys pagėgiškiai, neturėję galimybių išsakyti savo nuomonės formuojant biudžetą. E. Kuturys ir P. Ubartas pareiškė, kad biudžetui nepritars.
Mero V. Komskio nuomone, yra ir gražių dalykų. Šiemet Pagėgiuose bus sutvarkyta viešųjų erdvių, rugsėjį į naujus pastatus persikels Pagėgių vaikų globos namų auklėtiniai. Šiais metais Pagėgių savivaldybė investicijoms gavo 3 milijonus Lt. Meras patikino, kad Pagėgių savivaldybė yra tarp 5 šalies savivaldybių, gerai vykdančių projektus. Pasiūlyta nenusiminti, nepulti į paniką, niekam neteksią eiti nemokamų atostogų. Meras patikino: „Išplauksime“.
Pagėgių savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 20

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite