Antanas Guoga atsisako Australijos pilietybės

Europos Parlamento narys Antanas Guoga pradeda Australijos pilietybės atsisakymo procedūras. „Atsisakau Australijos pilietybės ne dėl rinkimų, o gerbdamas Lietuvos teisinę santvarką. Suvokiu, kad negaliu būti pilnaverčiu Lietuvos politinio gyvenimo dalyviu ir visu pajėgumu prisidėti kuriant klestinčią Lietuvą, turėdamas dvi pilietybes”, – sakė A. Guoga.

Teisę į dvigubą pilietybę Antanas Guoga  įgijo remiantis LR Pilietybės įstatymo 7 str., kur galimybė turėti ir kitos šalies, ir Lietuvos pilietybę numatoma iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.  pasitraukusiems išeiviams. Antanas Guoga į Australiją dėl šeimyninių aplinkybių išvyko 1984 m., būdamas 11 metų.  Australijos pilietybę įgijo mamos prašymu; priesaikos šiai valstybei nėra davęs.

„Užtruko, kol išsiaiškinau procedūrų mechanizmus. Pilietybės atsisakymas – ilgas procesas. Pilnai jo baigti iki termino, kuomet bus baigti registruoti kandidatai 2016 m. spalį vyksiantiems LR Seimo rinkimams, greičiausiai nepavyks. Tačiau ketinu aktyviai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje, palaikydamas kolegas, kuriais tikiu”, – patikino politikas.

Antanas Guoga yra sėkmingas verslininkas ir investuotojas. Įmonės, į kurias jis investavo, yra sukūrusios daugiau kaip 500 darbo vietų, daugiau kaip 300 iš jų – Lietuvoje. Europos Parlamente, į kurį pateko surinkęs daugiausiai pirmumo balsų Liberalų Sąjūdžio sąraše (97 420 pirmumo balsų), europarlamentaras A. Guoga priklauso svarbiam EP Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komitetui, kur daugiausiai dirba skaitmeninės ekonomikos srityje.

Ieva Paulauskienė
EP nario Antano Guogos patarėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite