Ant Šilutės tatamio – trijų valstybių imtynininkai

Šilutės krepšinio salėje (Gluosnių g. 13b) įvyko dziudo 4-asis tarptautinis vaikų turnyras ir Lietuvos senjorų atvirasis čempionatas, kuriuose dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Šilutiškiai pelnė 12 apdovanojimų.

Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ senjorai – Lietuvos veteranų čempionato Šilutėje prizinių vietų laimėtojai.

 

Vaikų varžytis susirinko 80, veteranų – 40. Rytą jėgas išbandė berniukai ir mergaitės, po pietų – senjorai. Lietuvos dziudo senjorų tarybos pirmininkas, kaunietis Vasilijus Rybinas šių eilučių autoriui priminė, kad dziudo gimtinė – Japonija. Tai olimpinė sporto šaka, pasižyminti dinamika, siekianti kūno ir sielos harmonijos, mokanti varžovus pagarbos vienas kitam, teisėjams, žiūrovams, sąžiningumo, teisingumo. Dziudo ugdo koordinaciją, greitį, jėgą, kantrybę. Jos pradininko J. Kano portretas puošė šilutiškių apipavidalintus diplomus. Svečias gyrė Šilutės sporto mokyklos dziudo trenerį Rimvydą Lukošių už jo pareigingumą, atsidavimą mėgstamai sporto šakai. Beje, Rimvydas buvo ir šių varžybų organizatorius, ir dalyvis. Jam talkino Šilutės sporto mokykla, VšĮ „Šilutės sportas“, taures senjorams įsteigė sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“, turnyrą rėmė UAB „Egmina“, UAB „Šilutės prekyba“, UAB „Tima“, SEB banko atstovas Aidas Ragelis.
Imtynininkai imasi basi
Veteranai iki 50 m. kovojo tris minutes, vyresni – dvi. Senjorai ant kilimo atjaunėja – nepamatęs nepatikėtum, ką dar įstengia žilstelėję vyrai… Po teisėjo kapotos komandos „hadžime“ (pradėk – japoniškai) jie kimba vienas į kitą stengdamiesi pargriauti varžovą, prispausti jį nugara prie tatamio ir išlaikyti 25 sekundes. Atliekami ir skausmingi alkūnės veiksmai, smaugimas. Teisėjai už kiekvieną įdirbį skiria įvertinimą, kurių yra keturi. Sportininkui mieliausia išgirsti žodį „ipon“, reiškiantį švarią pergalę. Bet tai nelengva padaryti. Atlikti gražų metimą, partrenkiant varžovą ant nugaros – veiksmas, reikalaujantis geros imtynių technikos.
Rimvydas Lukošius (90 kg), grupės varžybose nugalėjęs latvį Kristiansą Spalinšą bei tautietį Vitalijų Metrikį, laimėjo ir finalinę imtį. Rimvydui pavyko efektingu kojos kirtimu parversti varžovą ir kovą tęsti gulomis ant tatamio, kur jis ypač stiprus.
R. Lukošius pelnė šalies čempiono titulą (45-49 m. grupė). Čempionu tapo ir jo brolis Žilvinas Lukošius (90 kg, 40-44 m.). Žilvinas finale nugalėjo plungiškį Vytautą Vaškį. Tarp dziudo atletų, sveriančių per 100 kg, triumfavo šilutiškis Vladimiras Filičkinas (55-59 m.). Pirmą vietą užėmė ir Panevėžyje gyvenantis Dainius Karinauskas (81 kg, 40-44 m.), tačiau ginantis Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ garbę, mat Dainius – šilutiškių draugas. Finale jis įveikė Elektrėnų atstovą.
Sidabro medalį pelnė šilutiškis Vytautas Paškauskas (66 kg, 55-59 m.). Vytautas iškopė į finalą, kur susitiko su Baltarusijos imtynininku, dukart pasaulio čempionu. Kovą laimėjo svečias, aiškus čempionato favoritas.
Mūsiškiai 23-iajame Lietuvos veteranų čempionate džiaugėsi keturiomis pirmosiomis vietomis ir viena antrąja.
Šilutėje varžėsi Vilniaus, Kauno, Kauno rajono, Panevėžio, Plungės, Palangos, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Šakių, taip pat Latvijos ir Baltarusijos dziudo mėgėjai. Kitąmet žada dalyvauti ir estai, lenkai. Po kovų senjorai važiavo prie Kuršių marių, į Minijos kaimą, paskanauti Pamario karšių, plovo.
Vaikai
Vaikų turnyre čempionų vardus iškovojo šilutiškiai Aras Plikšnys, Uosis Knapkis ir Mantas Sungaila, antrą vietą – Giedrius Eidukis, trečią – Neilas Viskintas. Imčių ėjo ir mergaitės. Tarp pamariškių pasižymėjo Emilija Bagdonaitė, laimėjusi sidabro medalį, o Dangira Mockutė pelnė bronzą.

R. D. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite