Anot etnologo L. Klimkos, šiemet Kūčios – pirmos tokios po 800 metų

Dianos Mickienės nuotr.

Dėmesys šeimai, etnografiniai papročiai ir senolių tradicijos. Kalbėdamas apie tokias šv. Kūčias, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka per artėjančias šventes ragina grįžti prie praeities, santūrumo ir šiltesnio šeimos bendravimo.

 Jo teigimu, ši šventoji vakarienė yra ypatinga, Lietuvoje nuo seno turėjusi išskirtinę simboliką, o šiemet dėl išskirtinio planetų išsidėstymo bus pirma tokia po 800 metų pertraukos. Etnologas dalinasi patarimais, kaip tinkamai artėjančias šv. Kūčias sutikti, o lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, savo ruožtu, tikina – šventiniai lietuvių apsipirkimo įpročiai rodo – nuo tradicijų nenutolstama.

„Vieniems žmonėms šv. Kūčių vakarienę teks pirmą kartą gaminti patiems. Kitiems – apskaičiuoti, kaip pagaminti mažiau maisto negu ankstesniais metais. Nepaisant to, šv. Kūčios yra ramybės, susikaupimo ir buvimo šeimoje laikas, net jei ir bendrausite su artimaisiais tik nuotoliniu būdu. Pasirūpinome, kad tūkstančiai „Maximos“ darbuotojų per šventinę vakarienę galėtų būti su savo šeima. Savo klientus visą lapkritį ir gruodį raginome šventiniu stalu pasirūpinti iš anksto ir užtikrinome gausų prekių asortimentą, kad šv. Kūčių tradicijos galėtų tęstis kiekvienuose namuose“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

 „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė primena, jog gruodžio 24-ąją visos „Maxima“ parduotuvės dirbs iki 19 val., o pirmąją šv. Kalėdų dieną parduotuvės nedirbs. 

Vakarienę pradėdavo duona

L. Klimka pasakoja, kad mūsų protėviai senajame Lietuvos kaime šv. Kūčias sutikdavo ypač šventiškai. Šventoji vakarienė itin skirdavosi nuo kasdieninės ir būdavo vienintelė tokia visų metų rate. Stalą senoliai dengdavo balta staltiese, po ja padėdavo šieno kuokštelių, o viršuje paguldydavo kryželį.

„Šis šv. Kūčių simbolis taip buvo dedamas ne veltui. Vaikams pasakota, jog Jėzus Kristus yra kūdikis, turintis gulėti lopšyje. Jis gimė tvartelyje, ne rūmuose, todėl šienas primindavo ėdžias. Kalbant apie kitus simbolius, verta paminėti, jog stalo kampai būdavo dekoruojami eglišakėmis, o šalia kryželio vienoje pusėje senoliai dėdavo iš bažnyčios atsineštus kalėdaičius, kitoje – raikytą juodą duoną. Nuo jos dalinimosi visa šeima senovėje ir pradėdavo šią šventinę vakarienę“, – apie tradicijas pasakoja L. Klimka.

Padengę stalą, namiškiai ant jo dėdavo šv. Kūčių valgius. Tik patiekalų būdavo ne dvylika, o devyni. Anot L. Klimkos, valgių gausiau radosi vėliau, po baudžiavos, kai imta gyventi turtingiau.

„Šv. Kūčioms ant senovės lietuvių stalo būdavo pateikiama tai, kas pačių užsiauginta. Senajame Lietuvos kaime per šventąją vakarienę ragauti javų ir ankštinių kultūrų valgiai, juos papildydavo ir kitos gamtos dovanos – žuvys, uogos, grybai ir riešutai“, – sako L. Klimka.

Šiandien eglutė, anksčiau – kabantis sodas

Etnologo teigimu, išlaikant senąsias tradicijas, maisto per šv. Kūčias nereiktų labai gardinti ar maišyti su įvairias padažais. Ruošiantiems šventinį stalą L. Klimka pataria nepersistengti ir primena – prie šv. Kūčių stalo elgiamės taip, tarsi šalia būtų ir mūsų protėvių vėlės.

„Apie juos ir kalbame per šventinę vakarienę, prisimindami, kokie buvo mūsų seneliai. Kaip klostėsi jų gyvenimas, ko gražaus iš pastarojo galima pasimokyti. Kūčios yra šeimos sanglaudos metas, kai dalinamės savo giminės istorija, nes tai laikas, skirtas į šalį atidėti visus darbus ir bendrauti“, – sako L. Klimka.

Anot etnologo, svarbus vaidmuo senuosiuose namuose buvo skiriamas ir šiaudiniam sodui, kuris sukdavosi virš šv. Kūčių stalo ir simbolizuodavo pasaulio struktūrą. Savo ruožtu Kalėdų eglutė, pašnekovo teigimu, į mūsų kraštą atkeliavo gana vėlai, tik XIX a. antroje pusėje. Ją pirmąkart savo jaunystėje aprašė poetas Antanas Baranauskas, naująją tradiciją išvydęs caro valdininko namuose.

Kitas svarbus paprotys, kurį išskiria L. Klimka, yra tradiciškai gruodį senojoje Lietuvoje vykę prekymečiai. Skirtingu mėnesio laiku tuomet prekiauta šiltais drabužiais, kalėdinėmis dovanomis, o paskutinis turgus, prieš pat šv. Kūčias, būdavo saldusis, skirtas įsigyti medaus, spanguolių ar mėsos šv. Kalėdoms. Tai, kad lietuviai iki šiol neatitrūksta nuo tradicijų, pastebi ir E. Dapkienė.

„Šventiniai mūsų klientų krepšeliai kasmet – panašūs. Juose atsiduria kūčiukai, imbieriniai sausainiai, žvakės, įvairios kitos šventinės dekoracijos ir, žinoma, mandarinai. Pastarieji yra tapę tikruoju švenčių simboliu, kurio parduodame ypač gausiai. Lietuviai taip pat neabejingi ir saldumynams. Gausiai perka ne tik imbierinius sausainius, bet ir meduolius, šokolado figūrėles, kitus skanėstus“, – apie pirkėjų įpročius kalba E. Dapkienė.

Pirmos tokios šv. Kūčios po beveik tūkstantmečio

Anot L. Klimkos, šv. Kūčių burtai – taip pat neatsiejama šventinio vakaro dalis. Viskas per šv. Kūčias, etnologo teigimu, yra labai reikšminga, todėl verta stebėti, kas pasibels į duris, užeis į namus, tądien lis ar snigs.

„Jei šventinę naktį prasiskirtų dangaus debesų šydas ir pasimatytų žvaigždės, būtų geras ženklas. Tai vilties prošvaistė, jog situacija pozityviai keičiasi. Apskritai, šiemet dangus ypač turtingas ženklais. Vienas jų išryškėjo gruodžio 21-ąją, per astronominę žiemos saulėgrįžos dieną. Tuomet du dangaus šviesuliai ir didžiausios planetos – Jupiteris ir Saturnas – priartėjo vienas prie kito. Paskutinį kartą toks reiškinys pastebėtas prieš 800 metų, kai Europoje siautė maras. Tada buvo manoma, kad tai – dangaus perspėjimas žmonėms, raginantis keisti gyvenimo būdą“, – sako gamtos mokslų daktaras.

Todėl, L. Klimkos nuomone, dabar šie šviesuliai vėl uždegė šv. Kalėdų vilties spindulį, jog visus sunkumus įveiksime, jei tik imsimės pokyčių. Ne veltui per šiųmetes šv. Kūčias etnologas ragina grįžti prie senųjų tradicijų. „Būdami nebūties akivaizdoje, atsigręžkime į santūrumą, praeitį, artimiausios šeimos bendravimą“, – priduria pašnekovas.

Parengta pagal „Maximos“ pranešimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai iš moters išviliojo beveik 37 tūkstančius eurų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, kuriuos tiria policijos pareigūnai. Sukčiavimo būdu iš moters, gim. 1952 m., buvo išviliota nemaža suma pinigų – 36 926 eurai. Rugpjūčio 12-16 d. Oželių k., Švėkšnos sen., iš miško technikos „John Deere 11“degalų bako pavogtas dyzelinis kuras. Nuostolis 210 eurų. Rugpjūčio 16 d. po pietų Uostadvario k., Rusnės sen., į griovį nuvažiavo automobilis „Nissan Almera“, kurį vairavo neblaivi (1,86 prom.) moteris, gim. 1964 m. Rugpjūčio 16 d. vakare bute Kintuose kilus konfliktui,

COVID-19: kodėl Šilutėje skiepija pasibaigusio galiojimo vakcina?

Paskambinusi moteris papasakojo, kad rugpjūčio 12 d., penktadienį, nuvyko į Šilutės pirminės sveikatos centrą skiepytis nuo COVID-19. Buvo užsiregistravusi prieš savaitę. Iš to paties buteliuko jau buvo paskiepyta žmonių, bet moterį sudomino vakcinos galiojimo laikas. Pasirodo, birželį jis jau pasibaigė, o skiepija dar ir rugpjūčio beveik vidury. Moteris skiepytis atsisakė. Situaciją aiškinomės su Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Lina Stanišauskiene. Įstaigos vadovė sakė, jog vakcinas parsiveža iš Klaipėdos, kartu yra gautas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad vakcina, kurios galiojimo

Karštą dieną atgaivins didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas. Malonaus skonio gėrimų labai nesunku paruošti ir namuose.   Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais. „Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios

Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.   „Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame

Taip pat skaitykite