Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų.

„Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik taip galima išbandyti įvairias edukacines programas ir patekti ten, kur be išankstinės registracijos nepateksi. Vis daugiau keliautojų šį kraštą nori pažinti ne tik akimis, bet ir išgirsti, paragauti. Maršrutas „Migruojančios kultūros“ kaip tik toks“, – sako maršrutą sukūrusios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies.

Maršrutas driekiasi palei buvusią sieną, kuri skyrė Mažąją ir Didžiąją Lietuvą: nuo Kretingos iki Šilutės. Klaipėdos kraštas Lietuvos dalimi tapo prieš mažiau nei šimtą metų. Tik 1923 metais šis Mažosios Lietuvos lopinėlis buvo prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos krašte išlikę daug vokiečių kultūros ženklų, kurie ryškūs čia gyvenančių žmonių kasdienybėje.

Kretinga: egzotiniai augalai ir duonos kepimas

  1. Kionies pataria kelionę iš pajūrio į pietus Šilutės link pradėti nuo Kretingos miesto. Tvarkingas ir jaukus miestas netoli Klaipėdos ir Palangos žavi savo nepaprasta istorija ir itin vertingu kultūriniu palikimu.

Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – bene labiausiai lankytojų pamėgtos šio miestelio vietos, kur vis dar jaučiamas dvaro kultūros dvelksmas. Buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikia muziejaus ekspozicija, Žiemos sode akį džiugina daugiau kaip 5 tūkst. rūšių egzotinių augalų.  

„Kretingos muziejaus teritorijoje įkurtame tradicinių amatų centre liaudies meistrai tikroje senovinėje duonkepėje moko išsikepti tradicinės duonos, dvaro pyrago, iš vilnos susivelti pirštines. Dvaro saldaininėje pasigaminsite nuo vaikystės puikiai pažįstamų tradicinių karamelinių saldainių. Gražu matyti, kaip raitydami įvairių formų saldainius žmonės džiaugiasi lyg vaikai“, – sako Kretingos rajono turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė..

Kretinga ne veltui vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu. Čia tebestovi seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia su seniausiais Lietuvoje vargonais, veikia net penki vienuolynai. Iš anksto užsisakiusieji ekskursiją galės iš arti apžiūrėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, sužinoti jo istoriją, susipažinti su pranciškonų vienuolių kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Gargžduose ir Doviluose – senieji kuršių amatai ir žvejų paslaptys, Drevernoje – žvilgsnis į Mirusias kopas

Aplankius Kretingos įžymybes „Migruojančių kultūrų“ maršrutu toliau keliaujama į Gargždus. Per šį miestelį ėjo siena, skyrusi Mažąją ir Didžiąją Lietuvą.

„Keliaudami užsukite į Dovilų gyvenvietę. Čia susipažinsite su Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų gyvenimu. Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje iš anksto užsakius galima stebėti visą muzikinę programą su šio krašto tradicine liaudies muzika, lietuvininkų kostiumais“, – sako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė. D.Buivydienė pasakoja, kad Drevernoje, J. Gižo etnografinėje sodyboje, galima pažinti šio krašto laivadirbystės ir žvejybos tradicijas.

Užkopus į 15 metrų aukščio Drevernos apžvalgos bokštą galima grožėtis nuostabiais vaizdais į Kuršių marias, Mirusias kopas. Norint apžiūrėti Dreverną iš vandens, net ir rudenį galima išsinuomoti vandens dviratį, baidarę, irklentę. Senajame žvejų kaimelyje įkurtame Drevernos mažųjų laivų uoste, pasak D. Buivydienės, gera ir pailsėti, ir papramogauti. Keliautojų patogumui čia įrengti poilsio nameliai, šildomas baseinas, kempingas, nuomojamos valtys.

Kintai ir Mingė: vėtrungių ir bučių gamyba, žvejų paslaptys, gardūs puceliai

Pažintį su Mažąja Lietuva rekomenduojama pratęsti Kintuose, kur kadaise gyveno žymus Lietuvos filosofas, rašytojas, sveikos gyvensenos pradininkas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Jo garbei Kintuose įkurtas kultūros centras ir memorialinis muziejus. „Iš vietos gyventojų Kintuose išgirsite turtingą pamario krašto istoriją, Pažinimo kambaryje galėsite pasigaminti autentišką pamario sagą arba vėtrungę. Be vėtrungių pamario kraštovaizdis tiesiog neįsivaizduojamas. Neišvykite iš Kintų vietos kepyklėlėje neparagavę vietinių spurgų, vadinamųjų pucelių“, – pataria D. Buivydienė.

Norint kuo geriau pažinti pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas, anot Šilutės rajono turizmo informacijos centro direktorės Rasos Grygelienės, būtina aplankyti vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantį Mingės kaimą, dar vadinamą Lietuvos Venecija. Čia įkurtas Žvejo muziejus. „Iš anksto užsisakiusieji edukacinę programą kartu su Mingės seniūnaičiu Jurgiu Geču gali išmokti pinti senovinius pamario žvejybos įrankius – nėginius bučiukus, išgirsti nepaprastai įdomių istorijų ir pamario žvejybos paslapčių“, – tikina R. Grygelienė.

Ventės rage – krašto panorama iš senojo švyturio, Šilutėje – vokiško miesto dvasia

Ventės ragas – toliausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Čia yra ornitologinė stotis, žieduojami paukščiai, galima apžiūrėti paukščių migracijos ekspoziciją, įlipti ir pasižvalgyti po lankytojams atvirą Ventės rago švyturį.

Maršruto „Migruojančios kultūros“ galutinė stotelė – Šilutė. Pasak R. Grygelienės, Šilutėje esančiame Hugo Šojaus dvare-muziejuje galima susipažinti su šio dvaro kultūra ir palikimu, o Šilutė sužavės labai žalia, tvarkinga ir autentiška pagrindine miesto gatve.

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia vadinama viena gražiausių buvusios Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos religijų sandūra paliko ryškių pėdsakų šiuolaikinėje Klaipėdos krašto kultūroje. Ją pažinę iš arčiau keliaudami naujuoju kultūriniu maršrutu pasijusite ne tik gerai pailsėję, bet ir daug atradę“, – įsitikinusi R. Grygelienė.

Visą išsamią informaciją apie maršrutą „Migruojančios kultūros“ rasite adresu: https://klaipedaregion.lt/turinys/migrating-cultures/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau keliauja į Šilutės H. Šojaus muziejų

Laba diena, turime džiugią žinią! Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkė jau ruošia roges ir elnius kelionei į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Kalėdų senelis visų – mažų ir didelių draugų lauks gruodžio 11 ir 18 d. nuo 10:00 iki 16:00 val., o pagalbininkė Kalėdų Senelio rezidenciją aprodys gruodžio 10 ir 16 d. nuo 10.00 iki 16.00 val. Visus pasitiksime su dovanėlėmis ir šventine nuotaika, o susitikimo akimirkos bus įamžintos nuotrauka. Įėjimo kaina 5 eurai. Išsami informacija tel. 8 682 29145, 8

Švėkšnoje kuriama „Stebuklinga kalėdinė žydinti pieva“

Švėkšnos seniūnijos gyventojai, jauni ir brandaus amžiaus, ruošiasi artėjančioms didžiosioms metų šventėms – Kalėdinės eglės įžiebimui tradicinėje miestelio vietoje šalia šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Ir ne tik… Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad eglė būsianti karkasinė, kaip jau įprasta, ne žaliaskarė: „Prisidedame prie medžių išsaugojimo…“ Eglę planuojama įžiebti gruodžio 16 d. 16.30 val. Puošimo darbai prasidės gruodžio 8 d. „Jeigu COVID-19 neplis, jeigu šiek tiek nurimusi banga nepakils, ruošiamės švęsti prie eglės. Susirenka žmonės. Savaitę iki eglės įžiebimo švėkšniškiai puoš

Šilutėje duris atvers paramos valgykla

Šia gera žinia pasidalino Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Tik prieš keliolika metų Šilutėje nepasiturintys gyventojai gaudavo talonus ir eidavo pavalgyti nemokamų pietų į „Šilutės baldų“ valgyklą. Vėliau tokios paramos nebuvo, o artėjant Kalėdų šventėms Savivaldybė kviečia į paramos valgyklos atidarymą. Tilps 20 žmonių Iš A. Šimelionio išgirdome prašymą neviešinti šios valgyklos atidarymo datos, nes ten pavalgyti būsią tik 20 vietų, jeigu susirinktų gausiai, būtų nesmagu palikti žmones už durų. Valgyklos atidarymo renginys planuojamas lapkričio pabaigoje. 

Taip pat skaitykite