Anatolijui Žibaičiui – medalis „Už nuopelnus“

Lietuvos Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena iškilmingai buvo minima Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Šio minėjimo metu buvo teikiami ir apdovanojimai. Dalyvavo ir kariškiai, ir kviestiniai civiliai asmenys.

Medaliu „Už nuopelnus“ apdovanotas Šilutės mokytojas Anatolijus Žibaitis (pirmas iš dešinės).
T. Grigaičio nuotr.

Civiliams skirtu medaliu „Už nuopelnus“, kuriame įrašyti žodžiai „Laisvė, Garbė, Tėvynė“, buvo apdovanoti buvę Vilniaus universiteto lituanistinių studijų studentai Marija Eidukevičiūtė-Trasauskienė, Adolfas Gurskis, Elena Skaudvilaitė, Zigmas Tamakauskas ir Anatolijus Žibaitis, kurie sovietinės okupacijos metais rizikuodami tvarkė lietuvių karių kapus Vilniaus Rasų ir kitose kapinėse, rūpinosi tautinių ir krikščioniškų vertybių bei nesuklastotos Lietuvos istorijos sklaida. Šiuos garbingus apdovanojimus įteikė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šie žmonės savo darbine ir visuomenine veikla aktyviai reiškėsi Sąjūdžio veikloje, stengėsi aktyviai prisidėti prie jaunimo patriotinio pilietinio ugdymo, mūsų tautos dvasinių vertybių išsaugojimo, jų plėtros, prie atgimusios valstybės pamatų stiprinimo. Adolfas Gurskis buvo ELTOS generalinis direktorius, Zigmas Tamakauskas buvo Kauno savivaldybės tarybos narys ir Pilietybės komisijos pirmininkas, Seimo nario padėjėjas, kandidatas į LR Seimą, Lietuvos istorijos mokytojas. Elena Skaudvilaitė ir Anatolijus Žibaitis mokyklose mokiniams dėstė lietuvių kalbą, žadino jų domėjimąsi literatūra. Jie ir dabar, jau sulaukę garbingo amžiaus, nenuleidžia rankų dirbdami vienokį ar kitokį visuomeninį darbą: Elena Skaudvilaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė ir vertėja, neseniai išleidusi penktą savo poezijos knygą „Žodžių dūzgesys“, kurioje ryškūs Tėvynės meilės, pilietinės atsakomybės ir doros motyvai.
Anatolijus Žibaitis, domėdamasis Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribio praeitimi, šiais metais parašė apybraižų knygą apie Žemaitijos miestelio Gardamo ir aplinkinių kaimų istorinę praeitį. Pažymėtina, kad A. Žibaičio žmona Dalia taip pat žinoma regiono poetė ir įvairių miniatiūrų autorė, galėjusi savo kūrybą skelbti tik Nepriklausomoje Lietuvoje. Prieš kurį laiką išėjo jau dešimtoji jos eilėraščių ir tikrų žmonių gyvenimo istorijų knyga „Tarp dienos ir nakties“.
Z. Tamakauskas žinomas kaip pažintinių ekskursijų po Lietuvą vadovas ir švietėjas, publicistas, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys.
Aldona Grigaitienė, www alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų