Anatolijui Žibaičiui – medalis „Už nuopelnus“

Lietuvos Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena iškilmingai buvo minima Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Šio minėjimo metu buvo teikiami ir apdovanojimai. Dalyvavo ir kariškiai, ir kviestiniai civiliai asmenys.

Medaliu „Už nuopelnus“ apdovanotas Šilutės mokytojas Anatolijus Žibaitis (pirmas iš dešinės).
T. Grigaičio nuotr.

Civiliams skirtu medaliu „Už nuopelnus“, kuriame įrašyti žodžiai „Laisvė, Garbė, Tėvynė“, buvo apdovanoti buvę Vilniaus universiteto lituanistinių studijų studentai Marija Eidukevičiūtė-Trasauskienė, Adolfas Gurskis, Elena Skaudvilaitė, Zigmas Tamakauskas ir Anatolijus Žibaitis, kurie sovietinės okupacijos metais rizikuodami tvarkė lietuvių karių kapus Vilniaus Rasų ir kitose kapinėse, rūpinosi tautinių ir krikščioniškų vertybių bei nesuklastotos Lietuvos istorijos sklaida. Šiuos garbingus apdovanojimus įteikė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šie žmonės savo darbine ir visuomenine veikla aktyviai reiškėsi Sąjūdžio veikloje, stengėsi aktyviai prisidėti prie jaunimo patriotinio pilietinio ugdymo, mūsų tautos dvasinių vertybių išsaugojimo, jų plėtros, prie atgimusios valstybės pamatų stiprinimo. Adolfas Gurskis buvo ELTOS generalinis direktorius, Zigmas Tamakauskas buvo Kauno savivaldybės tarybos narys ir Pilietybės komisijos pirmininkas, Seimo nario padėjėjas, kandidatas į LR Seimą, Lietuvos istorijos mokytojas. Elena Skaudvilaitė ir Anatolijus Žibaitis mokyklose mokiniams dėstė lietuvių kalbą, žadino jų domėjimąsi literatūra. Jie ir dabar, jau sulaukę garbingo amžiaus, nenuleidžia rankų dirbdami vienokį ar kitokį visuomeninį darbą: Elena Skaudvilaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė ir vertėja, neseniai išleidusi penktą savo poezijos knygą „Žodžių dūzgesys“, kurioje ryškūs Tėvynės meilės, pilietinės atsakomybės ir doros motyvai.
Anatolijus Žibaitis, domėdamasis Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribio praeitimi, šiais metais parašė apybraižų knygą apie Žemaitijos miestelio Gardamo ir aplinkinių kaimų istorinę praeitį. Pažymėtina, kad A. Žibaičio žmona Dalia taip pat žinoma regiono poetė ir įvairių miniatiūrų autorė, galėjusi savo kūrybą skelbti tik Nepriklausomoje Lietuvoje. Prieš kurį laiką išėjo jau dešimtoji jos eilėraščių ir tikrų žmonių gyvenimo istorijų knyga „Tarp dienos ir nakties“.
Z. Tamakauskas žinomas kaip pažintinių ekskursijų po Lietuvą vadovas ir švietėjas, publicistas, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys.
Aldona Grigaitienė, www alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo