Anatolijui Žibaičiui – medalis „Už nuopelnus“

Lietuvos Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena iškilmingai buvo minima Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Šio minėjimo metu buvo teikiami ir apdovanojimai. Dalyvavo ir kariškiai, ir kviestiniai civiliai asmenys.

Medaliu „Už nuopelnus“ apdovanotas Šilutės mokytojas Anatolijus Žibaitis (pirmas iš dešinės).
T. Grigaičio nuotr.

Civiliams skirtu medaliu „Už nuopelnus“, kuriame įrašyti žodžiai „Laisvė, Garbė, Tėvynė“, buvo apdovanoti buvę Vilniaus universiteto lituanistinių studijų studentai Marija Eidukevičiūtė-Trasauskienė, Adolfas Gurskis, Elena Skaudvilaitė, Zigmas Tamakauskas ir Anatolijus Žibaitis, kurie sovietinės okupacijos metais rizikuodami tvarkė lietuvių karių kapus Vilniaus Rasų ir kitose kapinėse, rūpinosi tautinių ir krikščioniškų vertybių bei nesuklastotos Lietuvos istorijos sklaida. Šiuos garbingus apdovanojimus įteikė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šie žmonės savo darbine ir visuomenine veikla aktyviai reiškėsi Sąjūdžio veikloje, stengėsi aktyviai prisidėti prie jaunimo patriotinio pilietinio ugdymo, mūsų tautos dvasinių vertybių išsaugojimo, jų plėtros, prie atgimusios valstybės pamatų stiprinimo. Adolfas Gurskis buvo ELTOS generalinis direktorius, Zigmas Tamakauskas buvo Kauno savivaldybės tarybos narys ir Pilietybės komisijos pirmininkas, Seimo nario padėjėjas, kandidatas į LR Seimą, Lietuvos istorijos mokytojas. Elena Skaudvilaitė ir Anatolijus Žibaitis mokyklose mokiniams dėstė lietuvių kalbą, žadino jų domėjimąsi literatūra. Jie ir dabar, jau sulaukę garbingo amžiaus, nenuleidžia rankų dirbdami vienokį ar kitokį visuomeninį darbą: Elena Skaudvilaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė ir vertėja, neseniai išleidusi penktą savo poezijos knygą „Žodžių dūzgesys“, kurioje ryškūs Tėvynės meilės, pilietinės atsakomybės ir doros motyvai.
Anatolijus Žibaitis, domėdamasis Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribio praeitimi, šiais metais parašė apybraižų knygą apie Žemaitijos miestelio Gardamo ir aplinkinių kaimų istorinę praeitį. Pažymėtina, kad A. Žibaičio žmona Dalia taip pat žinoma regiono poetė ir įvairių miniatiūrų autorė, galėjusi savo kūrybą skelbti tik Nepriklausomoje Lietuvoje. Prieš kurį laiką išėjo jau dešimtoji jos eilėraščių ir tikrų žmonių gyvenimo istorijų knyga „Tarp dienos ir nakties“.
Z. Tamakauskas žinomas kaip pažintinių ekskursijų po Lietuvą vadovas ir švietėjas, publicistas, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys.
Aldona Grigaitienė, www alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo