Akmuo senosiose Piktupėnų kapinėse primins Prūsijos kariuomenės majorą

 

pamarys.eu gavo šilutiškio fotografo, entuziastingai besidominčio krašto praeitimi, Kęstučio Zdanevičiaus laišką.

Jis rašo: „Sveiki, pastačiau senosiose Piktupėnų kapinėse paminklą Prūsijos majorui A. E. von Manšteinui. Įdomi jo istorija – dalyvavo parade Prūsijos karaliaus Vilhelmo III ir Prūsijos karalienės Luizės garbei.

Seniai man norėjosi apipuvusį krikštą pakeisti kuo ilgaamžiškesniu. Paminklo projektas – mano, akmenyje jį įgyvendino Donatas Jaunius. Dėkoju Lilijai P., Renatai Č., Raimondui G., Justinui L., Andriui Č., kurie prisidėjo pastatant šį akmenį finansiškai“.

  • Laiško autorius taip pat atsiuntė Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojos Laimos Toliušienės straipsnį apie Prūsijos karininką Albertą Ernstą von Manšteiną (Manstein). 

Albert Ernst von Manstein (1776 – 1812)

1802 m. leitenantas A. E. fon Manšteinas tarnavo Tilžėje, jam teko dalyvauti Klaipėdoje, kai ji dar vadinosi Memel, Prūsijos kariuomenės parade karaliaus Vilhelmo III ir karalienės Luizės garbei.

1807m. Napoleonui įveikus Prūsijos kariuomenę,  Manšteinas grįžo į savo tėvo dvarą Vilpišiuose (Ragainės apskr.)

1812 m., kada Napoleonas Bonapartas su pusės milijono kareivių armija, veržėsi į Rusiją, jam talkininkavo ir Prūsijos korpusas, vadovaujamas generolo leitenanto Hanso Jorko (Yorcko). Šis talkininkavimas buvo daugiau priverstinis, ne iš geros valios, nes Prūsija nuo 1807 m. buvo prancūzų nukariauta, ir Napoleonas galėjo diktuoti savo valią Prūsijos karaliui Fridrichui Vilhelmui III. H. Jorko korpusas buvo priskirtas maršalo Makdonaldo armijai, žygiavusiai Peterburgo kryptimi, ir veikė Lietuvos šiaurėje bei Latvijoje.

A. E. fon Manšteinas tarnavo 2-ajame Vakarų Prūsijos dragūnų pulke, kuriam vadovavo majoras fon Treskovas.

10-ąjį Prancūzijos armijos korpusą sudarė Prancūzijos 7-oji divizija ir prūsiškasis korpusas. 10 korpusui vadovavo Jacquesas MacDonaldas.

Apdovanotas už drąsą

A. E. fon Manšteinas ne kartą parodytą drąsa buvo paaukštintas į „Rittmeisterius“ (pažodžiui išvertus iš vokiečių kalbos – jojimo meistras arba kavalerijos eskadrono vadas), ir apdovanotas ordinu „Pour le merite“.

1812 metų pabaigoje pasklidus žiniai, kad Napoleonas pralaimėjo Rusijoje, jaunesni pirmojo dragūnų pulko karininkai nusprendė pereiti į rusų pusę, tačiau Manšteinas atsisakė tai padaryti.

1812 m. gruodžio 25-osios naktį korpuso vadas, generolas leitenantas H. Jorkas susitiko su Rusijos generolu Dibičium pasitarti dėl paliaubų. Generolai buvo susitikę kelis kartus. H. Jorkui buvo pasiūlyta atsimesti nuo Napoleono. H. Jorkas pasiryžo ne iš karto. Tik po to, kai Napoleono maršalo Makdonaldo armija, į kurios sudėtį įėjo prūsų korpusas, pasiekė Tilžę, o H. Jorkas liko atkirstas nuo jos prie Tauragės, korpuso vadas, eidamas prieš karaliaus Fridricho valią, ryžosi „išdavystei“ – tapo Napoleono priešu.

Gruodžio 26 d. avangardinis pulkas gavo įsakymą žygiuoti iki Piktupėnų. Kaime buvo aptikti du Rusijos batalionai – Gardino husarų, kazokų grupė, buvo patranka ir viena haubica. Pulkininkas leitenantas Treskovas nelabai norėjo pulti, nes jo širdyje rusai buvo sąjungininkai. Tuo metu grįžo vyriausiasis vadas Bachelnas ir įsakė pulti.

A. E. fon Manšteinas su savo eskadronu puolė į savo mirties žygį. Dragūnai norėjo užvaldyti rusų artileriją, Manšteinas juos skatino. Fon Manšteinas atkakliai kovojo mūšyje vienas prieš kitą, kai jam į galvą pataikė kulka, ir jis nukrito nuo žirgo. Jo vadovaujami raiteliai sudėtingomis sąlygomis jį išnešė iš mūšio lauko.

Mūšį ties Piktupėnais Prūsijos kareiviai laimėjo, bet prarado vieną drąsiausių karių armijoje Albertą Ernstą fon Manšteiną. Su sielvartu jo pulkas palydėjo jį į paskutinę kelionę ir palaidojo Piktupėnų kapinėse.

 Precentorius Barutzki savo užrašuose įrašė:

„Piktupėnų kapinėse yra antkapis (išlietas metalo liejykloje Rohmoser, Tilžėje). Jame užrašyta: „Karališkasis Prūsijos majoras ponas A. E. von Mannstein krito kaip savo profesijos didvyris mūšyje, kuris prasidėjo 1812 m. gruodžio 26 d. Jis buvo gimęs 1776 m. kovo 24. Teisumas be savanaudiškumo, nenuilstanti veikla, niekada nesvyruojanti drąsa. Draugystė ir meilė, pilna šių žodžių reikšme, puošė gerą jaunuolį, kurio kūnas ilsisi čia“.

1812 m. antrą Kalėdų dieną, gruožio 26-ąją,  Piktupėnuose žuvo prūsiškojo dragūnų pulko vadas majoras Albertas Ernstas von Manšteinas. Tai buvo 36 metų jaunas vyras, 4 vaikų tėvas.

Gruodžio 30 (18) dieną generolas H. L. Jorkas pasirašė paliaubų sutartį su rusų generolu Ivanu Dibičiumi Požerūnų malūne prie Tauragės. Taip buvo nutraukti Prūsijos karo veiksmai prieš Rusiją.

„Tauragės konvencija“

Tauragės konvencija

Spalio mėnesį kaip tik teko aplankyti vietą, kur buvo pasirašyta „Tauragės konvencija“. Šią vietą žymi įspūdingo dydžio monumentas, pastatytas Tauragės Rotary klubo iniciatyva. Petro Skutulo nuotr.

1812 m. gruodžio 30 d., Prancūzijos – Rusijos karo pabaigoje, netoli Tauragės, Požerūnų malūne, pasirašytas aktas, vadinamas „Tauragės konvencija“. Konvencija, pasirašyta tarp Napoleono sąjungininko, Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H. Jorko (Johann David Ludwing Yorck von Wartenburg 1759 – 1830) ir Rusijos armijos generolo majoro I. I. Dibičiaus (Hans Karl Friedrich vėliau Ivan Ivanovič Dibič – Zabalkanskij 1785 – 1831), neutralizavo prūsų korpusą. Taip buvo nutraukti Prūsijos karo veiksmai prieš Rusiją.

Prūsijos karinės dalys, iki tol čia veikusios Prancūzijos kariuomenės sudėtyje kare prieš Rusiją, o dabar perėjusios į neutralitetą, sustiprino rusų kariuomenės pozicijas.

Laima Toliušienė, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kviečiame pasidalinti gerumu su sergančiais kraštiečiais

Adventas. Vieniems tai tauraus susikaupimo ir rimties metas… Kitiems – malonių, džiugių rūpesčių laikotarpis, kuomet reikia pasirūpinti dovanomis artimiesiems, suplanuoti, kas puikuosis ant kalėdinio stalo ar kokių spalvų žaisliukais puošti eglutę. Deja, tokios nuotaikos tvyro ne visuose namuose… Kai kuriems iš mūsų šiomis dienomis širdį kamuoja nerimas, sumaištis, baimė… Kai kam šios dienos – grumtynės su likimu… Lemiamos grumtynės už gyvenimą… 2021 m. gruodžio 3 d. 15.30 val. Pagėgių miesto parke vyksiančios kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu Pagėgių savivaldybės Vydūno

Orai. Nauja savaitė prasidėjo snygiu

Gismeteo.lt praneša, kad šiandien pirmadienį iš pietryčių Lietuvą pasieks nauja, gausių kritulių zona. Nakties valandomis daug kur snigo, vietomis smarkiai, rytiniuose rajonuose lietus maišėsi su šlapdriba. Temperatūra tuo metu svyravo nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną mišrūs krituliai vyraus visoje šalyje, vietomis gausūs. Vakarinėje šalies pusėje gali kilti ir pūgos. Pūs smarkokas šiaurinių krypčių vėjas. Vilniuje ir Klaipėdoje termometrų stulpeliai sieks 2, Kaune apie 1 laipsnį šilumos.  Panevėžyje bus apie nulį, Šiauliuose apie 1 laipsnį šalčio. Tokie

Baltosios mišrainės paslaptys

baltoji mištainė

Jeigu bėgant metams pabodo tradicinis baltosios mišrainės receptas – ne bėda. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad vos keliais ingredientais papildžius šį visiems puikiai pažįstamą patiekalą, jis gali įgauti naujų spalvų ir skonių.    Receptą sukūrė prancūzas Yra manančių, jog populiarioji baltoji mišrainė yra lietuviškas patiekalas, tačiau taip nėra. Pasakojama, kad XIX amžiuje šias ikoniškas salotas sukūrė Rusijoje dirbęs prancūzų šefas Liusjenas Olivjė. Siekdamas įtikti aukštuomenei, jis nusprendė pasiūlyti šį tą neįprasto, įkvėpto prancūziškų maisto gaminimo tradicijų.

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Taip pat skaitykite