Akmuo senosiose Piktupėnų kapinėse primins Prūsijos kariuomenės majorą

 

pamarys.eu gavo šilutiškio fotografo, entuziastingai besidominčio krašto praeitimi, Kęstučio Zdanevičiaus laišką.

Jis rašo: „Sveiki, pastačiau senosiose Piktupėnų kapinėse paminklą Prūsijos majorui A. E. von Manšteinui. Įdomi jo istorija – dalyvavo parade Prūsijos karaliaus Vilhelmo III ir Prūsijos karalienės Luizės garbei.

Seniai man norėjosi apipuvusį krikštą pakeisti kuo ilgaamžiškesniu. Paminklo projektas – mano, akmenyje jį įgyvendino Donatas Jaunius. Dėkoju Lilijai P., Renatai Č., Raimondui G., Justinui L., Andriui Č., kurie prisidėjo pastatant šį akmenį finansiškai“.

  • Laiško autorius taip pat atsiuntė Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojos Laimos Toliušienės straipsnį apie Prūsijos karininką Albertą Ernstą von Manšteiną (Manstein). 

Albert Ernst von Manstein (1776 – 1812)

1802 m. leitenantas A. E. fon Manšteinas tarnavo Tilžėje, jam teko dalyvauti Klaipėdoje, kai ji dar vadinosi Memel, Prūsijos kariuomenės parade karaliaus Vilhelmo III ir karalienės Luizės garbei.

1807m. Napoleonui įveikus Prūsijos kariuomenę,  Manšteinas grįžo į savo tėvo dvarą Vilpišiuose (Ragainės apskr.)

1812 m., kada Napoleonas Bonapartas su pusės milijono kareivių armija, veržėsi į Rusiją, jam talkininkavo ir Prūsijos korpusas, vadovaujamas generolo leitenanto Hanso Jorko (Yorcko). Šis talkininkavimas buvo daugiau priverstinis, ne iš geros valios, nes Prūsija nuo 1807 m. buvo prancūzų nukariauta, ir Napoleonas galėjo diktuoti savo valią Prūsijos karaliui Fridrichui Vilhelmui III. H. Jorko korpusas buvo priskirtas maršalo Makdonaldo armijai, žygiavusiai Peterburgo kryptimi, ir veikė Lietuvos šiaurėje bei Latvijoje.

A. E. fon Manšteinas tarnavo 2-ajame Vakarų Prūsijos dragūnų pulke, kuriam vadovavo majoras fon Treskovas.

10-ąjį Prancūzijos armijos korpusą sudarė Prancūzijos 7-oji divizija ir prūsiškasis korpusas. 10 korpusui vadovavo Jacquesas MacDonaldas.

Apdovanotas už drąsą

A. E. fon Manšteinas ne kartą parodytą drąsa buvo paaukštintas į „Rittmeisterius“ (pažodžiui išvertus iš vokiečių kalbos – jojimo meistras arba kavalerijos eskadrono vadas), ir apdovanotas ordinu „Pour le merite“.

1812 metų pabaigoje pasklidus žiniai, kad Napoleonas pralaimėjo Rusijoje, jaunesni pirmojo dragūnų pulko karininkai nusprendė pereiti į rusų pusę, tačiau Manšteinas atsisakė tai padaryti.

1812 m. gruodžio 25-osios naktį korpuso vadas, generolas leitenantas H. Jorkas susitiko su Rusijos generolu Dibičium pasitarti dėl paliaubų. Generolai buvo susitikę kelis kartus. H. Jorkui buvo pasiūlyta atsimesti nuo Napoleono. H. Jorkas pasiryžo ne iš karto. Tik po to, kai Napoleono maršalo Makdonaldo armija, į kurios sudėtį įėjo prūsų korpusas, pasiekė Tilžę, o H. Jorkas liko atkirstas nuo jos prie Tauragės, korpuso vadas, eidamas prieš karaliaus Fridricho valią, ryžosi „išdavystei“ – tapo Napoleono priešu.

Gruodžio 26 d. avangardinis pulkas gavo įsakymą žygiuoti iki Piktupėnų. Kaime buvo aptikti du Rusijos batalionai – Gardino husarų, kazokų grupė, buvo patranka ir viena haubica. Pulkininkas leitenantas Treskovas nelabai norėjo pulti, nes jo širdyje rusai buvo sąjungininkai. Tuo metu grįžo vyriausiasis vadas Bachelnas ir įsakė pulti.

A. E. fon Manšteinas su savo eskadronu puolė į savo mirties žygį. Dragūnai norėjo užvaldyti rusų artileriją, Manšteinas juos skatino. Fon Manšteinas atkakliai kovojo mūšyje vienas prieš kitą, kai jam į galvą pataikė kulka, ir jis nukrito nuo žirgo. Jo vadovaujami raiteliai sudėtingomis sąlygomis jį išnešė iš mūšio lauko.

Mūšį ties Piktupėnais Prūsijos kareiviai laimėjo, bet prarado vieną drąsiausių karių armijoje Albertą Ernstą fon Manšteiną. Su sielvartu jo pulkas palydėjo jį į paskutinę kelionę ir palaidojo Piktupėnų kapinėse.

 Precentorius Barutzki savo užrašuose įrašė:

„Piktupėnų kapinėse yra antkapis (išlietas metalo liejykloje Rohmoser, Tilžėje). Jame užrašyta: „Karališkasis Prūsijos majoras ponas A. E. von Mannstein krito kaip savo profesijos didvyris mūšyje, kuris prasidėjo 1812 m. gruodžio 26 d. Jis buvo gimęs 1776 m. kovo 24. Teisumas be savanaudiškumo, nenuilstanti veikla, niekada nesvyruojanti drąsa. Draugystė ir meilė, pilna šių žodžių reikšme, puošė gerą jaunuolį, kurio kūnas ilsisi čia“.

1812 m. antrą Kalėdų dieną, gruožio 26-ąją,  Piktupėnuose žuvo prūsiškojo dragūnų pulko vadas majoras Albertas Ernstas von Manšteinas. Tai buvo 36 metų jaunas vyras, 4 vaikų tėvas.

Gruodžio 30 (18) dieną generolas H. L. Jorkas pasirašė paliaubų sutartį su rusų generolu Ivanu Dibičiumi Požerūnų malūne prie Tauragės. Taip buvo nutraukti Prūsijos karo veiksmai prieš Rusiją.

„Tauragės konvencija“

Tauragės konvencija

Spalio mėnesį kaip tik teko aplankyti vietą, kur buvo pasirašyta „Tauragės konvencija“. Šią vietą žymi įspūdingo dydžio monumentas, pastatytas Tauragės Rotary klubo iniciatyva. Petro Skutulo nuotr.

1812 m. gruodžio 30 d., Prancūzijos – Rusijos karo pabaigoje, netoli Tauragės, Požerūnų malūne, pasirašytas aktas, vadinamas „Tauragės konvencija“. Konvencija, pasirašyta tarp Napoleono sąjungininko, Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H. Jorko (Johann David Ludwing Yorck von Wartenburg 1759 – 1830) ir Rusijos armijos generolo majoro I. I. Dibičiaus (Hans Karl Friedrich vėliau Ivan Ivanovič Dibič – Zabalkanskij 1785 – 1831), neutralizavo prūsų korpusą. Taip buvo nutraukti Prūsijos karo veiksmai prieš Rusiją.

Prūsijos karinės dalys, iki tol čia veikusios Prancūzijos kariuomenės sudėtyje kare prieš Rusiją, o dabar perėjusios į neutralitetą, sustiprino rusų kariuomenės pozicijas.

Laima Toliušienė, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytoja

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite