Abiturientų kryžkelė: kas svarbiausia renkantis studijų programą?

Dauguma šalies jaunuolių, svarstančių, kur mokytis – Lietuvos ar užsienio universitete, vis dar renkasi ne pagal studijų programos turinį, o universiteto vietą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad diplomo „kilmės šalis“ darbo vietos negarantuoja. Pirmiausia derėtų savęs paklausti: ar tikrai žinau, ką noriu studijuoti ir ką su įgytu diplomu veiksiu ateityje?

Renkantis, kur studijuoti, jaunuolius užgriūva didžiulė pasiūla. Lietuvoje galima rinktis iš 40 skirtingų aukštųjų mokyklų ir 60 profesinio ugdymo įstaigų, o pridėjus užsienio universitetus, pasirinkimų galimybės išauga dar kelis šimtus kartų.

Rytis Jurkėnas, profesionalus karjeros konsultantas.

„Karjeros sėkmę nulemia tikrai ne universiteto diplomas ar jo „kilmės šalis“. Pagrindinis studijų tikslas yra specifinių žinių įgijimas ir tai, kaip jos pritaikomos darbo rinkoje, ar įgyta profesija yra aktuali, ar žmogus jaučia jai aistrą. Tačiau nemaža dalis būsimų studentų profesiją renkasi ne pagal studijų programų turinį. Pasirinkimą nulemia siekis „likti Lietuvoje“ arba atvirkščiai – „mokytis užsienyje“, nes norisi patirti kažką naujo, susipažinti su kita kultūra, išmokti užsienio kalbą, užmegzti naujų ryšių“, – sako Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės KALBA kūrėjas ir profesionalus konsultantas karjeros klausimais.

Kaip pasirinkti studijų programą?

Vienas pagrindinių kriterijų renkantis, ką studijuoti, jo teigimu, yra savo gebėjimų suvokimas, o tik po to spręsti apie specialybės aktualumą, perspektyvumą ir šalį studijoms. Populiariausių užsienio studijų programų sąraše šiuo metu rikiuojasi biomedicina, biochemija, verslo studijų programos, informacinės technologijos, psichologija bei įvairiausių sričių inžinerija.

„Nors Lietuvoje ruošiami net 65 proc. visų pasaulio profesijų specialistai, natūralu, kad negalime būti visų kompetencijų centru ir išsilavinimą galima rinktis iš viso pasaulio universitetų. Vasario 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“ patarsime jaunuoliams, kaip sąmoningai pasirinkti sau tinkamą studijų programą. Taip pat šioje parodoje kartu su Vusterio universitetu (angl. University of Worcester) organizuosime krepšinio turnyrą. Sieksime atkreipti būsimų studentų dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Lietuva yra krepšinio šalis, daug Lietuvos moksleivių studijuoti sporto vadybos vis tiek keliauja į Jungtinę Karalystę“, – sako R Jurkėnas.

Pasak jo, šiandien Lietuvos universitetai skiria didelį dėmesį studentams, siūlo modernias laboratorijas ar pažangias mokslines duomenų bazes. Taigi atsakymas, ką rinktis, studijas Lietuvoje ar užsienyje yra labai individualus sprendimas, priklausantis būtent nuo paties jaunuolio ir jo norimos studijų programos

Studijos užsienyje – vis dar iššūkis tėvų kišenei?

Jeigu dažnas jaunuolis studijas užsienyje renkasi dėl socialinės aplinkos, akiračio praplėtimo, tai  tėvus kamuojančios mintys yra labiau susijusios su maistu ir gyvenimo sąlygomis. Tačiau, R. Jurkėno teigimu, tokie buitiniai klausimai yra greitai išsprendžiami.

„Tai, kad studijos užsienyje yra prabanga – stereotipas. Netgi turime nemažai pavyzdžių, kai tėvai neturi galimybės savo vaikams padėti finansiškai, todėl jaunuoliai renkasi studijas užsienyje tam, kad tuo pačiu metu galėtų ir studijuoti, ir dirbti bei taip save išlaikyti. Studijuojant užsienyje per mėnesį pragyvenimui reiktų skirti apie 700-800 svarų (800-900 Eur), o studijuojant Lietuvoje pakanka perpus mažiau – apie 400 eurų, tačiau Lietuvoje susirasti darbą šiuo metu yra kur kas sunkiau, o atlyginimai kur kas žemesni. Pavyzdžiui minimalus valandinis atlyginimas Anglijoje yra vidutiniškai 7.5 svarų (~9 Eur) už valandą“, – pasakoja karjeros konsultantas.

Anot R. Jurkėno, Lietuvos studentai gali mokytis daugelyje Europos šalių – Jungtinės Karalystės, Olandijos, Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos universitetuose. Norint mokytis Vokietijoje ar Prancūzijoje reikia mokėti šalies kalbą, nes studijų programų skaičius anglų kalba yra ribotas. Dauguma jų yra su verslu ir vadyba susijusios sritys. Studijoms Anglijoje dauguma studentų gauna finansavimą, o kai kuriose šalyse studijos gali būti nemokamos arba atsieiti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Vyresnių klasių moksleivius ir jų tėvus, mokyklų vadovus bei mokytojus paroda „Studijos 2020“ šiais metais kvies ir į nemokamas karjeros modeliavimo dirbtuves, kurių metu iš profesionalaus karjeros konsultanto R. Jurkėno bus galima gauti konsultacijas dėl studijų krypties pasirinkimo bei sėkmingos karjeros paieškų.

Ar diplomo „kilmės šalį“ vertina darbdaviai?

CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

„CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, darbdaviams diplomo „kilmės šalis“ nėra tokia svarbi kaip kandidato darbinė patirtis.

„Žvelgiant į darbo skelbimus galima pastebėti, kad aukštojo išsilavinimo kriterijus tampa nebe toks svarbus. Jeigu darbo pozicija nėra susijusi su tiksliaisiais mokslais ar medicina, tai įmonės kartais apskritai nenurodo, kad darbo pozicijai yra būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Pavyzdžiui, anksčiau darbo skelbimas buvo neįsivaizduojamas be darbo pozicijai reikalingos konkrečios specialybės ar net pageidaujamo konkretaus universiteto. Šiandien kriterijai, taikomi darbo pozicijoms, keičiasi, nes darbdaviai taikosi prie darbo rinkos, technologijų, darbo organizavimo principų. Darbdaviams vienu svarbiausių kriterijų tampa darbuotojų gebėjimas greitai išmokti naujų dalykų“, – sako R. Karavaitienė.

Anot jos, žmogus, pasirinkęs studijas užsienyje, yra tarsi įmetamas į naują aplinką ir turi galimybę lavinti daugybę sričių: stiprinti užsienio kalbos įgūdžius, ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, užmegzti daugybę ryšių, ugdyti savarankiškumą, nes sprendimus nuo šiol jaunuolis turi priimti pats.

„Švietimo srityje Skandinavijos šalys yra laikomos vienomis pažangiausių, nes į mokymosi procesą nuolat diegia naujus mokymosi metodus, moksleiviams suteikiama daug laisvės, jie gali atskleisti savo kūrybines galias. Apskritai, Skandinavijos šalyse mokymosi procesas yra prilyginamas asmens tobulėjimui. Štai Jungtinėje Karalystėje švietimas yra kur kas konservatyvesnis, tačiau ten mokslas pasižymi įvairove: tiek nišinėmis studijų programomis, tiek klasikinėmis“, – sako R. Karavaitienė.

Ji pastebi, kad studijas užsienyje baigę jaunuoliai ateityje susiduria su kur kas mažiau sunkumų integruojantis tarptautinėse įmonėse bei dirbant su skirtingais žmonėmis.

Inga Jurčienė, LITEXPO rinkodaros vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite