Abiturientų kryžkelė: kas svarbiausia renkantis studijų programą?

Dauguma šalies jaunuolių, svarstančių, kur mokytis – Lietuvos ar užsienio universitete, vis dar renkasi ne pagal studijų programos turinį, o universiteto vietą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad diplomo „kilmės šalis“ darbo vietos negarantuoja. Pirmiausia derėtų savęs paklausti: ar tikrai žinau, ką noriu studijuoti ir ką su įgytu diplomu veiksiu ateityje?

Renkantis, kur studijuoti, jaunuolius užgriūva didžiulė pasiūla. Lietuvoje galima rinktis iš 40 skirtingų aukštųjų mokyklų ir 60 profesinio ugdymo įstaigų, o pridėjus užsienio universitetus, pasirinkimų galimybės išauga dar kelis šimtus kartų.

Rytis Jurkėnas, profesionalus karjeros konsultantas.

„Karjeros sėkmę nulemia tikrai ne universiteto diplomas ar jo „kilmės šalis“. Pagrindinis studijų tikslas yra specifinių žinių įgijimas ir tai, kaip jos pritaikomos darbo rinkoje, ar įgyta profesija yra aktuali, ar žmogus jaučia jai aistrą. Tačiau nemaža dalis būsimų studentų profesiją renkasi ne pagal studijų programų turinį. Pasirinkimą nulemia siekis „likti Lietuvoje“ arba atvirkščiai – „mokytis užsienyje“, nes norisi patirti kažką naujo, susipažinti su kita kultūra, išmokti užsienio kalbą, užmegzti naujų ryšių“, – sako Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės KALBA kūrėjas ir profesionalus konsultantas karjeros klausimais.

Kaip pasirinkti studijų programą?

Vienas pagrindinių kriterijų renkantis, ką studijuoti, jo teigimu, yra savo gebėjimų suvokimas, o tik po to spręsti apie specialybės aktualumą, perspektyvumą ir šalį studijoms. Populiariausių užsienio studijų programų sąraše šiuo metu rikiuojasi biomedicina, biochemija, verslo studijų programos, informacinės technologijos, psichologija bei įvairiausių sričių inžinerija.

„Nors Lietuvoje ruošiami net 65 proc. visų pasaulio profesijų specialistai, natūralu, kad negalime būti visų kompetencijų centru ir išsilavinimą galima rinktis iš viso pasaulio universitetų. Vasario 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“ patarsime jaunuoliams, kaip sąmoningai pasirinkti sau tinkamą studijų programą. Taip pat šioje parodoje kartu su Vusterio universitetu (angl. University of Worcester) organizuosime krepšinio turnyrą. Sieksime atkreipti būsimų studentų dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Lietuva yra krepšinio šalis, daug Lietuvos moksleivių studijuoti sporto vadybos vis tiek keliauja į Jungtinę Karalystę“, – sako R Jurkėnas.

Pasak jo, šiandien Lietuvos universitetai skiria didelį dėmesį studentams, siūlo modernias laboratorijas ar pažangias mokslines duomenų bazes. Taigi atsakymas, ką rinktis, studijas Lietuvoje ar užsienyje yra labai individualus sprendimas, priklausantis būtent nuo paties jaunuolio ir jo norimos studijų programos

Studijos užsienyje – vis dar iššūkis tėvų kišenei?

Jeigu dažnas jaunuolis studijas užsienyje renkasi dėl socialinės aplinkos, akiračio praplėtimo, tai  tėvus kamuojančios mintys yra labiau susijusios su maistu ir gyvenimo sąlygomis. Tačiau, R. Jurkėno teigimu, tokie buitiniai klausimai yra greitai išsprendžiami.

„Tai, kad studijos užsienyje yra prabanga – stereotipas. Netgi turime nemažai pavyzdžių, kai tėvai neturi galimybės savo vaikams padėti finansiškai, todėl jaunuoliai renkasi studijas užsienyje tam, kad tuo pačiu metu galėtų ir studijuoti, ir dirbti bei taip save išlaikyti. Studijuojant užsienyje per mėnesį pragyvenimui reiktų skirti apie 700-800 svarų (800-900 Eur), o studijuojant Lietuvoje pakanka perpus mažiau – apie 400 eurų, tačiau Lietuvoje susirasti darbą šiuo metu yra kur kas sunkiau, o atlyginimai kur kas žemesni. Pavyzdžiui minimalus valandinis atlyginimas Anglijoje yra vidutiniškai 7.5 svarų (~9 Eur) už valandą“, – pasakoja karjeros konsultantas.

Anot R. Jurkėno, Lietuvos studentai gali mokytis daugelyje Europos šalių – Jungtinės Karalystės, Olandijos, Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos universitetuose. Norint mokytis Vokietijoje ar Prancūzijoje reikia mokėti šalies kalbą, nes studijų programų skaičius anglų kalba yra ribotas. Dauguma jų yra su verslu ir vadyba susijusios sritys. Studijoms Anglijoje dauguma studentų gauna finansavimą, o kai kuriose šalyse studijos gali būti nemokamos arba atsieiti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Vyresnių klasių moksleivius ir jų tėvus, mokyklų vadovus bei mokytojus paroda „Studijos 2020“ šiais metais kvies ir į nemokamas karjeros modeliavimo dirbtuves, kurių metu iš profesionalaus karjeros konsultanto R. Jurkėno bus galima gauti konsultacijas dėl studijų krypties pasirinkimo bei sėkmingos karjeros paieškų.

Ar diplomo „kilmės šalį“ vertina darbdaviai?

CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

„CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, darbdaviams diplomo „kilmės šalis“ nėra tokia svarbi kaip kandidato darbinė patirtis.

„Žvelgiant į darbo skelbimus galima pastebėti, kad aukštojo išsilavinimo kriterijus tampa nebe toks svarbus. Jeigu darbo pozicija nėra susijusi su tiksliaisiais mokslais ar medicina, tai įmonės kartais apskritai nenurodo, kad darbo pozicijai yra būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Pavyzdžiui, anksčiau darbo skelbimas buvo neįsivaizduojamas be darbo pozicijai reikalingos konkrečios specialybės ar net pageidaujamo konkretaus universiteto. Šiandien kriterijai, taikomi darbo pozicijoms, keičiasi, nes darbdaviai taikosi prie darbo rinkos, technologijų, darbo organizavimo principų. Darbdaviams vienu svarbiausių kriterijų tampa darbuotojų gebėjimas greitai išmokti naujų dalykų“, – sako R. Karavaitienė.

Anot jos, žmogus, pasirinkęs studijas užsienyje, yra tarsi įmetamas į naują aplinką ir turi galimybę lavinti daugybę sričių: stiprinti užsienio kalbos įgūdžius, ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, užmegzti daugybę ryšių, ugdyti savarankiškumą, nes sprendimus nuo šiol jaunuolis turi priimti pats.

„Švietimo srityje Skandinavijos šalys yra laikomos vienomis pažangiausių, nes į mokymosi procesą nuolat diegia naujus mokymosi metodus, moksleiviams suteikiama daug laisvės, jie gali atskleisti savo kūrybines galias. Apskritai, Skandinavijos šalyse mokymosi procesas yra prilyginamas asmens tobulėjimui. Štai Jungtinėje Karalystėje švietimas yra kur kas konservatyvesnis, tačiau ten mokslas pasižymi įvairove: tiek nišinėmis studijų programomis, tiek klasikinėmis“, – sako R. Karavaitienė.

Ji pastebi, kad studijas užsienyje baigę jaunuoliai ateityje susiduria su kur kas mažiau sunkumų integruojantis tarptautinėse įmonėse bei dirbant su skirtingais žmonėmis.

Inga Jurčienė, LITEXPO rinkodaros vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasario 16-osios viktorina vaikams

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 14-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko žinių viktorina „Aš ir Lietuva“. Paminėti šią svarbią datą ir pasitikrinti istorines žinias apie gimtąją šalį susirinko Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Rasa Jankauskiene bei Daiva Šarlauskiene. Viktorina buvo sudaryta iš trijų etapų: įvairių istorinių, šių dienų faktų bei vaizdo ir muzikinių klausimų. Savo paruoštą šokį viktorinos dalyviams padovanojo nuolatinės bibliotekos bičiulės bei būrelio „Pa(si)tarimai tarp mūsų, mergaičių“ dalyvės – Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos

Asmeninės Pagėgių krašto smiginio pirmenybės

Vasario 9 d. Natkiškių sporto klube „Aitvaras“ vyko 2019–2020 m. Pagėgių savivaldybės asmeninės smiginio pirmenybės, kurias organizavo VšĮ Sporto ir turizmo centras. Turnyre, kuris vyko keletą savaitgalių, rungėsi 17 Pagėgių krašto smiginio mėgėjų: 13 vyrų ir 4 moterys. Turnyre vyrai žaidė pagal klasikinio smiginio taisykles iki trijų laimėtų setų nuo 301 taško, partiją reikėjo užbaigti dvigubu skaičiumi. Su vyrais rankos taiklumą išbandyti nusprendė ir viena moteris, o kitos moterys tradiciškai metė po tris strėles 8 kartus (3 ratus). Tarp moterų

Sambos festivalis Brėmene

Brėmenas garsus ne tik brolių Grimų pasaka „Brėmeno muzikantai“. Praėjusį šeštadienį Brėmeno žemės sostinėje įvyko spalvingas, triukšmingas Sambos  karnavalas. Tai jau 35 metus rengiama šventė, į ją suvažiuoja dalyviai iš visos Vokietijos, atvyksta ir iš kitų šalių. Brėmeno senamiestis tampa triukšminga, spalvinga, šokančia Brazilija. Šiemet karnavalo šūkis buvo „Apsvaigę nuo meilės“. Karnavalo dalyviai atvyko ir smalsuolius stebino pačių pasigamintomis kaukėmis, pasiūtais rūbais, spalvingai išdažytais veidais. Atidarymo ceremonija vyko centrinėje senamiesčio Turgaus aikštėje (Marktplatz). Atvykėlių grupės buvo kviečiamos į sceną, kai

Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2020

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) devintą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 21-osios mugės svečiams parengė įtraukią programą: beveik 250 pavadinimų leidinių, 6 naujausių knygų pristatymus, šešėlių teatrą, edukacinius pasirodymus ir instaliaciją „Muziejai be formulių: vaizdai, garsai, virtuali realybė“. Jungtiniame LMA stende 3.10, Litexpo rūmų 3 salėje, prisistato: Šilutės Hugo Šojaus, Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Gargždų krašto, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos liaudies buities, Maironio lietuvių