79 proc. apklaustų užsienio lietuvių norėtų sugrįžti į Lietuvą

2019 metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje užsienio lietuvių apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai, gyvenantys 56 šalyse.

87 proc. respondentų nurodė, kad gyvenant užsienyje jiems yra svarbus tautinis identitetas (lietuvybė). Lietuvybę šie respondentai išlaiko bendraudami su giminėmis, draugais Lietuvoje, sekdami lietuvišką žiniasklaidą, skaitydami lietuviškas knygas, puoselėdami lietuviškas tradicijas, švęsdami lietuviškas šventes, bendraudami su vietos lietuviais, rinkdamiesi atostogas Lietuvoje, kt. 89 proc. nepilnamečių vaikų turinčių respondentų yra svarbu, kad jų vaikai saugotų savo lietuviškas šaknis.

96,5 proc. respondentų nurodė, kad, ir gyvenant užsienyje, jiems yra svarbi Lietuvos pažanga ir gerovė. 80 proc. taip atsakiusiųjų nurodė ir patys prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo, remdami Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatindami turizmą į Lietuvą, jaunąją kartą užsienyje mokindami lietuvių kalbos, tradicijų, dalyvaudami labdaros, paramos, savanorystės iniciatyvose, tarpininkaudami užmezgant kontaktus tarp Lietuvos ir užsienio šalių, dalyvaudami bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, kt.

Gedimino Bartuškos (Elta) nuotr.

52 proc. respondentų pagrindinis naujienų iš Lietuvos šaltinis yra lietuviška internetinė žiniasklaida. Kiti minėti šaltiniai: Lietuvoje gyvenanti šeima, artimieji, draugai, lietuviškas radijas, televizija, lietuvius jungiantys socialiniai tinklai. Lietuviškoje žiniasklaidoje užsienio lietuvius labiausiai domina vidaus politikos aktualijos, ekonominė, darbo rinkos padėtis Lietuvoje, kultūra, menas. Naujienomis iš Lietuvos visiškai nesidomi 3 proc. respondentų.

Apie grįžimą į Lietuvą galvoja 79 proc. respondentų: grįžimą planuoja 19 proc. respondentų (4,3 proc. – šiais arba kitais metais, 9,4 proc. – per artimiausius 5 metus, 5,3 proc. – ne anksčiau kaip po 5 metų), dar 60,3 proc. neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje.

Svarstant grįžimą į Lietuvą, kaip svarbiausius faktorius respondentai nurodė: čia likusi šeima, draugai (65,6 proc.), galimybė rasti gerai apmokamą darbą (29 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (26,2 proc. ), niekur kitur nesijaučiu taip gerai, kaip Lietuvoje (24,2 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (23,5 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (20,7 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (19,4 proc.).

Pagrindinės įvardinamos kliūtys ir rizikos, planuojant grįžimą: per žemas atlyginimas (65,7 proc.), tolerancijos trūkumas visuomenėje, ksenofobija (45,6 proc.), darbdavių požiūris į darbuotojus (39,4 proc.), galiu nerasti darbo pagal išsilavinimą (23,1 proc.), neigiamas požiūris į išvykusius (20,9 proc.), nėra tikri, ar sėkmingai integruosis vaikai (18,6 proc.).

21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, teigė, kad, jei reikėtų sprendimą priimti dabar, iš Lietuvos nebeišvyktų. Pagrindinės jų nurodytos priežastys – situacija Lietuvoje pastebimai gerėja, nebepalikčiau artimųjų, išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje, emigracija sunkesnė, nei maniau.

Apklausa vykdoma įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą, kurios koordinatorius – Užsienio reikalų ministerija. Vertindami programą, naudingiausiomis programos sritimis respondentai išskyrė užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą, paramą lituanistiniam švietimui užsienyje, lietuviškos kultūros puoselėjimą, organizacijų lyderių kvalifikacijos tobulinimą, profesionalų telkimą.

Su visais užsienio lietuvių apklausos rezultatais galima susipažinti čia.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas, Visuomenės informavimo skyrius 

Hits: 142

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite