79 proc. apklaustų užsienio lietuvių norėtų sugrįžti į Lietuvą

2019 metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje užsienio lietuvių apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai, gyvenantys 56 šalyse.

87 proc. respondentų nurodė, kad gyvenant užsienyje jiems yra svarbus tautinis identitetas (lietuvybė). Lietuvybę šie respondentai išlaiko bendraudami su giminėmis, draugais Lietuvoje, sekdami lietuvišką žiniasklaidą, skaitydami lietuviškas knygas, puoselėdami lietuviškas tradicijas, švęsdami lietuviškas šventes, bendraudami su vietos lietuviais, rinkdamiesi atostogas Lietuvoje, kt. 89 proc. nepilnamečių vaikų turinčių respondentų yra svarbu, kad jų vaikai saugotų savo lietuviškas šaknis.

96,5 proc. respondentų nurodė, kad, ir gyvenant užsienyje, jiems yra svarbi Lietuvos pažanga ir gerovė. 80 proc. taip atsakiusiųjų nurodė ir patys prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo, remdami Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatindami turizmą į Lietuvą, jaunąją kartą užsienyje mokindami lietuvių kalbos, tradicijų, dalyvaudami labdaros, paramos, savanorystės iniciatyvose, tarpininkaudami užmezgant kontaktus tarp Lietuvos ir užsienio šalių, dalyvaudami bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, kt.

Gedimino Bartuškos (Elta) nuotr.

52 proc. respondentų pagrindinis naujienų iš Lietuvos šaltinis yra lietuviška internetinė žiniasklaida. Kiti minėti šaltiniai: Lietuvoje gyvenanti šeima, artimieji, draugai, lietuviškas radijas, televizija, lietuvius jungiantys socialiniai tinklai. Lietuviškoje žiniasklaidoje užsienio lietuvius labiausiai domina vidaus politikos aktualijos, ekonominė, darbo rinkos padėtis Lietuvoje, kultūra, menas. Naujienomis iš Lietuvos visiškai nesidomi 3 proc. respondentų.

Apie grįžimą į Lietuvą galvoja 79 proc. respondentų: grįžimą planuoja 19 proc. respondentų (4,3 proc. – šiais arba kitais metais, 9,4 proc. – per artimiausius 5 metus, 5,3 proc. – ne anksčiau kaip po 5 metų), dar 60,3 proc. neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje.

Svarstant grįžimą į Lietuvą, kaip svarbiausius faktorius respondentai nurodė: čia likusi šeima, draugai (65,6 proc.), galimybė rasti gerai apmokamą darbą (29 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (26,2 proc. ), niekur kitur nesijaučiu taip gerai, kaip Lietuvoje (24,2 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (23,5 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (20,7 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (19,4 proc.).

Pagrindinės įvardinamos kliūtys ir rizikos, planuojant grįžimą: per žemas atlyginimas (65,7 proc.), tolerancijos trūkumas visuomenėje, ksenofobija (45,6 proc.), darbdavių požiūris į darbuotojus (39,4 proc.), galiu nerasti darbo pagal išsilavinimą (23,1 proc.), neigiamas požiūris į išvykusius (20,9 proc.), nėra tikri, ar sėkmingai integruosis vaikai (18,6 proc.).

21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, teigė, kad, jei reikėtų sprendimą priimti dabar, iš Lietuvos nebeišvyktų. Pagrindinės jų nurodytos priežastys – situacija Lietuvoje pastebimai gerėja, nebepalikčiau artimųjų, išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje, emigracija sunkesnė, nei maniau.

Apklausa vykdoma įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą, kurios koordinatorius – Užsienio reikalų ministerija. Vertindami programą, naudingiausiomis programos sritimis respondentai išskyrė užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą, paramą lituanistiniam švietimui užsienyje, lietuviškos kultūros puoselėjimą, organizacijų lyderių kvalifikacijos tobulinimą, profesionalų telkimą.

Su visais užsienio lietuvių apklausos rezultatais galima susipažinti čia.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas, Visuomenės informavimo skyrius 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes

„Be paramos – niekaip“, – trumpai drūtai šneką užbaigė Utenos rajone, Šlapių kaime (Kuktiškių sen.) ūkininkaujantis ir veterinaro specialybę turintis Ričardas Tamulis. Ūkininkas ruošia dokumentus ir ketina suspėti teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiems dar suskubti ir kreiptis šios paramos reikėtų žinoti, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas gali teikti būtent pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai.  Pradžia – viena

Šilutės pareigūnai tikrino motorinių transporto priemonių triukšmo lygį

Penktadienį, Šilutės mieste ir rajone nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, skirtą patikrinti ar kelių eisme dalyvaujančios motorinės transporto priemonės neviršija teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, ar jas vairuoja asmenys turintys teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, ar jas vairuoja būdami blaivūs ir neapsvaigę ir ar laikomasi kelių eismo taisyklių. Deja, dviems transporto priemonių vairuotojams pareikštos žodinės pastabos bei anuliuotos transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros (LR ANK

Lubų dizaino sprendimai namams

Namų dizainui dažniausiai skiriama daug dėmesio, tam labai svarbios grindys ir sienos, tačiau negalima pamiršti ir lubų.  Dažnai joms neskiriama jokio dėmesio ir dažniausiai paliekamos neutralios baltos spalvos. Dėl šios priežasties kambarys netenka galimybės atrodyti taip gerai kaip iš tiesų galėtų. Šiais laikais galimas įtempiamų lubų montavimas, įvairi dažymo technika ir net lubų tapetavimas, todėl galima džiaugtis puikiu interjero dizainu.  Tačiau tuo pasinaudoja nedaugelis. Jei norite paversti savo namus dar jaukesniais, dailesniais ir net vizualiai erdvesniais, atkreipkite dėmesį į tai

Hialurono nauda odai

Hialurono rūgšties dažnai randama produktuose, skirtuose odos priežiūrai. Ji dažniausiai naudojama drėkinamuose kremuose, losjonuose ir serumuose. Hialurono rūgštis taip pat naudojama injekciniams odos užpildams, kurie padeda pašalinti raukšleles ir suteikia apimties veidui ir lūpoms. Didžiausias hialurono rūgšties kiekis randamas odoje. Tai pagrindinė ekstraląstelinės matricos sudedamoji dalis, kuri yra gelio tipo medžiaga ir supa odos ląsteles. Gerai žinomi baltymai – kolagenas ir elastinas – taip pat yra šios medžiagos dalis. Hialurono rūgštis nėra tik medžiaga padengianti odos ląsteles, tai gyvybiškai svarbus