79 proc. apklaustų užsienio lietuvių norėtų sugrįžti į Lietuvą

2019 metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje užsienio lietuvių apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai, gyvenantys 56 šalyse.

87 proc. respondentų nurodė, kad gyvenant užsienyje jiems yra svarbus tautinis identitetas (lietuvybė). Lietuvybę šie respondentai išlaiko bendraudami su giminėmis, draugais Lietuvoje, sekdami lietuvišką žiniasklaidą, skaitydami lietuviškas knygas, puoselėdami lietuviškas tradicijas, švęsdami lietuviškas šventes, bendraudami su vietos lietuviais, rinkdamiesi atostogas Lietuvoje, kt. 89 proc. nepilnamečių vaikų turinčių respondentų yra svarbu, kad jų vaikai saugotų savo lietuviškas šaknis.

96,5 proc. respondentų nurodė, kad, ir gyvenant užsienyje, jiems yra svarbi Lietuvos pažanga ir gerovė. 80 proc. taip atsakiusiųjų nurodė ir patys prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo, remdami Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatindami turizmą į Lietuvą, jaunąją kartą užsienyje mokindami lietuvių kalbos, tradicijų, dalyvaudami labdaros, paramos, savanorystės iniciatyvose, tarpininkaudami užmezgant kontaktus tarp Lietuvos ir užsienio šalių, dalyvaudami bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, kt.

Gedimino Bartuškos (Elta) nuotr.

52 proc. respondentų pagrindinis naujienų iš Lietuvos šaltinis yra lietuviška internetinė žiniasklaida. Kiti minėti šaltiniai: Lietuvoje gyvenanti šeima, artimieji, draugai, lietuviškas radijas, televizija, lietuvius jungiantys socialiniai tinklai. Lietuviškoje žiniasklaidoje užsienio lietuvius labiausiai domina vidaus politikos aktualijos, ekonominė, darbo rinkos padėtis Lietuvoje, kultūra, menas. Naujienomis iš Lietuvos visiškai nesidomi 3 proc. respondentų.

Apie grįžimą į Lietuvą galvoja 79 proc. respondentų: grįžimą planuoja 19 proc. respondentų (4,3 proc. – šiais arba kitais metais, 9,4 proc. – per artimiausius 5 metus, 5,3 proc. – ne anksčiau kaip po 5 metų), dar 60,3 proc. neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje.

Svarstant grįžimą į Lietuvą, kaip svarbiausius faktorius respondentai nurodė: čia likusi šeima, draugai (65,6 proc.), galimybė rasti gerai apmokamą darbą (29 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (26,2 proc. ), niekur kitur nesijaučiu taip gerai, kaip Lietuvoje (24,2 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (23,5 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (20,7 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (19,4 proc.).

Pagrindinės įvardinamos kliūtys ir rizikos, planuojant grįžimą: per žemas atlyginimas (65,7 proc.), tolerancijos trūkumas visuomenėje, ksenofobija (45,6 proc.), darbdavių požiūris į darbuotojus (39,4 proc.), galiu nerasti darbo pagal išsilavinimą (23,1 proc.), neigiamas požiūris į išvykusius (20,9 proc.), nėra tikri, ar sėkmingai integruosis vaikai (18,6 proc.).

21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, teigė, kad, jei reikėtų sprendimą priimti dabar, iš Lietuvos nebeišvyktų. Pagrindinės jų nurodytos priežastys – situacija Lietuvoje pastebimai gerėja, nebepalikčiau artimųjų, išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje, emigracija sunkesnė, nei maniau.

Apklausa vykdoma įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą, kurios koordinatorius – Užsienio reikalų ministerija. Vertindami programą, naudingiausiomis programos sritimis respondentai išskyrė užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą, paramą lituanistiniam švietimui užsienyje, lietuviškos kultūros puoselėjimą, organizacijų lyderių kvalifikacijos tobulinimą, profesionalų telkimą.

Su visais užsienio lietuvių apklausos rezultatais galima susipažinti čia.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas, Visuomenės informavimo skyrius 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Visoje Lietuvoje pūgos, o Pamaryje – tarsi pavasarį…

gismeteo.lt pranešė: „Antradienį numatomi itin nemalonūs orai. Įsismarkaus vakarų, šiaurės vakarų krypties vėjas. Gūsiai stiprės iki 14–18 metrų per sekundę, kils pūgos. Tiek naktį, tiek dieną daug kur numatomas sniegas. Daugiausia snigs šalies rytuose, kai kur ir vidurio Lietuvoje. Mažiau kritulių klius pajūriui, kraštiniams šiaurės vakariniams šalies rajonams. Matomumas bus prastas. Naktį temperatūra svyruos nuo –3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dienos metu daug kur bus apie nulį, kiek šilčiau prie jūros“. 2021.01.26 14.32 val. LRT.lt informavo: „Vienas didžiausių

Saldaus miego receptas. Ką valgyti, kad naktį nereikėtų skaičiuoti avių?

Kiekvieną dieną vartojami maisto produktai turi įtakos ne tik gaunamai energijai ar svarstyklių rodmenims, tačiau ir miegui. Kovojantieji su miego sutrikimais pripažįsta, kad melatonino ir seratonino turintys produktai iš tiesų padeda ir lengviau užmigti, ir neprabusti nakties metu. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebi, kad šios prekės vis dažniau atsiduria pirkinių krepšeliuose. Renkasi sveikus produktus Dažnai kalbama, kad miegui įtakos turi emocinė būklė ar praėjusios dienos išgyvenimai, tačiau rečiau užsimenama, kad per dieną suvartojamas maistas taip pat gali turėti tiek neigiamos,

„Šilutės baldai“ bei „Germanika“ – tarp 2020 m. bendruomeniškiausių įmonių

„Delfi“ skaitytojai išrinko 2020 metų bendruomeniškiausias įmones. Baigėsi balsavimas renkant „Metų bendruomeniškiausios įmonės 2020“ nominacijų laimėtojus ir paaiškėjo įmonės, kurioms bus įteiktos nominacijos „Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose 2020“. Didelių įmonių kategorijoje už susitelkimą įveikiant pandemijos iššūkius ir neišsenkančią paramą kuriant gerovę daugiausia visuomenės balsų surinko ir „Bendruomeniškiausios įmonės 2020“ nominaciją laimėjo SBA grupė. Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų įmonių socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės principų plėtojimo verslo sektoriuje 2020 metais, apdovanojimai bus įteikti 2021 metų pavasarį,

Vaikų dienos centrams – 1,6 mln. eurų

Iš šios sumos (1,6 mln. eurų) penkiems Vaikų dienos centrams Šilutės rajone skirta 19 400 Eur. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad jau šią savaitę savivaldybes pasieks vaikų dienos centrams skirtas finansavimas. Visoje šalyje veikiantiems 425 tokiems centrams, teikiantiems akredituotas socialines paslaugas, bus paskirstyta 1,6 mln. eurų. Tai užtikrins stabilią centrų veiklą visus metus. Nuo šių metų iš valstybės biudžeto finansuojami tie vaikų dienos centrai, kurių teikiamos paslaugos yra akredituotos. Akreditacija suteikiama 3 metams. „Šiandien ypač svarbu, kad dienos

Taip pat skaitykite