5 populiarios prieskoninės žolelės: su kuo derinti ir kuo naudingos sveikatai?

Vasara – ant kepsninės ruoštų patiekalų ir šviežių daržovių salotų metas. O kas geriau pagardina sezoninius patiekalus, jei ne prieskoninės žolelės? Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertai aptaria, kuo sveikatai naudingos populiarios žolelių rūšys ir dalijasi patarimais, su kokiais maisto produktais jas geriausia derinti.

 Pasak Andrejaus Pometko, prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovo, lietuvių krepšeliuose dažniausiai atsiduria jiems jau gerai pažįstamos žolelės.

„Prasidėjus vasaros sezonui beveik keturis kartus išauga daržovių marinavimui ir konservavimui skirtų žolelių pardavimai. Tarp jų atsiduria žinomi prieskoniai, pvz., lauro lapai ar švieži krapai. Vasarą mūsų pirkėjai taip pat dažnai renkasi įvairioms mėsos rūšims, žuviai, daržovėms ir sūriui skirtas žoleles, pavyzdžiui, bazilikus. Na, o ištisus metus populiariausia išlieka ir prieskonių karaliene ne veltui vadinama, ciberžolė“, – sako A. Pometko.

Prieskoninės žolelės gali tapti trūkstamu patiekalo akcentu, tačiau tai ne vienintelė jų nauda. Pasak „Iki“ maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, žolelės papildo mūsų organizmą naudingomis medžiagomis ir netgi padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų.

Ciberžolė

 Ciberžolė nuo seno žinoma dėl savo naudos sveikatai, nes joje yra aktyviojo elemento kurkumino. Jis pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, todėl padeda organizmui kovoti su kenksmingomis bakterijomis. Taip pat, gerina smegenų veiklą, padeda kovoti su stresu, nerimu ir netgi depresija.

„Ciberžolė puikiai pagardina pusryčių patiekalus, pavyzdžiui, omletą, košę ar žaliuosius kokteilius. Ji ne tik suteikia patiekalui išskirtinį skonį, aromatą, bet ir suteikia ryškią geltoną spalvą. Tiesa, šios žolelės nereikėtų padauginti, nes ji gali sukelti virškinimo sutrikimų“, – pasakoja maisto ekspertė V. Juodkazienė. 

Krapai

 Krapai – viena dažniausiai lietuvių naudojamų žolelių, kuri neretai auginama ir darže. Šis prieskonis be savo aromatinių ir skoninių savybių, taip pat yra naudinga sveikatai. Krapai plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį, gerina širdies veiklą ir stiprina organizmo imuninę sistemą.

„Išskirtinis krapų aromatas daugeliui asocijuojasi su vasara. Šiltuoju sezonu džiovintus krapus siūlyčiau keisti šviežiais ir mėgautis jais daržovių salotose. Taip pat, jie puikiai dera mėsos ir žuvies patiekaluose“, – sako V. Juodkazienė. 

Bazilikai 

Bazilikas itin populiarus prieskonis, kuris gerai žinomas dėl savo skoninių ir gydomųjų savybių. Bazilikų lapeliuose itin daug vitamino K, kuris palaiko normalų kraujo krešėjimą ir skatina žaizdų gijimą. Be to, bazilikai pasižymi antibakterinėmis savybėmis – juose esantys eteriniai aliejai kartu su kitomis medžiagomis stabdo bakterijų ir mikrobų dauginimąsi.

„Jei tik galite, visuomet rinkitės šviežio baziliko lapelius vietoje džiovintų prieskonių. Bazilikų panaudojimo galimybės tiesiog neribotos – jie naudojami įvairiuose padažuose, kepiniuose, makaronų ar mėsos patiekaluose. Tačiau iš šių žolelių taip pat galima pasigaminti arbatą, kuri gelbėja jaučiant sunkumą skrandyje ar sustojus virškinimui. Šviežius lapelius užpilkite karštu vandeniu ir gerkite arbatą 3 kartus per dieną tarp valgių“, – pataria V. Juodkazienė.

Rozmarinai 

Rozmarinuose yra karnozolio rūgšties, kuri veikia kaip antioksidantas ir padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, rozmarinų lapeliai padeda sureguliuoti žarnyno mikroflorą, gerina naudingų maisto medžiagų įsisavinimą ir padeda atsikratyti toksinų.

„Rozmarinai puikiai tinka patiekalams, kepamiems orkaitėje. Jie pagardina picas, sūrius sausainius, naminę duoną, bulves ir jų apkepus. Taip pat, jų šakelėmis galima papuošti įvairius ėrienos ar jautienos steikus“, – sako V. Juodkazienė.

Petražolės 

Savaite.lt nuotr.

Nors petražolės dažnai naudojamos maisto dekoravimui, jos taip pat puikiai tinka ir maisto gamyboje, nes praturtina patiekalus ryškiu skoniu ir aromatu. Petražolėse esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų, kuris naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai. Be to, veikia kaip veiksminga širdies, diabeto ir netgi vėžio prevencijos priemonė.

„Petražolės nuo kitų prieskoninių žolelių skiriasi tuo, kad džiovinant susilpnėja jų ryškus skonis. Todėl atsižvelgdami į gaminamą patiekalą, pasirinkite, kokiomis petražolėmis norite gardinti. Jei patiekalas nereikalauja ryškaus žolelių skonio, galima rinktis džiovintas petražoles, tačiau, jei norisi ryškesnio skonio ir aromato, naudokite šviežias žoleles“, – pataria V. Juodkazienė. 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Prognozuojami karščiai, lietus su griaustiniu ir vėju, galima kruša

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad birželio 27 d., pirmadienis, po karšto ilgojo savaitgalio pokyčių dar neatneš – šalyje išsilaikys sausi, saulėti ir karšti orai.  5-10 m/s pietinis, rytinis vėjas gaivins menkai. Aukščiausia temperatūra pavėsyje šiandien sieks 28–33 laipsnius karščio, atokaitoje bus dar karščiau, todėl įdienojus geriau lauke nebūti. Įprasta, kad tvyrant tokiam karčiui medikai pataria vengti aktyvaus judėjimo ir su tuo susijusių darbų. Birželio 28 d., antradienį, orai ims keistis. Naktį lietaus dar nenumatoma. Bus ramu, tvanku ir labai šilta,

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Taip pat skaitykite