2022-ieji paskelbti I. Simonaitytės, R. Kalantos, J. Meko metais

Seimas  pritarė trylikai iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais: jie skirti žymioms asmenybėms, istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktims, svarbioms valstybės gyvenimo sritims. Parlamentas priėmė nutarimą dėl 2022 metų paskelbimo rašytojos Ievos Simonaitytės metais, nes tų metų sausio 23 dieną bus minimos 125-osios jos gimimo metinės. Apie tai pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pažymima, kad „autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“. Tikėtina, kad tam ruošis ir Mažosios Lietuvos regiono savivaldybės, kultūros, švietimo ir kt. įstaigos, bendruomenės. Ir Šilutės rajone tą jau reikėtų planuoti.

2022-ieji taip pat paskelbti Romo Kalantos metais, paminint 50 metų laisvės kovotojo žūties sukaktį. „Laisvė Romui Kalantai buvo tik tolimas kitų perpasakotas nutikimas. Tačiau jis tikėjo laisve. Įtikėjo tada, kai dar dauguma net bijojo apie laisvę pagalvoti“, – apie R. Kalantą yra sakiusi Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

2022-ieji paskelbti Jono Meko metais, pažymint avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto 100-ąsias gimimo metines. Seimo nutarime teigiama, kad J. Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, jo avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

Taip pat kiti metai pažymimi Pranciškaus Skorinos vardu, nes 2022-aisiais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. Dokumente išskiriamas humanisto P. Skorinos, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininko, Lietuvos spaustuvininko, knygų leidėjo, tarpkultūrinio dialogo puoselėtojo, indėlis į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje.

2022-aisiais sueina 100 metų, kai gimė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, tad metai skirti jo atminimui įamžinti. Nutarime pabrėžiama, kad politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras K. Vasiliauskas savo veikla „darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, jo asmenybė liudija žmogaus dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai ir jos žmonėms“.

Taip pat 2022-ieji išskiriami kaip Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai. 1922 metų rugpjūčio 1 d. sukaks 100 metų, kai Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Dar šie metai bus minimi kaip Lietuvos krepšinio šimtmečio metai. Lietuvos krepšinio sostine vadinamame Kaune 1922 metais vyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos.

Gyvūnų gerovės metais 2022-ieji paskelbti atskleidus ir paviešinus daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinus nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Šiuo sprendimu Seimas siekia šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

Lietuvos universitetų metais 2022-ieji paskelbti, nes 1922 metų vasario 16 d.  Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas. Jame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba.

2022-ieji paskelbti Lietuvos jaunimo metais, nes minimos dvi sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-metis ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo 50-metis.

Taip pat 2022-ieji skelbiami „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, paminint leidybos 50-metį. Seimo nutarime pažymima, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

Sūduvos metais 2022-ieji skelbiami, nes 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 2022 metais bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.

Savanorystės metais 2022-ieji paskelbti pažymint, kad „savanoriška veikla yra labai svarbi skatinant Lietuvos pilietinės visuomenės susitelkimą, pilietiškumo ugdymą bei stipresnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimą“. Išskiriamas savanorių indėlis dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose koronaviruso pandemijos metu.

Dėl Seimo paskelbtų 2022-ųjų atmintinų metų Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius taip pat yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Iš viso 2022-aisiais bus minima 14 atmintinų metų.

Parengta pagal Seimo inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite