2022-ieji paskelbti I. Simonaitytės, R. Kalantos, J. Meko metais

Seimas  pritarė trylikai iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais: jie skirti žymioms asmenybėms, istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktims, svarbioms valstybės gyvenimo sritims. Parlamentas priėmė nutarimą dėl 2022 metų paskelbimo rašytojos Ievos Simonaitytės metais, nes tų metų sausio 23 dieną bus minimos 125-osios jos gimimo metinės. Apie tai pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pažymima, kad „autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“. Tikėtina, kad tam ruošis ir Mažosios Lietuvos regiono savivaldybės, kultūros, švietimo ir kt. įstaigos, bendruomenės. Ir Šilutės rajone tą jau reikėtų planuoti.

2022-ieji taip pat paskelbti Romo Kalantos metais, paminint 50 metų laisvės kovotojo žūties sukaktį. „Laisvė Romui Kalantai buvo tik tolimas kitų perpasakotas nutikimas. Tačiau jis tikėjo laisve. Įtikėjo tada, kai dar dauguma net bijojo apie laisvę pagalvoti“, – apie R. Kalantą yra sakiusi Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

2022-ieji paskelbti Jono Meko metais, pažymint avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto 100-ąsias gimimo metines. Seimo nutarime teigiama, kad J. Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, jo avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

Taip pat kiti metai pažymimi Pranciškaus Skorinos vardu, nes 2022-aisiais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. Dokumente išskiriamas humanisto P. Skorinos, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininko, Lietuvos spaustuvininko, knygų leidėjo, tarpkultūrinio dialogo puoselėtojo, indėlis į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje.

2022-aisiais sueina 100 metų, kai gimė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, tad metai skirti jo atminimui įamžinti. Nutarime pabrėžiama, kad politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras K. Vasiliauskas savo veikla „darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, jo asmenybė liudija žmogaus dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai ir jos žmonėms“.

Taip pat 2022-ieji išskiriami kaip Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai. 1922 metų rugpjūčio 1 d. sukaks 100 metų, kai Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Dar šie metai bus minimi kaip Lietuvos krepšinio šimtmečio metai. Lietuvos krepšinio sostine vadinamame Kaune 1922 metais vyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos.

Gyvūnų gerovės metais 2022-ieji paskelbti atskleidus ir paviešinus daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinus nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Šiuo sprendimu Seimas siekia šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

Lietuvos universitetų metais 2022-ieji paskelbti, nes 1922 metų vasario 16 d.  Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas. Jame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba.

2022-ieji paskelbti Lietuvos jaunimo metais, nes minimos dvi sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-metis ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo 50-metis.

Taip pat 2022-ieji skelbiami „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, paminint leidybos 50-metį. Seimo nutarime pažymima, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

Sūduvos metais 2022-ieji skelbiami, nes 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 2022 metais bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.

Savanorystės metais 2022-ieji paskelbti pažymint, kad „savanoriška veikla yra labai svarbi skatinant Lietuvos pilietinės visuomenės susitelkimą, pilietiškumo ugdymą bei stipresnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimą“. Išskiriamas savanorių indėlis dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose koronaviruso pandemijos metu.

Dėl Seimo paskelbtų 2022-ųjų atmintinų metų Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius taip pat yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Iš viso 2022-aisiais bus minima 14 atmintinų metų.

Parengta pagal Seimo inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kartono vartojimo nauda ir picų dėžės

Pakavimo priemonės reikalingos daugeliu gyvenimo atvejų: kai norima į dėžes sandariai sudėti daiktus, nes tenka kraustytis; dėžės reikalingos konditerijos gaminiams laikyti ir t. t. Dėžės kainuoja nebrangiai, todėl jas naudoja daugelis, kadangi jos tikrai palengvina gyvenimą, kuomet reikia produktus ar daiktus saugiai ir gražiai perkelti iš vienos vietos į kitą. Kartonas yra viena populiariausių pakavimo medžiagų, mat tai švari ir ekologiška medžiaga, kurią galima perdirbti, kainuoja nebrangiai. Kartonas yra paveikus klimatiniams veiksniams, todėl greitai suyra, tinka antriniam naudojimui. Dėžės pagal

Kodėl verta rinktis kačių maistą „Ontario“?

Katės – vienos iš mylimiausių naminių gyvūnų, kurioms patinka šiluma ir dėmesys. Dauguma kačių gyvena namuose ir į lauką eina tik kartu su šeimininkais, todėl derėtų užtikrinti visas sąlygas, kad augintinis namuose jaustųsi gerai ir jam tikrai nieko netrūktų. Tai padaryti nėra sunku, nes dauguma gyvūnų mėgsta tai, ką išrenka šeimininkas. Išsirinkti geriausius daiktus ir maisto produktus gali padėti konsultantas, kuris yra gyvūnų parduotuvėje, taip pat veterinaras ar internetinėse parduotuvėse esantys aprašai, skirti apibūdinti kačių daiktams ar maisto produktams. Šie

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Taip pat skaitykite