2022-ieji paskelbti I. Simonaitytės, R. Kalantos, J. Meko metais

Seimas  pritarė trylikai iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais: jie skirti žymioms asmenybėms, istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktims, svarbioms valstybės gyvenimo sritims. Parlamentas priėmė nutarimą dėl 2022 metų paskelbimo rašytojos Ievos Simonaitytės metais, nes tų metų sausio 23 dieną bus minimos 125-osios jos gimimo metinės. Apie tai pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pažymima, kad „autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“. Tikėtina, kad tam ruošis ir Mažosios Lietuvos regiono savivaldybės, kultūros, švietimo ir kt. įstaigos, bendruomenės. Ir Šilutės rajone tą jau reikėtų planuoti.

2022-ieji taip pat paskelbti Romo Kalantos metais, paminint 50 metų laisvės kovotojo žūties sukaktį. „Laisvė Romui Kalantai buvo tik tolimas kitų perpasakotas nutikimas. Tačiau jis tikėjo laisve. Įtikėjo tada, kai dar dauguma net bijojo apie laisvę pagalvoti“, – apie R. Kalantą yra sakiusi Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

2022-ieji paskelbti Jono Meko metais, pažymint avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto 100-ąsias gimimo metines. Seimo nutarime teigiama, kad J. Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, jo avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

Taip pat kiti metai pažymimi Pranciškaus Skorinos vardu, nes 2022-aisiais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. Dokumente išskiriamas humanisto P. Skorinos, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininko, Lietuvos spaustuvininko, knygų leidėjo, tarpkultūrinio dialogo puoselėtojo, indėlis į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje.

2022-aisiais sueina 100 metų, kai gimė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, tad metai skirti jo atminimui įamžinti. Nutarime pabrėžiama, kad politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras K. Vasiliauskas savo veikla „darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, jo asmenybė liudija žmogaus dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai ir jos žmonėms“.

Taip pat 2022-ieji išskiriami kaip Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai. 1922 metų rugpjūčio 1 d. sukaks 100 metų, kai Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Dar šie metai bus minimi kaip Lietuvos krepšinio šimtmečio metai. Lietuvos krepšinio sostine vadinamame Kaune 1922 metais vyko pirmosios šalyje oficialios krepšinio varžybos.

Gyvūnų gerovės metais 2022-ieji paskelbti atskleidus ir paviešinus daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinus nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Šiuo sprendimu Seimas siekia šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

Lietuvos universitetų metais 2022-ieji paskelbti, nes 1922 metų vasario 16 d.  Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas. Jame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba.

2022-ieji paskelbti Lietuvos jaunimo metais, nes minimos dvi sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-metis ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo 50-metis.

Taip pat 2022-ieji skelbiami „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, paminint leidybos 50-metį. Seimo nutarime pažymima, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

Sūduvos metais 2022-ieji skelbiami, nes 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 2022 metais bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.

Savanorystės metais 2022-ieji paskelbti pažymint, kad „savanoriška veikla yra labai svarbi skatinant Lietuvos pilietinės visuomenės susitelkimą, pilietiškumo ugdymą bei stipresnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimą“. Išskiriamas savanorių indėlis dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose koronaviruso pandemijos metu.

Dėl Seimo paskelbtų 2022-ųjų atmintinų metų Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius taip pat yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Iš viso 2022-aisiais bus minima 14 atmintinų metų.

Parengta pagal Seimo inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite