2019 m. Lietuva minės Nepriklausomybės kovų metus

Lapkričio 28 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos nepriklausomybės kovų paminėjimo 2019 metais planą.

„Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose – savanorių žygdarbiais kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

„Jauna Lietuvos kariuomenė, nors negausi ir menkai aprūpinta, atrėmė puolimus apgynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumą“, – pabrėžė V. Umbrasas.

1920 m. Tautų Sąjungos taikos delegacijos pirmininkas Lietuvos delegacijai tuomet pasakė: „Už savo tautos nepriklausomybę jūs turite būti dėkingi ne Ambasadorių konferencijai ir ne Tautų Sąjungai, bet tik savo narsiai kariuomenei”.

Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo plane numatytos įvairios įamžinimo ir pagerbimo priemonės, tarp kurių yra pirmojo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio minėjimas Deltuvoje (Ukmergės r.), Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais rekonstrukcija ir kitų Nepriklausomybės kovų paminėjimas įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Taučiūnuose (Kėdainių r.) numatoma sutvarkyti pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietą, parengti ir išleisti kelionių po Laisvės kovų ir karinio paveldo vietas vadovą. Kitais metais planuojama atidaryti stacionarias parodas „Amžių kovoję-laisvę laimėjom“ ir „Lietuvos karo aviacijai – 100“ bei parengti edukacinę programą moksleiviams „Lietuvos Nepriklausomybės kovos“.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. yra paskelbęs Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.

Šiais metais sukako 100 metų, kai buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. 1918 m. lapkričio 23 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.

To meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir želigovskininkų siekius prijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.

Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje“. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.

Lietuvai nepavyko išvengti teritorinių praradimų, tačiau Lietuvos valstybingumas buvo išsaugotas. Lietuvos kariuomenė suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę – kiek mūsų kariai apgynė žemės, tiek jos ir liko Lietuvos valstybėje. Tik apsigynus nuo visų priešų, ketinusių užgrobti Lietuvos žemę, atėjo diplomatinis Lietuvos valstybingumo pripažinimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš