2018 m. naujovės: didės gyventojų pajamos, socialinės išmokos

Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalųjį atlyginimą gaunantys darbuotojai uždirbs daugiau: minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 380 Eur didėja iki 400 Eur (20 Eur arba 5,3 proc.).

Nuo sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) didėja 20 eurų – nuo 380 iki 400 eurų. Šalyje 400 eurų MMA bus taikoma apie 264 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose yra apie 27 tūkstančius nekvalifikuotų darbuotojų, gaunančių minimalią mėnesinę algą. Minimali mėnesinė alga didinama iki 400 eurų. Editos Gužienės (ELTA) nuotr.

Šalyje 400 eurų MMA gaus apie 264 tūkst. darbuotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat primena, kad naujosios redakcijos Darbo kodeksas nustato, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
Pinigai vaikams
Įstatymu įtvirtintos išmokos visiems vaikams. 30 Eur išmoka vaikui bus mokama visiems vaikams nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Vaiko pinigus gaus ne tik šeimoje auginami ar globojami vaikai, bet ir šeimynose bei vaikų globos institucijose augantys vaikai.
Papildomai išmoka vaikui (nuo gimimo dienos iki 2 metų – 28,5 Eur, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai – 15,2 Eur) bus skiriama šeimoms, auginančioms ar globojančioms 1 ar 2 vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP (t. y. 183 Eur). Taip pat – šeimoms, auginančioms ar globojančioms 3 ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Atsižvelgiant į tai, kad išmoka vaikui bus mokama visiems vaikams, pakeistas ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuriame nustatyta, kad skiriant socialinę pašalpą ir (ar) būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas į šeimų, auginančių vaikus, pajamas išmoka vaikui nebus įskaitoma.
Nuo sausio 1 d. vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo funkcijas, kurias vykdė Vaikų išlaikymo fondo administracija, vykdo „Sodra“.
Slaugyti susirgusius anūkus ir už tai gauti atitinkamą ligos išmoką nuo 2018 metų galės ir teisę į šią išmoką turintys seneliai. Kad gautų išmoką, jie turi mokėti ligos socialinio draudimo įmokas, kitaip tariant – būti dirbantys ir draudžiami ligos socialiniu draudimu bei turėti reikalingą ligos draudimo stažą. Vienu metu išmoką sergančio vaiko slaugai galės gauti vienas iš jį slaugančių ir teisę į išmoką turinčių šeimos narių.
Taip pat ilgėja sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis.
Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos. Bazinę socialinę išmoką tvirtina Vyriausybė ir jos dydis šiuo metu – 38 eurai. Vadinasi, minimali mėnesinė motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 228 eurai.
Pensijos
Nuo 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos bus perskaičiuojamos pagal naujas pensijų apskaičiavimo taisykles ir indeksuojamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius. Numatoma, kad jos bus indeksuojamos apie 7 proc. Dėl indeksavimo ir dėl perskaičiavimo, kuris bus atliekamas iki rugsėjo mėn., vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu, skaičiuojama, turėtų didėti apie 29 eurus. Be to, nuo 2018 m. bus pradėtas indeksuoti ir našlių pensijų bazinis dydis, todėl bazinio dydžio našlių pensijos taip pat didės jau nuo sausio 1 d.
7 procentais didėja visos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.
Įsigalioja naujas – 130 Eur – bazinis šalpos pensijos dydis. Dėl to šalpos išmokos (priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos) padidės nuo 9 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 40,5 euro (šalpos neįgalumo pensija netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų). Šalpos senatvės pensija padidės nuo 100,8 euro iki 117 eurų.
Algos
Nustatytas naujas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis – jis didinamas 2 eurais arba 1,5 proc. iki 132,5 euro. Šis dydis taikomas 180 tūkst. darbuotojų, kurių didžiausią dalį sudaro biudžetinių įstaigų darbuotojai (mokytojai, kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai), dirbantys pagal darbo sutartis, dėl to šių žmonių atlyginimai didės.
Šildymas, vaistai
Sumažintas PVM tarifas kai kuriems vaistams bei pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumos energijai ir karštam vandeniui, apgyvendinimo paslaugoms.
5 proc. lengvatinis PVM tarifas bus taikomas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams (iki šiol lengvatinis tarifas taikomas tik tiems vaistams, kurių išorinės pakuotės vertė didesnė negu 300 eurų).
9 proc. lengvatinis PVM tarifas bus taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, nenustatant šios PVM lengvatos galiojimo pabaigos termino.
Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.
Alkoholis
Nuo sausio 1 d. alkoholį įsigyti leista asmenims nuo 20 metų, t. y. jaunesniems asmenims bus draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Draudimas turėti alkoholinių gėrimų nebus taikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas bus tokių asmenų darbo dalis darbo vietoje ir darbo metu. Tačiau įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams bus draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 20 metų.
Parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu, jį išsinešti bus leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Laiko ribojimas nebus taikomas viešojo maitinimo vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams, kuriuos bus leidžiama tik vartoti vietoje.
Alkoholio vartojimas uždraustas sporto varžybų metu salėse, kuriose jos vyksta. Be to, nutarta prekybą alkoholiniais gėrimais uždrausti paplūdimiuose.
Nuo 2020 m. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose – neregistruojamuose, į žemę įleistų pamatų neturinčiuose laikinuose statiniuose iš surenkamų konstrukcijų. Paviljonai apskritai bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo.
Teisės akto pakeitimais taip pat nuspręsta uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po