2018-ieji kaimiškoje Pagėgių savivaldybėje

Tradiciškai kiekvienų metų pabaigoje teiraujamės Pagėgių savivaldybės vadovų, kokie buvo besibaigiantys metai šiai mažai savivaldybei.
Tokiu klausimu ir pradėjome interviu su Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi KOMSKIU.

– Tai – Lietuvos valstybingumo 100–mečio metai. Kultūros ministerija finansavo tik 16 su šimtmečiu susijusių projektų, mūsų nedidelė savivaldybė gavo lėšų net keturiems. Garsios mūsų Joninės ant Rambyno kalno, Bitėnuose Martyno Jankaus muziejus surengė tarptautinį plenerą, kuris išsiskyrė ir dalyvių gausa, ir svariais darbais. Juk šiemet minėtos ir Vydūno 150-osios gimimo metinės. Būtent šios sukakties proga Pagėgių bibliotekai suteikėme Vydūno vardą. Tiesa, teko kai kam įrodinėti, kad Vydūno metais yra unikali proga suteikti šį garbingą vardą būtent mūsų bibliotekai. Pavyko, nors būta ir nesklandumų… Tiesa, tada kariauta ne prieš biblioteką, ne prieš Vydūną – tiesiog norėta sumenkinti mane kaip merą.
– Politinės atmosferos Pagėgiuose stabilia nepavadinsi: valdančioji dauguma net abejojo, ar bibliotekai suteikti Vydūno vardą, tik iš trečio karto atstatydinta administracijos direktorė, galop ir valdančiosios daugumos nebeliko…
– Administracijai dabar vadovauja direktoriaus pavaduotojas. Atmosfera Savivaldybėje geresnė, o Taryboje nebėra daugumos. Rinkimus laimėjusios partijos Tvarka ir teisingumas, kurią palikau prieš dvejus metus, frakcija suskilo… Turime nebaigtų darbų, konkursų, tad tenka ieškoti išeities. Praėjusių metų pabaigoje kreipiausi į administracijos vadovę Dainorą Butvydienę, kad stabdytų kvietimą teikti paraiškas sporto programos finansavimui gauti, nes viešajai įstaigai „Sporto ir turizmo“ centras 2015–2018 metais iš biudžeto buvo paskirta 143,9 tūkst. Eur. Nuo 30,5 tūkst. Eur pirmais metais suma išaugo iki 40 tūkst. Eur šiemet. Pigiau kainuotų išlaikyti vieną darbuotoją, kuris rūpintųsi suaugusiųjų sporto reikalais. Vaikų ir jaunimo sportas finansuojamas atskirai. Direktorė neparodė noro taupyti, o ar nuo to krašto žmonėms buvo geriau, ar jie pajuto naudą nors kokią? Kažkiek suaugusių žmonių žaidė tinklinį, smiginį, krepšinį… Ir tai tik vienas iš daugybės sudėtingų klausimų, dėl kurių vykdavo nesutarimai su buvusia administracijos direktore.
– Darbų seniūnijoje nuveikta nemažai, Pagėgiai ir seniūnijos vis tvarkomos, gražėja. Tik gyventojų beliko labai mažai…
– Jeigu ne Šilutės miestas, kiek gyventojų turėtų Šilutės rajonas?
Pagėgių krašte juk nėra nė vieno didelio miesto. Mūsų teritorija – vien kaimiška. Savivaldybės aplink didmiesčius klesti, o kaimiškosios vis labiau tuštėja. Tik nesutinku, kad verslo neturime. Veikia „Vilkyškių pieninė“, Klaipėdos mėsinė, yra daug ūkininkų. Mūsų įmonės iš kitų rajonų vežasi darbininkų. Ūkininkai dabar turi tokią techniką, kad bet kas nesugebėtų ją vairuoti. Ir jie sako, kad nebėra kam dirbti. Dalis žmonių priprato prie socialinių išmokų. Kiti geba kitaip užsidirbti, už dieną net 50 eurų gaudami.
Mokyklose mokosi 838 mokiniai, kartu su ikimokyklinėmis įstaigomis yra 1066 vaikai. Mokinių kasmet sumažėja po 80. Kalbėjausi su pedagogais, aiškinomės tą etatinį darbo apmokėjimą. Streiką jų palaikiau tik todėl, kad nesusikalbėta, skubėta, neišsiaiškinta. Bet streikuoti nori ir kultūros, socialiniai darbuotojai. Visų atlyginimai maži. Gal mokyklų beliks mažiau, sako, iš to galėsime mokytojams pinigų pridėti. Bet ar politikai ryšis uždarinėti mokyklas? Juk mokytojas irgi liks be darbo. Didelio miesto šalia nėra, tai kur jam dėtis? Bepigu kokiam Panevėžio, Klaipėdos rajonui. Mes gi kaimiška savivaldybė.
Sako, prasti mūsų mokinių egzaminų rezultatai. Mūsų dvi gimnazijos priima visus mokinius, neatsirinkdamos geriausių. Iš Stoniškių mokinys juk nevažinės mokytis į Vilkyškių gimnaziją, jis tegali važiuoti į gimnaziją Pagėgiuose. Juk vidurinių mokyklų nebeliko, gimnazijos – dvi, todėl vaikai mokosi kuo arčiau namų. Mūsų mokytojai puikūs, jeigu gimnazijose mokytų vien gabius vaikus, stebuklą padarytų.
– Susiklosčius dabartinei situacijai, ar beturite kokių politinių ambicijų?
– Į savivaldos rinkimus eisiu su visuomeniniu rinkimų komitetu, su žinomais mūsų krašto žmonėmis. Norėčiau, kad valdžia netektų vienai partijai, nes susidaro sąlygos su niekuo nesiskaityti. Man asmeniškai šie metai buvo tokie, kad baisesnių ir būti negali… Esi meras, su administracija nerandi bendros kalbos. Taip, mes Pagėgių savivaldybėje per vargą, jėga išplėštais gerais darbais būsime paženklinę Lietuvos valstybingumo, „Tilžės akto“ 100–mečius, Vydūno metus. Mums pritrūko džiaugsmo.Vieni rinkosi mane spausti, kiti – per spaudą žeminti. Savivaldybės darbuotojai – geri. Administracijai Taryba padėjo – iš vėjo jėgainių valdytojų gauname beveik 800 tūkstančių eurų per metus. Be šito mes atrodytume prasčiau. Iš tų pinigų Pagėgiuose statome baseiną, galime ir renginiams skirti. Baseiną planuojame užbaigti galbūt vasarį. Trijų takų 15 metrų ilgio su sauna, treniruoklių sale… Vėjo jėgainių turto mokestis mus gelbsti, o kur dar sutvarkyti keliai, kaimo žmonės gauna už išnuomotą žemę, paramos gauna ir kaimo bendruomenės.
Mes, mažos kaimiškos savivaldybės politikai, padarėme nemažai, kad augtų Savivaldybės pajamos. Pagal šiuos duomenis patenkame į Lietuvos savivaldybių dvyliktuką.
– Ir jūsų palinkėjimai pagėgiškiams ateinantiems metams.
– Sveikatos! Kad kiekvienas žmogus ir jo artimieji būtų sveiki, kad visada būtų ką apglėbti, priglausti, kad neliktų pamirštų, neaplankytų. Mūsų krašte žmonėms netrūksta nei meilės, nei supratimo, linkėčiau tą išsaugoti. Tikrai jaučiu žmonių artumą, šilumą, kai susitinkame. Dėkoju už tai. Man su jumis gera. Gražių visiems švenčių!

Kalbėjos Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais