2014 metais brangiau mokėsime už šiukšles

Taip nusprendė Šilutės r. savivaldybės Taryba gruodžio 19 d. įvykusiame posėdyje.

Nuotrauka

Pagal naują tvarką nuo 2014 metų už atliekų tvarkymą gyventojams teks mokėti po 26 centus nuo 1 kv. metro gyvenamojo ploto arba 62 proc. brangiau negu iki šiol. Kol kas mokėjome po 16 ct/kv. m gyvenamojo ploto. Ieškota įvairiausių teisingo apmokestinimo už šiukšlių tvarkymą alternatyvų, tačiau nepaisant esamų trūkumų dabartinis pasirodė geriausias, labiau padedantis saugoti gamtą, nes versti šiukšles miškuose ir pakelėse nebelieka prasmės – vis tiek teks mokėti už šiukšles.
Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje projektą rengę Savivaldybės Ūkio poskyrio vedėja Zita Tautvydienė ir gamtosaugininkas Remigijus Rimkus informavo, kad pabrangimas susijęs su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro didinamu „vartų mokesčiu“ – suma, kurią reikia sumokėti įvežant buitines atliekas į sąvartyną. Gautas raštas, kuriame pranešama, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdyba 2013 m. birželio 14 d. sprendimu nustatė naują Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestį“ – 77,37 Lt su 21 proc. PVM, kuris taikomas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., ir informavo, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. bus taikomas „vartų mokestis“ – 122,52 Lt (su PVM), nustatytas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu.
Tokiu būdu 1 tonos buities atliekų surinkimas ir sutvarkymas brangsta nuo 212 iki 295 Lt. Patvirtinus naują tvarką, į naująjį mokestį bus įtrauktas administravimas ir už atliekų tvarkymą susikaupusios Savivaldybės beveik 920 tūkst. Lt skolos grąžinimas. Pritaikius naują tarifą, skola būtų likviduota per trejus metus. Komiteto nariai pasiūlė įmonių šiukšlių tvarkymo kainą skaičiuoti pagal faktinį jų kiekį, nes skaičiuojant pagal plotą kainos nebeatitinka realių šiukšlių kiekių.
Anot Tarybos nario Alfonso Vanago, jeigu už šiukšles reikėtų mokėti ne pagal faktinį jų kiekį, o pagal plotą, tai už jo valdomą Šilutės turgavietės beveik 1 ha plotą kasmet reikėtų mokėti 60 tūkst. Lt. Šiukšlių už tokią sumą nepavyktų surinkti net išmetus ir visas turguje parduodamas prekes…
Politikai svarstė, kaip kovoti su vien savo nuožiūra kainas diktuojančiu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru. Šilutės rajono savivaldybė turi šios įmonės akcijų už simbolinį 1 litą ir jokios įtakos centro veiklai negali daryti. Savivaldybės gamtosaugininkas R. Rimkus sakė, kad Palangos, Kretingos, Klaipėdos rajono, Skuodo ir Šilutės atstovai bando tartis dėl alternatyvos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, kad buitines atliekas būtų galima tvarkyti pigiau. Komitetas delegavo šiose derybose dalyvauti Tarybos narį Alfonsą Vanagą.
Nepaisant minėtųjų problemų dėl gyventojų buitinių atliekų tvarkymo, galima džiaugtis šiukšlių tvarkymu saugomose teritorijose. Didžioji dalis Rusnės seniūnijos patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją. Tai visos Lietuvos žvejų mėgėjų mėgstama vieta.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė pasidžiaugė, kad atsirado įstatymas, įpareigojantis žūklės mėgėjus susitvarkyti žvejybos vietos aplinką. Pastatyti konteineriai, kur galima išmesti surinktas šiukšles. Pasak seniūnės, anksčiau surinkę šiukšles, žvejybos mėgėjai klausdavo, kur jas dėti. Kai pakrantėse pastatyti 25 konteineriai, tokių klausimų nebesigirdi. Konteineriai tvarkingai ištuštinami kas dvi savaites.
„Apie 95 procentai atvykstančių pas mus pailsėti yra tvarkingi žmonės. Likusiems dar reikia paraginimo, kad apsikuoptų. Savotiškai atvykėlius auklėja pravažiuojantis gamtosaugininkų ar pasieniečių automobilis. Gyvosios gamtos inspektoriai ne tik žiūri, kiek kokių žuvų pagauta, bet ir paragina laikytis tvarkos“, – aiškino seniūnė D. Drobnienė.
Anksčiau nebuvo aišku, iš kokių lėšų Nemuno deltos pakrantėse tvarkyti buities atliekas. Pradėjus vykdyti bendrą Savivaldybės ir Aplinkos ministerijos projektą, tokio klausimo nebekyla.
Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus paaiškino, kad 25 konteineriai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje atsirado vykdant bendrą projektą su Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija tam skyrė 27, o Šilutės rajono savivaldybė 12 tūkst. Lt. Už šias lėšas pastatyti 25 konteineriai, kuriuos kas dvi savaites ištuština konkursą laimėjusios UAB „Ecoservice“ šiukšliavežės. Jų maršrutai kontroliuojami palydoviniu ryšiu. Projektą „Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose esančių atliekų tvarkymas ir jų išvežimas į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyną“ numatoma vykdyti ir kitą sezoną.

Vaidotas VILKAS

6 komentarai

  • as

    kas kaltas, kad skolų prissidarė. Kokia cia nesamone, kas per skaiciavimai nuo kvadratūros, negi mano baldai tiek daug galėtų šiukšlinti? absurdas. kiek yra neteisybes, kiek zmonems reikia pergyventi ir sunkiai uždirbtus kelis paskutinius litus atiduoti valdziai, igriso viskas, nieko negaliu sau leisti, isskyrus mokesčius moketi, staip koks malonumas kitus islaikyti ir jiems sumoketi, kad jie galetu pramogauti, atostogauti ir gyventi – ne egzistuoti kaip dauguma lietuvių. Pavargo lietuvaiciai blešytis, dirbti del mokesciu, nebėra šeimos vertybių, niekas nebešildo šeimos židinių…nes nebeturi laiko, istisai turi dirbti, kad padengtum skolas, kad gautum 5 Lt ant duonos..namai tušti, vieniši ir šalti… Gaila, kad mūsų valdžia (visos LT) nepagalvoja apie žmones ir seniai praradę vertybes dėl vogtų pinigų. ranka ranką plauna…

  • Almina

    Gerai imkit kiek galit ir dar balkonus bei rūsius priskaičiuokit.Juk ten irgi reikia bulves iš rūsio išmesti pavasarį.Nes mes patys gyventojai tylim ir džiaugiamės kai kyla kainos.Pažiūrėkit kaip kitos šalys kovoja dėl mažesnių mokesčių. Mes dar padengsime savivaldybės skolas kurias ponai pridarė.Šaunu,mielieji.

  • Vida

    Aš puikiai suprantu žmonių nepasitenkinimą, BET: pažvelkim ir iš kitos pusės. Lietuviai visada skundžiasi dėl kylančių kainų. O kainos kilo ir kils. Litas nuvertėja. Palyginkit, kiek kas kainavo prieš kokius dešimt metų. Bet išaugęs „vartų mokestis“ vers žmones atsakingiau vartot ir rūšiuot šiukšles, jeigu norės sutaupyt, nes dabar, nors informacijos ir netrūksta, rūšiuojama labai vangiai…

  • Tiesiog aš

    Taip, tai paskata rūšiuoti (bent jau sunkiausiai sveriančias šiukšles – popierių, stiklą), kompostuoti (per savaitę susirenka netgi labai nemažai kompostuotinų atliekų). Jei rūšiuoja tik vienas daugiabučio gyventojas, aišku, skirtumas vargu ar pasijus, bet jei daugiau – turėtų suveikt.

  • Skirtumas

    jaučiasi… Jau po kokios savaitės (pasverkit, jei netikit). Nors kartais parūšiuokit, ir tai jau bus labai gerai.

  • Gal aš

    nesu žaliasis ar kažkoks eko fanatas. Bet maži žingsneliai veda prie didelių pergalių 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite