1989 metų Šilutės Sąjūdžio aidai

Vasario 22 d. įvyko iškilminga akimirka – oficialus Šilutės Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės posėdžių protokolų perdavimas Šilutės Hugo Šojaus muziejui.

Protokolus perdavė ir simbolinį priėmimo-perdavimo aktą pasirašė to meto įvykių liudininkai, bendražygiai, Šilutės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Jadvyga Ažukaitienė, Virgilijus Skirkevičius, Arūnas Plikšnys, Jonas Purlys, Saulius Sodonis, Šarūnas Laužikas, Rimvydas Antanas Krušnauskas, Vida Giedrikienė, Sergejus Paciukas, Jonas Jaunius ir 1990 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Šilutės rajono atstovai Lietuvos Atkuriamajame Seime – Egidijus Bičkauskas ir Mečys Laurinkus.

Renginio svečiai dalijosi to meto įvykių prisiminimais, taip pat akcentavo, kad Šilutės Sąjūdžio dalyviai buvo aktyviausi iš visų Lietuvoje veikusių Sąjūdžio grupių ir skrupulingiausiai pildė Tarybos posėdžių protokolus, – tuo užsiėmė dabar jau šviesios atminties Bronius Katilius. Jis fiksavo ne tik oficialius duomenis, bet ir pasisakančiųjų emocijas, vyravusią nuotaiką, kitus svarbius momentus (šito nedarė kitos Lietuvoje tuo metu veikiančios Sąjūdžio grupės), todėl šie muziejui iškilmingai perduoti protokolai yra unikalus ir itin vertingas Sąjūdžio istorijos studijų šaltinis, suteikiantis įvairiapusės informacijos apie vietos Sąjūdžio veiklą, skirtingus jos aspektus ir Sąjūdžio narių nuostatas.

Renginio metu buvęs Šilutės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmininkas Virgilijus Skirkevičius į muziejaus archyvą perdavė savo sūnaus Pauliaus Skirkevičiaus bakalauro diplominį darbą tema „Sąjūdžio susikūrimas ir veikla Šilutėje (1988–1990 m.)“.

Baigiant norėtųsi pasidalinti M. Laurinkaus mintimi, kad šis oficialus momentas – tai prasminga ir solidi pradžia Sąjūdžio įamžinimo procese. Džiaugiamės, kad muziejaus fondą ir archyvą papildę vertingi dokumentai bus išsaugoti ateities kartoms, o jais naudotis galės visi, besidomintys Sąjūdžio istorija.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus inf.

M

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite