12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės.

Žinoma, ant daugumos Kūčių stalo vyrauja iš esmės panašūs valgiai, nepaisant to, kad kiekviena šeima juos ruošia šiek tiek skirtingai.

Kisielius. Nors kisielius nėra valgis, o labiau – gėrimas, tačiau neretai priskiriamas ir priskaičiuojamas kaip vienas iš Kūčių patiekalų, kuriuo dažniausiai mėgaujamasi tik per šią šventę. Žinoma, senovėje ant stalo dažniausiai puikuodavosi avižų kisielius, tačiau dabar jo praktiškai nesutiksite. Kodėl taip nutiko pasakyti sunku, tačiau svarbiausia, kad žmonės šio gėrimo tradicijos nepamiršo, ir dabar namuose gaminamas kiek kitoks, pavyzdžiui spanguolių kisielius, tapo neatsiejama Kūčių dalimi.

Aguonpienis. Praktiškai jokių analogų neturintis patiekalas, kaip ir pats pavadinimas išduoda, kad yra gaminamas iš sutrintų aguonų. Sutrintos aguonos išskiria baltą skystį, kuris pagardinamas cukrumi ir srebiamas šaukštu Kalėdų išvakarėse. Tačiau nepamirškite ir kūčiukų, kuriuos įdėjus į aguonpienį išgaunamas nepaprastas skonis. Žinoma, anksčiau kūčiukus kiekvienuose namuose šeimininkės kepdavo pačios, tačiau dabar jų gausu prekybos centruose, todėl dauguma nesivargina jų gaminti ir nusiperka jau paruoštus kūčiukus. Visgi išmėginti jų gaminimo procesą turėtų kiekvienas – jis ne tik, kad nėra sudėtingas, bet ir leis gamybos metu atrasti išskirtinius šio patiekalo skonius, kurie dar labiau praturtins Kūčių stalą.

Kūčia. Anksčiau buvęs pats svarbiausias šios šventės gaminys, dabar yra vis labiau užmirštamas, o jaunesnioji karta kartais net nežino, koks yra kūčios skonis ir kaip jis gaminamas. Tačiau konkrečią šventę sufleruojantis patiekalas parodo savo svarbą Kūčioms. Kūčia gaminama iš kviečių, riešutų, džiovintų vaisių bei medaus. Visas šis mišinys kartais dar pagardinamas pupelėmis, žirniais arba kitų augalų sėklomis. Seniau jis buvo itin svarbus ir dėl ateinančių metų derliaus simbolizavimo.

Silkė. Nors šiuo patiekalu nemažai žmonių mėgaujasi ir paprastomis dienomis, būtent silkė yra neatsiejama Kalėdų, o ypač Kūčių stalo dalis. Neretai per pastarąsias šventes patiekiamos keliais skirtingais būdais paruoštos bei pagardintos silkės yra skaičiuojamos kaip skirtingi Kūčių patiekalai. Aišku, kiekvieni namai turi nusistovėjusias šios žuvies gaminimo tradicijas, tačiau su ja nevengiama ir paeksperimentuoti. O  jeigu pritrūktų idėjų, daugiau receptų tikrai nesunkiai rasite knygose ar internete.

Kepta žuvis. Ne paslaptis, kad Kūčių dieną valgyti mėsos negalima, tačiau tam yra alternatyva – žuvis. Skirtingai paruoštų žuvies patiekalų tikrai negalima maišyti su silke, o jos paruošimas taip pat yra kiekvieno individualus pasirinkimas, neturintis specifinių gamybos tradicijų, todėl eksperimentuojant virtuvėje nuobodžiauti tikrai neteks.

Burokėlių mišrainė. Itin mėgstama mūsų šalyje ir noriai valgoma bei gaminama ne tik Kūčių dieną yra burokėlių mišrainė. Ir nors pagrindiniai ingredientai dažniausiai naudojami tie patys, dabar žmonės mėgsta eksperimentuoti ir juos pakeisti taip sukuriant išskirtinį, kiekvieno poreikius tenkinantį skonį.

Saldi džiovintų vaisių sriuba. Nepelnytai užmiršta, daugelio vaikystės patiekalu vadinta saldi džiovintų vaisių sriuba tikrai nėra išskirtinai šventiškas patiekalas. Atsitiktinumas ar ne, tačiau ją dažniausiai valgo ir mėgsta vaikai. Deja, bet suaugusieji neretai pamiršta apie tokį patiekalą ir net nesusimąsto, jog jis puikiai tiktų ir ant šventinio Kūčių stalo.

Įvairiausios salotos. Nors salotos nėra priskiriamos prie pagrindinių patiekalų, jos itin mėgstamos Kūčių vakarą. Gaivios ir kiek egzotiškos salotos puikiai tinka tarp kiek riebesnių ar sausesnių patiekalų, o ir jų paruošimas neužtrunka ilgai, todėl nerimauti dėl nešviežio ar kiek pasenusio skonio neteks.

Kalėdaičių ritualas

Kalėdaičiai, kuriuos daugelis dar vadina „plotkelėmis“, yra neatsiejamas ir labai simbolinis šios šventės atributas. Būtent nuo jų turėtų būti pradedamas dengti šventinis stalas ir pradedama Kūčių vakarienė. Tai yra katalikų tikėjimo atėjęs ritualas, dabar daugeliui labiau simbolizuojantis bendrystę ir šeimos artumą, tad dalinimasis kalėdaičiais dar labiau tuos jausmus sustiprina. Tik pasidalinus bei suvalgius kalėdaičius visi gali pradėti ragauti 12 skirtingų patiekalų, o po vakarienės stalas neturėtų būti nukraunamas. Tikima, jog prie jo prisėda ir mūsų artimieji, kurie šį pasaulį jau yra palikę. Būtent todėl neretai ant stalo dar padedama ir viena tuščia lėkštė.

Pabaigai

Nors kalbant apie Kūčių šventę valgiai akcentuojami bene labiausiai, tačiau vien maistu apsiriboti nereikėtų. Kūčių vakarienė turi daugybę kitų svarbių ritualų bei akcentų. Nors dabartiniais laikais šventiniais burtais retas beužsiima,  anksčiau tai buvo labai populiari vakaro pramoga, kuria buvo bandoma nuspėti ateitį. Vis dėlto turime išlikusių ir kitų labai svarbių, simbolinių šventės akcentų. Pavyzdžiui, ar žinote, kada galima sėsti prie Kūčių stalo? Tikrai ne visi atsakys, kad tai daryti reikėtų danguje sužibus Vakarinei žvaigždei. Taip pat šiais laikais aktualumą praradę ir derliaus gausos rūpesčiai, iš kurių dažniausiai ir būdavo ruošiami Kūčių patiekalai, todėl rūpintis dėl pilno Kūčių stalo ar pragyvenimo po švenčių dabar tenka tikrai ne visiems.

Taigi, skanaujant 12 Kūčių patiekalų, nederėtų pamiršti simbolinės šio skaičiaus prasmės. Juk vakaras tikrai bus šventiškesnis ragaujant skirtingą maistą ir tuo pačiu žinant, jog tai turi dar ir tradicinę reikšmę. Lygiai taip pat šventinį vakarą gali pagyvinti ir kiti tradiciniai akcentai, burtai, kalėdaičių dalijimasis, kurie ilgą laiką buvo savaime suprantami, tačiau šiomis dienomis vis labiau užmirštami. Taigi, kurkime pilnavertę šventę ir puoselėkime išskirtines protėvių tradicijas, kuriomis pasigirti gali tikrai ne visi.

Asociatyvios nuotraukos canva.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite