12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės.

Žinoma, ant daugumos Kūčių stalo vyrauja iš esmės panašūs valgiai, nepaisant to, kad kiekviena šeima juos ruošia šiek tiek skirtingai.

Kisielius. Nors kisielius nėra valgis, o labiau – gėrimas, tačiau neretai priskiriamas ir priskaičiuojamas kaip vienas iš Kūčių patiekalų, kuriuo dažniausiai mėgaujamasi tik per šią šventę. Žinoma, senovėje ant stalo dažniausiai puikuodavosi avižų kisielius, tačiau dabar jo praktiškai nesutiksite. Kodėl taip nutiko pasakyti sunku, tačiau svarbiausia, kad žmonės šio gėrimo tradicijos nepamiršo, ir dabar namuose gaminamas kiek kitoks, pavyzdžiui spanguolių kisielius, tapo neatsiejama Kūčių dalimi.

Aguonpienis. Praktiškai jokių analogų neturintis patiekalas, kaip ir pats pavadinimas išduoda, kad yra gaminamas iš sutrintų aguonų. Sutrintos aguonos išskiria baltą skystį, kuris pagardinamas cukrumi ir srebiamas šaukštu Kalėdų išvakarėse. Tačiau nepamirškite ir kūčiukų, kuriuos įdėjus į aguonpienį išgaunamas nepaprastas skonis. Žinoma, anksčiau kūčiukus kiekvienuose namuose šeimininkės kepdavo pačios, tačiau dabar jų gausu prekybos centruose, todėl dauguma nesivargina jų gaminti ir nusiperka jau paruoštus kūčiukus. Visgi išmėginti jų gaminimo procesą turėtų kiekvienas – jis ne tik, kad nėra sudėtingas, bet ir leis gamybos metu atrasti išskirtinius šio patiekalo skonius, kurie dar labiau praturtins Kūčių stalą.

Kūčia. Anksčiau buvęs pats svarbiausias šios šventės gaminys, dabar yra vis labiau užmirštamas, o jaunesnioji karta kartais net nežino, koks yra kūčios skonis ir kaip jis gaminamas. Tačiau konkrečią šventę sufleruojantis patiekalas parodo savo svarbą Kūčioms. Kūčia gaminama iš kviečių, riešutų, džiovintų vaisių bei medaus. Visas šis mišinys kartais dar pagardinamas pupelėmis, žirniais arba kitų augalų sėklomis. Seniau jis buvo itin svarbus ir dėl ateinančių metų derliaus simbolizavimo.

Silkė. Nors šiuo patiekalu nemažai žmonių mėgaujasi ir paprastomis dienomis, būtent silkė yra neatsiejama Kalėdų, o ypač Kūčių stalo dalis. Neretai per pastarąsias šventes patiekiamos keliais skirtingais būdais paruoštos bei pagardintos silkės yra skaičiuojamos kaip skirtingi Kūčių patiekalai. Aišku, kiekvieni namai turi nusistovėjusias šios žuvies gaminimo tradicijas, tačiau su ja nevengiama ir paeksperimentuoti. O  jeigu pritrūktų idėjų, daugiau receptų tikrai nesunkiai rasite knygose ar internete.

Kepta žuvis. Ne paslaptis, kad Kūčių dieną valgyti mėsos negalima, tačiau tam yra alternatyva – žuvis. Skirtingai paruoštų žuvies patiekalų tikrai negalima maišyti su silke, o jos paruošimas taip pat yra kiekvieno individualus pasirinkimas, neturintis specifinių gamybos tradicijų, todėl eksperimentuojant virtuvėje nuobodžiauti tikrai neteks.

Burokėlių mišrainė. Itin mėgstama mūsų šalyje ir noriai valgoma bei gaminama ne tik Kūčių dieną yra burokėlių mišrainė. Ir nors pagrindiniai ingredientai dažniausiai naudojami tie patys, dabar žmonės mėgsta eksperimentuoti ir juos pakeisti taip sukuriant išskirtinį, kiekvieno poreikius tenkinantį skonį.

Saldi džiovintų vaisių sriuba. Nepelnytai užmiršta, daugelio vaikystės patiekalu vadinta saldi džiovintų vaisių sriuba tikrai nėra išskirtinai šventiškas patiekalas. Atsitiktinumas ar ne, tačiau ją dažniausiai valgo ir mėgsta vaikai. Deja, bet suaugusieji neretai pamiršta apie tokį patiekalą ir net nesusimąsto, jog jis puikiai tiktų ir ant šventinio Kūčių stalo.

Įvairiausios salotos. Nors salotos nėra priskiriamos prie pagrindinių patiekalų, jos itin mėgstamos Kūčių vakarą. Gaivios ir kiek egzotiškos salotos puikiai tinka tarp kiek riebesnių ar sausesnių patiekalų, o ir jų paruošimas neužtrunka ilgai, todėl nerimauti dėl nešviežio ar kiek pasenusio skonio neteks.

Kalėdaičių ritualas

Kalėdaičiai, kuriuos daugelis dar vadina „plotkelėmis“, yra neatsiejamas ir labai simbolinis šios šventės atributas. Būtent nuo jų turėtų būti pradedamas dengti šventinis stalas ir pradedama Kūčių vakarienė. Tai yra katalikų tikėjimo atėjęs ritualas, dabar daugeliui labiau simbolizuojantis bendrystę ir šeimos artumą, tad dalinimasis kalėdaičiais dar labiau tuos jausmus sustiprina. Tik pasidalinus bei suvalgius kalėdaičius visi gali pradėti ragauti 12 skirtingų patiekalų, o po vakarienės stalas neturėtų būti nukraunamas. Tikima, jog prie jo prisėda ir mūsų artimieji, kurie šį pasaulį jau yra palikę. Būtent todėl neretai ant stalo dar padedama ir viena tuščia lėkštė.

Pabaigai

Nors kalbant apie Kūčių šventę valgiai akcentuojami bene labiausiai, tačiau vien maistu apsiriboti nereikėtų. Kūčių vakarienė turi daugybę kitų svarbių ritualų bei akcentų. Nors dabartiniais laikais šventiniais burtais retas beužsiima,  anksčiau tai buvo labai populiari vakaro pramoga, kuria buvo bandoma nuspėti ateitį. Vis dėlto turime išlikusių ir kitų labai svarbių, simbolinių šventės akcentų. Pavyzdžiui, ar žinote, kada galima sėsti prie Kūčių stalo? Tikrai ne visi atsakys, kad tai daryti reikėtų danguje sužibus Vakarinei žvaigždei. Taip pat šiais laikais aktualumą praradę ir derliaus gausos rūpesčiai, iš kurių dažniausiai ir būdavo ruošiami Kūčių patiekalai, todėl rūpintis dėl pilno Kūčių stalo ar pragyvenimo po švenčių dabar tenka tikrai ne visiems.

Taigi, skanaujant 12 Kūčių patiekalų, nederėtų pamiršti simbolinės šio skaičiaus prasmės. Juk vakaras tikrai bus šventiškesnis ragaujant skirtingą maistą ir tuo pačiu žinant, jog tai turi dar ir tradicinę reikšmę. Lygiai taip pat šventinį vakarą gali pagyvinti ir kiti tradiciniai akcentai, burtai, kalėdaičių dalijimasis, kurie ilgą laiką buvo savaime suprantami, tačiau šiomis dienomis vis labiau užmirštami. Taigi, kurkime pilnavertę šventę ir puoselėkime išskirtines protėvių tradicijas, kuriomis pasigirti gali tikrai ne visi.

Asociatyvios nuotraukos canva.com

Hits: 435

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite