12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės.

Žinoma, ant daugumos Kūčių stalo vyrauja iš esmės panašūs valgiai, nepaisant to, kad kiekviena šeima juos ruošia šiek tiek skirtingai.

Kisielius. Nors kisielius nėra valgis, o labiau – gėrimas, tačiau neretai priskiriamas ir priskaičiuojamas kaip vienas iš Kūčių patiekalų, kuriuo dažniausiai mėgaujamasi tik per šią šventę. Žinoma, senovėje ant stalo dažniausiai puikuodavosi avižų kisielius, tačiau dabar jo praktiškai nesutiksite. Kodėl taip nutiko pasakyti sunku, tačiau svarbiausia, kad žmonės šio gėrimo tradicijos nepamiršo, ir dabar namuose gaminamas kiek kitoks, pavyzdžiui spanguolių kisielius, tapo neatsiejama Kūčių dalimi.

Aguonpienis. Praktiškai jokių analogų neturintis patiekalas, kaip ir pats pavadinimas išduoda, kad yra gaminamas iš sutrintų aguonų. Sutrintos aguonos išskiria baltą skystį, kuris pagardinamas cukrumi ir srebiamas šaukštu Kalėdų išvakarėse. Tačiau nepamirškite ir kūčiukų, kuriuos įdėjus į aguonpienį išgaunamas nepaprastas skonis. Žinoma, anksčiau kūčiukus kiekvienuose namuose šeimininkės kepdavo pačios, tačiau dabar jų gausu prekybos centruose, todėl dauguma nesivargina jų gaminti ir nusiperka jau paruoštus kūčiukus. Visgi išmėginti jų gaminimo procesą turėtų kiekvienas – jis ne tik, kad nėra sudėtingas, bet ir leis gamybos metu atrasti išskirtinius šio patiekalo skonius, kurie dar labiau praturtins Kūčių stalą.

Kūčia. Anksčiau buvęs pats svarbiausias šios šventės gaminys, dabar yra vis labiau užmirštamas, o jaunesnioji karta kartais net nežino, koks yra kūčios skonis ir kaip jis gaminamas. Tačiau konkrečią šventę sufleruojantis patiekalas parodo savo svarbą Kūčioms. Kūčia gaminama iš kviečių, riešutų, džiovintų vaisių bei medaus. Visas šis mišinys kartais dar pagardinamas pupelėmis, žirniais arba kitų augalų sėklomis. Seniau jis buvo itin svarbus ir dėl ateinančių metų derliaus simbolizavimo.

Silkė. Nors šiuo patiekalu nemažai žmonių mėgaujasi ir paprastomis dienomis, būtent silkė yra neatsiejama Kalėdų, o ypač Kūčių stalo dalis. Neretai per pastarąsias šventes patiekiamos keliais skirtingais būdais paruoštos bei pagardintos silkės yra skaičiuojamos kaip skirtingi Kūčių patiekalai. Aišku, kiekvieni namai turi nusistovėjusias šios žuvies gaminimo tradicijas, tačiau su ja nevengiama ir paeksperimentuoti. O  jeigu pritrūktų idėjų, daugiau receptų tikrai nesunkiai rasite knygose ar internete.

Kepta žuvis. Ne paslaptis, kad Kūčių dieną valgyti mėsos negalima, tačiau tam yra alternatyva – žuvis. Skirtingai paruoštų žuvies patiekalų tikrai negalima maišyti su silke, o jos paruošimas taip pat yra kiekvieno individualus pasirinkimas, neturintis specifinių gamybos tradicijų, todėl eksperimentuojant virtuvėje nuobodžiauti tikrai neteks.

Burokėlių mišrainė. Itin mėgstama mūsų šalyje ir noriai valgoma bei gaminama ne tik Kūčių dieną yra burokėlių mišrainė. Ir nors pagrindiniai ingredientai dažniausiai naudojami tie patys, dabar žmonės mėgsta eksperimentuoti ir juos pakeisti taip sukuriant išskirtinį, kiekvieno poreikius tenkinantį skonį.

Saldi džiovintų vaisių sriuba. Nepelnytai užmiršta, daugelio vaikystės patiekalu vadinta saldi džiovintų vaisių sriuba tikrai nėra išskirtinai šventiškas patiekalas. Atsitiktinumas ar ne, tačiau ją dažniausiai valgo ir mėgsta vaikai. Deja, bet suaugusieji neretai pamiršta apie tokį patiekalą ir net nesusimąsto, jog jis puikiai tiktų ir ant šventinio Kūčių stalo.

Įvairiausios salotos. Nors salotos nėra priskiriamos prie pagrindinių patiekalų, jos itin mėgstamos Kūčių vakarą. Gaivios ir kiek egzotiškos salotos puikiai tinka tarp kiek riebesnių ar sausesnių patiekalų, o ir jų paruošimas neužtrunka ilgai, todėl nerimauti dėl nešviežio ar kiek pasenusio skonio neteks.

Kalėdaičių ritualas

Kalėdaičiai, kuriuos daugelis dar vadina „plotkelėmis“, yra neatsiejamas ir labai simbolinis šios šventės atributas. Būtent nuo jų turėtų būti pradedamas dengti šventinis stalas ir pradedama Kūčių vakarienė. Tai yra katalikų tikėjimo atėjęs ritualas, dabar daugeliui labiau simbolizuojantis bendrystę ir šeimos artumą, tad dalinimasis kalėdaičiais dar labiau tuos jausmus sustiprina. Tik pasidalinus bei suvalgius kalėdaičius visi gali pradėti ragauti 12 skirtingų patiekalų, o po vakarienės stalas neturėtų būti nukraunamas. Tikima, jog prie jo prisėda ir mūsų artimieji, kurie šį pasaulį jau yra palikę. Būtent todėl neretai ant stalo dar padedama ir viena tuščia lėkštė.

Pabaigai

Nors kalbant apie Kūčių šventę valgiai akcentuojami bene labiausiai, tačiau vien maistu apsiriboti nereikėtų. Kūčių vakarienė turi daugybę kitų svarbių ritualų bei akcentų. Nors dabartiniais laikais šventiniais burtais retas beužsiima,  anksčiau tai buvo labai populiari vakaro pramoga, kuria buvo bandoma nuspėti ateitį. Vis dėlto turime išlikusių ir kitų labai svarbių, simbolinių šventės akcentų. Pavyzdžiui, ar žinote, kada galima sėsti prie Kūčių stalo? Tikrai ne visi atsakys, kad tai daryti reikėtų danguje sužibus Vakarinei žvaigždei. Taip pat šiais laikais aktualumą praradę ir derliaus gausos rūpesčiai, iš kurių dažniausiai ir būdavo ruošiami Kūčių patiekalai, todėl rūpintis dėl pilno Kūčių stalo ar pragyvenimo po švenčių dabar tenka tikrai ne visiems.

Taigi, skanaujant 12 Kūčių patiekalų, nederėtų pamiršti simbolinės šio skaičiaus prasmės. Juk vakaras tikrai bus šventiškesnis ragaujant skirtingą maistą ir tuo pačiu žinant, jog tai turi dar ir tradicinę reikšmę. Lygiai taip pat šventinį vakarą gali pagyvinti ir kiti tradiciniai akcentai, burtai, kalėdaičių dalijimasis, kurie ilgą laiką buvo savaime suprantami, tačiau šiomis dienomis vis labiau užmirštami. Taigi, kurkime pilnavertę šventę ir puoselėkime išskirtines protėvių tradicijas, kuriomis pasigirti gali tikrai ne visi.

Asociatyvios nuotraukos canva.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis. Krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

kūčiukų

30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis. Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“

Lumpėnų bibliotekai – 70. Istoriją kuriame kartu…

„2021 m. lapkričio 25 d. Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos laisvalaikio salėje atgimsta praeitis ir vėl ataidi iš glūdumos buvę metai“, – šiais žodžiais prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos 7 klasės mokinio Elijaus Andriukaičio skaityta Lumpėnų bibliotekos istorijos apžvalga, prikėlusi 7-is dešimtmečius menančią bibliotekos praeitį. Istorijos vingiais Renginio metu pakeliauta istorijos vingiais – prisimintos čia dirbusios bibliotekininkės, pastatų, glaudusių Lumpėnų biblioteką, istorija, apžvelgta vykdyta veikla. Išsamios apžvalgos baigiamąjį žodį tarė šventinį jubiliejinį renginį vedusi Pagėgių sav. Vydūno viešosios

Kaip bendrauti su sudėtingais lankytojais?

Kasdien kultūros sferos specialistai neišvengiamai susiduria su sudėtingais lankytojais. Ar išties lankytojas visada būna teisus? Lapkričio 25 dieną įvykusių mokymų „Sudėtingi lankytojai: bendravimas ir aptarnavimas“ metu Šilutės rajono kultūros darbuotojai bei Palangos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajonų bibliotekininkai sužinojo, kaip išlikti ramiu bendraujant ir nepatekti į konfliktinę situaciją. Mokymų lektorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, verslo vadybos bei socialinės psichologijos profesionalas Juris Belte pateikė konfliktinių situacijų pavyzdžių ir apžvelgė bendravimo su lankytojais kultūros psichologinius aspektus. Dalyviai sužinojo apie

Sulaukėme žiemos: savaitgalį bus šalčio

Penktadienio rytą Šilutėje prireikė atidumo ir atsargumo: po vėjuoto ketvirtadienio, ypač jo vakaro, kai ir snyguriavo, iškritęs šlapias sniegas per naktį sušalo, tapo slidu. Sinoptikai praneša, kad savaitgalį taip pat sulauksime šalčio.  Penktadienio naktį slinkęs ciklonas didelę šalies dalį prausė lietumi, ūžavo smarkus vėjas, Šilutės krašte krito šlapias sniegas. Po tokio atlydžio ėmus plūsti šaltesniam orui pradėjo formuotis plikledis. Dieną irgi plūs vis šaltesnis oras, tad plikledis išsilaikys, prie ledo prišalęs sniegas vers elgtis atsargiau ir vairuotojus, ir pėsčiuosius. Temperatūra

Taip pat skaitykite