12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės.

Žinoma, ant daugumos Kūčių stalo vyrauja iš esmės panašūs valgiai, nepaisant to, kad kiekviena šeima juos ruošia šiek tiek skirtingai.

Kisielius. Nors kisielius nėra valgis, o labiau – gėrimas, tačiau neretai priskiriamas ir priskaičiuojamas kaip vienas iš Kūčių patiekalų, kuriuo dažniausiai mėgaujamasi tik per šią šventę. Žinoma, senovėje ant stalo dažniausiai puikuodavosi avižų kisielius, tačiau dabar jo praktiškai nesutiksite. Kodėl taip nutiko pasakyti sunku, tačiau svarbiausia, kad žmonės šio gėrimo tradicijos nepamiršo, ir dabar namuose gaminamas kiek kitoks, pavyzdžiui spanguolių kisielius, tapo neatsiejama Kūčių dalimi.

Aguonpienis. Praktiškai jokių analogų neturintis patiekalas, kaip ir pats pavadinimas išduoda, kad yra gaminamas iš sutrintų aguonų. Sutrintos aguonos išskiria baltą skystį, kuris pagardinamas cukrumi ir srebiamas šaukštu Kalėdų išvakarėse. Tačiau nepamirškite ir kūčiukų, kuriuos įdėjus į aguonpienį išgaunamas nepaprastas skonis. Žinoma, anksčiau kūčiukus kiekvienuose namuose šeimininkės kepdavo pačios, tačiau dabar jų gausu prekybos centruose, todėl dauguma nesivargina jų gaminti ir nusiperka jau paruoštus kūčiukus. Visgi išmėginti jų gaminimo procesą turėtų kiekvienas – jis ne tik, kad nėra sudėtingas, bet ir leis gamybos metu atrasti išskirtinius šio patiekalo skonius, kurie dar labiau praturtins Kūčių stalą.

Kūčia. Anksčiau buvęs pats svarbiausias šios šventės gaminys, dabar yra vis labiau užmirštamas, o jaunesnioji karta kartais net nežino, koks yra kūčios skonis ir kaip jis gaminamas. Tačiau konkrečią šventę sufleruojantis patiekalas parodo savo svarbą Kūčioms. Kūčia gaminama iš kviečių, riešutų, džiovintų vaisių bei medaus. Visas šis mišinys kartais dar pagardinamas pupelėmis, žirniais arba kitų augalų sėklomis. Seniau jis buvo itin svarbus ir dėl ateinančių metų derliaus simbolizavimo.

Silkė. Nors šiuo patiekalu nemažai žmonių mėgaujasi ir paprastomis dienomis, būtent silkė yra neatsiejama Kalėdų, o ypač Kūčių stalo dalis. Neretai per pastarąsias šventes patiekiamos keliais skirtingais būdais paruoštos bei pagardintos silkės yra skaičiuojamos kaip skirtingi Kūčių patiekalai. Aišku, kiekvieni namai turi nusistovėjusias šios žuvies gaminimo tradicijas, tačiau su ja nevengiama ir paeksperimentuoti. O  jeigu pritrūktų idėjų, daugiau receptų tikrai nesunkiai rasite knygose ar internete.

Kepta žuvis. Ne paslaptis, kad Kūčių dieną valgyti mėsos negalima, tačiau tam yra alternatyva – žuvis. Skirtingai paruoštų žuvies patiekalų tikrai negalima maišyti su silke, o jos paruošimas taip pat yra kiekvieno individualus pasirinkimas, neturintis specifinių gamybos tradicijų, todėl eksperimentuojant virtuvėje nuobodžiauti tikrai neteks.

Burokėlių mišrainė. Itin mėgstama mūsų šalyje ir noriai valgoma bei gaminama ne tik Kūčių dieną yra burokėlių mišrainė. Ir nors pagrindiniai ingredientai dažniausiai naudojami tie patys, dabar žmonės mėgsta eksperimentuoti ir juos pakeisti taip sukuriant išskirtinį, kiekvieno poreikius tenkinantį skonį.

Saldi džiovintų vaisių sriuba. Nepelnytai užmiršta, daugelio vaikystės patiekalu vadinta saldi džiovintų vaisių sriuba tikrai nėra išskirtinai šventiškas patiekalas. Atsitiktinumas ar ne, tačiau ją dažniausiai valgo ir mėgsta vaikai. Deja, bet suaugusieji neretai pamiršta apie tokį patiekalą ir net nesusimąsto, jog jis puikiai tiktų ir ant šventinio Kūčių stalo.

Įvairiausios salotos. Nors salotos nėra priskiriamos prie pagrindinių patiekalų, jos itin mėgstamos Kūčių vakarą. Gaivios ir kiek egzotiškos salotos puikiai tinka tarp kiek riebesnių ar sausesnių patiekalų, o ir jų paruošimas neužtrunka ilgai, todėl nerimauti dėl nešviežio ar kiek pasenusio skonio neteks.

Kalėdaičių ritualas

Kalėdaičiai, kuriuos daugelis dar vadina „plotkelėmis“, yra neatsiejamas ir labai simbolinis šios šventės atributas. Būtent nuo jų turėtų būti pradedamas dengti šventinis stalas ir pradedama Kūčių vakarienė. Tai yra katalikų tikėjimo atėjęs ritualas, dabar daugeliui labiau simbolizuojantis bendrystę ir šeimos artumą, tad dalinimasis kalėdaičiais dar labiau tuos jausmus sustiprina. Tik pasidalinus bei suvalgius kalėdaičius visi gali pradėti ragauti 12 skirtingų patiekalų, o po vakarienės stalas neturėtų būti nukraunamas. Tikima, jog prie jo prisėda ir mūsų artimieji, kurie šį pasaulį jau yra palikę. Būtent todėl neretai ant stalo dar padedama ir viena tuščia lėkštė.

Pabaigai

Nors kalbant apie Kūčių šventę valgiai akcentuojami bene labiausiai, tačiau vien maistu apsiriboti nereikėtų. Kūčių vakarienė turi daugybę kitų svarbių ritualų bei akcentų. Nors dabartiniais laikais šventiniais burtais retas beužsiima,  anksčiau tai buvo labai populiari vakaro pramoga, kuria buvo bandoma nuspėti ateitį. Vis dėlto turime išlikusių ir kitų labai svarbių, simbolinių šventės akcentų. Pavyzdžiui, ar žinote, kada galima sėsti prie Kūčių stalo? Tikrai ne visi atsakys, kad tai daryti reikėtų danguje sužibus Vakarinei žvaigždei. Taip pat šiais laikais aktualumą praradę ir derliaus gausos rūpesčiai, iš kurių dažniausiai ir būdavo ruošiami Kūčių patiekalai, todėl rūpintis dėl pilno Kūčių stalo ar pragyvenimo po švenčių dabar tenka tikrai ne visiems.

Taigi, skanaujant 12 Kūčių patiekalų, nederėtų pamiršti simbolinės šio skaičiaus prasmės. Juk vakaras tikrai bus šventiškesnis ragaujant skirtingą maistą ir tuo pačiu žinant, jog tai turi dar ir tradicinę reikšmę. Lygiai taip pat šventinį vakarą gali pagyvinti ir kiti tradiciniai akcentai, burtai, kalėdaičių dalijimasis, kurie ilgą laiką buvo savaime suprantami, tačiau šiomis dienomis vis labiau užmirštami. Taigi, kurkime pilnavertę šventę ir puoselėkime išskirtines protėvių tradicijas, kuriomis pasigirti gali tikrai ne visi.

Asociatyvios nuotraukos canva.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite