Zosės Petraitienės žūties sukaktis

1982 metų sausio 6 d. per baisią pūgą ir šaltį pas gimdyvę ėjusi žuvo felčerė Zosė Petraitienė. Šiemet minimos 40-osios medikės mirties metinės. Sklaidome „Pamario“ laikraščio puslapius ir prisimename…

Lediniai spąstai

„Istorija, sukrėtusi visus geros valios žmones, įvyko 1982 m. sausio 6 d., kai per gilią pūgą ir šaltį išėjusi pas gimdyvę žuvo Natkiškių kaimo felčerė Zosė Petraitienė. Ji yra kilusi iš Šilutės rajono. Anksti liko našlaitė, mokė pradinukus. 1956 m. baigė vakarinę medicinos felčerių-akušerių mokyklą. Dirbo Ramučių felčerių-akušerių punkto vedėja, po aštuonerių metų atvyko į Natkiškius. Kai po 24 paras trukusios paieškos felčerės kūną aptiko netoli vienkiemio, jos sustingusi ranka tvirtai laikė lagaminėlį su medicinos įrankiais ir vaistais…

Baisi anos žiemos pūga ir šaltis pasiglemžė 53 metų Zosę Petraitienę. Dvi dukros ir sūnus jau buvo užauginti. Felčerė tarsi dingo, kai ją vežęs ūkio traktorius įklimpo griovyje. Į kaimą grįžęs traktorininkas pasakojo, jog nepavyko įveikti tų 4 kilometrų iki Ropkojų, kur pagalbos šaukėsi gimdyvė.

Tąkart šaltis pūgos siautulį vertė ledo spąstais: vėjas nuplėšė apledijusius elektros laidus, dingo elektra ir telefono ryšys. Beliko viltis, kad menkai apsirengusi medikė nesušals, pasieks kokį vienkiemį. Deja, ji pasiekė tik vienkiemio pakraštį. Matyt, sniegą nešusi pūga sutrukdė pamatyti, kad iki namo durų bebuvo taip netoli…

24 paras trukusi dingusios felčerės paieška sutelkė žmones, tačiau nepakeitė tuometinės valdžios požiūrio – esą felčerė ėjo pas asocialią gimdyvę… Išties per pūgą sulaukto sūnelio, kaip ir kitų būrio savo vaikų, tai moteriai nereikėjo. Baisu, tačiau pūgos naktį pagimdyto berniuko moteris netrukus atsisakė, jis pateko į kūdikių namus, vėliau buvo įvaikintas.

Likimo vingis buvo toks: ana gimdyvė taip pat sušalo netoli savo namų…

Zosė Petraitienė buvo nepartinė. Kas leis statyti paminklą nepartinei medikei, kuri žuvo pūgoje, ėjusi padėti asocialiai moteriai?

Vis dėlto po penkerių metų šalia Šilutės ligoninės radosi Antano Šnaro diplominis darbas – skulptūra medikų žygdarbiams atminti, o atgimimo laikais čia buvo įrašyta ir Zosės Petraitienės pavardė.

1994 metais, kai po medikės žūties jau buvo praėję 12 metų, Natkiškių mokyklai suteiktas Zosės Petraitienės vardas“.

Tai  eilutės iš 2014 m. „Pamario“ laikraštyje skelbtos publikacijos. Tada, 2014 m. rugsėjo 1 d., Natkiškiuose buvo paminėta 20 metų sukaktis, kai vietos mokyklai suteiktas Zosės Petraitienės vardas.

 

Ar bėra planų atnaujinti istorinę skulptūrą „Pūga“?

2021 m. birželio 18 d. Šilutės ligoninės interneto svetainėje buvo paskelbta tokia žinia: „Vyresni Šilutės rajono gyventojai tikrai mena istoriją apie pūgoje užpustytą felčerę, kurios žygdarbiui įprasminti 1987-aisiais buvo pastatytas paminklas priešais Šilutės ligoninę.

Praėjus daugiau kaip 30 metų, paminklas išliko nepakitęs, tačiau granito plokštelėmis apkaltas skulptūros pamatas – apgriuvęs, kuris tikrai nepuošia gydymo įstaigos teritorijos. Šiandien jis aptvertas juosta.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (ligoninei nebevadovauja – red. pastaba) tuomet pasidalijo planais atnaujinti ir tokiu būdu išsaugoti reikšmingą kraštui paminklą.

„Teko bendrauti su skulptoriumi, nes norėdami atnaujinti skulptūrą norėjome ir autoriaus sutikimo. Įdomu tai, kad toks gražus ir prasmingas paminklas nėra įtrauktas į Paminklų registrą. Nuo pastatymo praėjo jau 34-eri metai, ir Pamario krašto oras ir laikas padarė savo: paminklas išliko gražus, tačiau pjedestalas, kuris buvo pastatytas ant statybinių blokų ir aplipdytas granito plokštėmis, – byrantis. Tai norime jį sutvarkyti“, – kalbėjo V. Šileikis, kuris vylėsi, kad prie paminklo atnaujinimo geranoriškai prisidės ne tik Šilutės rajono organizacijos, bet ir Pagėgių krašto.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite