Zosės Petraitienės žūties sukaktis

1982 metų sausio 6 d. per baisią pūgą ir šaltį pas gimdyvę ėjusi žuvo felčerė Zosė Petraitienė. Šiemet minimos 40-osios medikės mirties metinės. Sklaidome „Pamario“ laikraščio puslapius ir prisimename…

Lediniai spąstai

„Istorija, sukrėtusi visus geros valios žmones, įvyko 1982 m. sausio 6 d., kai per gilią pūgą ir šaltį išėjusi pas gimdyvę žuvo Natkiškių kaimo felčerė Zosė Petraitienė. Ji yra kilusi iš Šilutės rajono. Anksti liko našlaitė, mokė pradinukus. 1956 m. baigė vakarinę medicinos felčerių-akušerių mokyklą. Dirbo Ramučių felčerių-akušerių punkto vedėja, po aštuonerių metų atvyko į Natkiškius. Kai po 24 paras trukusios paieškos felčerės kūną aptiko netoli vienkiemio, jos sustingusi ranka tvirtai laikė lagaminėlį su medicinos įrankiais ir vaistais…

Baisi anos žiemos pūga ir šaltis pasiglemžė 53 metų Zosę Petraitienę. Dvi dukros ir sūnus jau buvo užauginti. Felčerė tarsi dingo, kai ją vežęs ūkio traktorius įklimpo griovyje. Į kaimą grįžęs traktorininkas pasakojo, jog nepavyko įveikti tų 4 kilometrų iki Ropkojų, kur pagalbos šaukėsi gimdyvė.

Tąkart šaltis pūgos siautulį vertė ledo spąstais: vėjas nuplėšė apledijusius elektros laidus, dingo elektra ir telefono ryšys. Beliko viltis, kad menkai apsirengusi medikė nesušals, pasieks kokį vienkiemį. Deja, ji pasiekė tik vienkiemio pakraštį. Matyt, sniegą nešusi pūga sutrukdė pamatyti, kad iki namo durų bebuvo taip netoli…

24 paras trukusi dingusios felčerės paieška sutelkė žmones, tačiau nepakeitė tuometinės valdžios požiūrio – esą felčerė ėjo pas asocialią gimdyvę… Išties per pūgą sulaukto sūnelio, kaip ir kitų būrio savo vaikų, tai moteriai nereikėjo. Baisu, tačiau pūgos naktį pagimdyto berniuko moteris netrukus atsisakė, jis pateko į kūdikių namus, vėliau buvo įvaikintas.

Likimo vingis buvo toks: ana gimdyvė taip pat sušalo netoli savo namų…

Zosė Petraitienė buvo nepartinė. Kas leis statyti paminklą nepartinei medikei, kuri žuvo pūgoje, ėjusi padėti asocialiai moteriai?

Vis dėlto po penkerių metų šalia Šilutės ligoninės radosi Antano Šnaro diplominis darbas – skulptūra medikų žygdarbiams atminti, o atgimimo laikais čia buvo įrašyta ir Zosės Petraitienės pavardė.

1994 metais, kai po medikės žūties jau buvo praėję 12 metų, Natkiškių mokyklai suteiktas Zosės Petraitienės vardas“.

Tai  eilutės iš 2014 m. „Pamario“ laikraštyje skelbtos publikacijos. Tada, 2014 m. rugsėjo 1 d., Natkiškiuose buvo paminėta 20 metų sukaktis, kai vietos mokyklai suteiktas Zosės Petraitienės vardas.

 

Ar bėra planų atnaujinti istorinę skulptūrą „Pūga“?

2021 m. birželio 18 d. Šilutės ligoninės interneto svetainėje buvo paskelbta tokia žinia: „Vyresni Šilutės rajono gyventojai tikrai mena istoriją apie pūgoje užpustytą felčerę, kurios žygdarbiui įprasminti 1987-aisiais buvo pastatytas paminklas priešais Šilutės ligoninę.

Praėjus daugiau kaip 30 metų, paminklas išliko nepakitęs, tačiau granito plokštelėmis apkaltas skulptūros pamatas – apgriuvęs, kuris tikrai nepuošia gydymo įstaigos teritorijos. Šiandien jis aptvertas juosta.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (ligoninei nebevadovauja – red. pastaba) tuomet pasidalijo planais atnaujinti ir tokiu būdu išsaugoti reikšmingą kraštui paminklą.

„Teko bendrauti su skulptoriumi, nes norėdami atnaujinti skulptūrą norėjome ir autoriaus sutikimo. Įdomu tai, kad toks gražus ir prasmingas paminklas nėra įtrauktas į Paminklų registrą. Nuo pastatymo praėjo jau 34-eri metai, ir Pamario krašto oras ir laikas padarė savo: paminklas išliko gražus, tačiau pjedestalas, kuris buvo pastatytas ant statybinių blokų ir aplipdytas granito plokštėmis, – byrantis. Tai norime jį sutvarkyti“, – kalbėjo V. Šileikis, kuris vylėsi, kad prie paminklo atnaujinimo geranoriškai prisidės ne tik Šilutės rajono organizacijos, bet ir Pagėgių krašto.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite