Žiemą varė su būgnais, muzika ir pokštais

Nuaidėjo, nudundėjo Užgavėnių persirengėlių sukeltas triukšmas per visą Žemaitiją ir Mažosios Lietuvos kraštą. Triukšmauta, šokta, dainuota ne šiaip sau – tradicijų puoselėtojai žino, kad taip nuo senų seniausių laikų stengiamasi žiemą išvaryti, o kartu ir visokių susikaupusių bjaurasčių atsikratyti.

Nė vienos Užgavėnės šauniai nepraeina be vaišių. Sako, tądien reikią riebiai ir gausiai pilvą prisikimšti – gal net 7, 9 ar net 12 kartų per dieną užkandžiaujant. Kitą dieną po Užgavėnių seniau  būdavo maitinamasi be mėsos, su kanapių aliejumi valgį paskaninat – iš čia ir Kanapinio personažas radosi.

Juknaičiuose

Kaip buvę, kaip nebuvę, senovėj manyta: Užgavėnėse sotus būdams, ištisus metus alkanas neliksi.  Šio reikalavimo nepamiršę juknaitiškiai tikras valgymo varžytuves savo kieme surengė: gardus mažlietuvių šiupinys (Birutės Servienės), mokyklos kolektyvo ir seniūnijos tarnautojų kepti blynai, mokinių spurgos, ir visokie garduoliai, arbata, ikimokyklinio skyriaus šeimininkių košė su riebumais kiekvienam panorėjusiam per smakrą varvėjo. gardu.Juknai.11 siupinys.Juknai.11 valgyk.Juknai.11

Saugose

<SFS>Saugų bendruomenės „Artuma“ (vadovas Vytautas Laurinavičius) vaišingumo net sustiprėjęs lietus neįveikė: visokiausių rūšių blynų pilnos lėkštės kvepėjo. Jų ir iš tolimesnio Ventės kaimo atkeliavusiems persirengėliams teko. Uzgavenes.Saugose.11 mizikant.Saugos.11 meska.Saugos.11

Ventiškiai, didžiai bendruomeniški ir judrūs būdami, šeštadienį savo kaime ant marių kranto visas žiemos blogybes su More liepsnose supleškinę, tikrąją Užgavėnių dieną į kelionę išsiruošė – per Saugas, Švėkšną, Šilutės garsian miestan nukeliavo. Čia dikčium triukšmingai siautėjo vestuvininkai su muzikantais, čigonais ir visokiais baronais, net būgnų dundesiu žiemą varė iš miesto. Miestelėnams ateitį būrė čigonės, aplinkui giltinė šlitinėjo…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Švėkšnoje

Dideliame Švėkšnos bažnytkaimyje Morė labai daili miestelio aikštės pakraštyje stovėjo (tokią sumeistravo Švėkšnos neįgaliųjų draugija), tokia daili ir visa ekologiška, kad net deginti gaila buvo… Ir čia blynų visokiausių būta, gardžiausi iš gardžiausių išrinkti. ​
Čionykščiui Tradicinių amatų centrui Užgavėnes surengti talkino Švėkšnos seniūnija, Neįgaliųjų draugija, Vytautas Raibys su vestuvių muzikantais, kolektyvai „Ašvelė“ ir „Šalna“, šiupinio ir kitokių patiekalų vietos užkandinės ir restoranai parūpino.

 

Visur ten pabuvojo ir į fotografijas išklojo šiek tiek peršlapęs – Beigelis Užgavianskis

 

Traksėdžiuose

blynais vaišino virėja Genutė, saldainiais – bendruomenės pirmininkė Eglė, šventei vadovavo socialinė pedagogė Jolita, laužą sukrovė Šilutės seniūnijos darbuotojai. Šventėje dalyvavo ikimokyklinių grupių ugdytiniai su auklėtojomis, mokiniai, mokytojos, tėvai ir bendruomenės atstovai. Muzikinį foną kūrė ir grojo muzikos mokytojas Jonas.

Nufotografavo Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite