Žiemą varė su būgnais, muzika ir pokštais

Nuaidėjo, nudundėjo Užgavėnių persirengėlių sukeltas triukšmas per visą Žemaitiją ir Mažosios Lietuvos kraštą. Triukšmauta, šokta, dainuota ne šiaip sau – tradicijų puoselėtojai žino, kad taip nuo senų seniausių laikų stengiamasi žiemą išvaryti, o kartu ir visokių susikaupusių bjaurasčių atsikratyti.

Nė vienos Užgavėnės šauniai nepraeina be vaišių. Sako, tądien reikią riebiai ir gausiai pilvą prisikimšti – gal net 7, 9 ar net 12 kartų per dieną užkandžiaujant. Kitą dieną po Užgavėnių seniau  būdavo maitinamasi be mėsos, su kanapių aliejumi valgį paskaninat – iš čia ir Kanapinio personažas radosi.

Juknaičiuose

Kaip buvę, kaip nebuvę, senovėj manyta: Užgavėnėse sotus būdams, ištisus metus alkanas neliksi.  Šio reikalavimo nepamiršę juknaitiškiai tikras valgymo varžytuves savo kieme surengė: gardus mažlietuvių šiupinys (Birutės Servienės), mokyklos kolektyvo ir seniūnijos tarnautojų kepti blynai, mokinių spurgos, ir visokie garduoliai, arbata, ikimokyklinio skyriaus šeimininkių košė su riebumais kiekvienam panorėjusiam per smakrą varvėjo. gardu.Juknai.11 siupinys.Juknai.11 valgyk.Juknai.11

Saugose

<SFS>Saugų bendruomenės „Artuma“ (vadovas Vytautas Laurinavičius) vaišingumo net sustiprėjęs lietus neįveikė: visokiausių rūšių blynų pilnos lėkštės kvepėjo. Jų ir iš tolimesnio Ventės kaimo atkeliavusiems persirengėliams teko. Uzgavenes.Saugose.11 mizikant.Saugos.11 meska.Saugos.11

Ventiškiai, didžiai bendruomeniški ir judrūs būdami, šeštadienį savo kaime ant marių kranto visas žiemos blogybes su More liepsnose supleškinę, tikrąją Užgavėnių dieną į kelionę išsiruošė – per Saugas, Švėkšną, Šilutės garsian miestan nukeliavo. Čia dikčium triukšmingai siautėjo vestuvininkai su muzikantais, čigonais ir visokiais baronais, net būgnų dundesiu žiemą varė iš miesto. Miestelėnams ateitį būrė čigonės, aplinkui giltinė šlitinėjo…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Švėkšnoje

Dideliame Švėkšnos bažnytkaimyje Morė labai daili miestelio aikštės pakraštyje stovėjo (tokią sumeistravo Švėkšnos neįgaliųjų draugija), tokia daili ir visa ekologiška, kad net deginti gaila buvo… Ir čia blynų visokiausių būta, gardžiausi iš gardžiausių išrinkti. ​
Čionykščiui Tradicinių amatų centrui Užgavėnes surengti talkino Švėkšnos seniūnija, Neįgaliųjų draugija, Vytautas Raibys su vestuvių muzikantais, kolektyvai „Ašvelė“ ir „Šalna“, šiupinio ir kitokių patiekalų vietos užkandinės ir restoranai parūpino.

 

Visur ten pabuvojo ir į fotografijas išklojo šiek tiek peršlapęs – Beigelis Užgavianskis

 

Traksėdžiuose

blynais vaišino virėja Genutė, saldainiais – bendruomenės pirmininkė Eglė, šventei vadovavo socialinė pedagogė Jolita, laužą sukrovė Šilutės seniūnijos darbuotojai. Šventėje dalyvavo ikimokyklinių grupių ugdytiniai su auklėtojomis, mokiniai, mokytojos, tėvai ir bendruomenės atstovai. Muzikinį foną kūrė ir grojo muzikos mokytojas Jonas.

Nufotografavo Birutė Morkevičienė

Hits: 36

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite