Žiemą varė su būgnais, muzika ir pokštais

Nuaidėjo, nudundėjo Užgavėnių persirengėlių sukeltas triukšmas per visą Žemaitiją ir Mažosios Lietuvos kraštą. Triukšmauta, šokta, dainuota ne šiaip sau – tradicijų puoselėtojai žino, kad taip nuo senų seniausių laikų stengiamasi žiemą išvaryti, o kartu ir visokių susikaupusių bjaurasčių atsikratyti.

Nė vienos Užgavėnės šauniai nepraeina be vaišių. Sako, tądien reikią riebiai ir gausiai pilvą prisikimšti – gal net 7, 9 ar net 12 kartų per dieną užkandžiaujant. Kitą dieną po Užgavėnių seniau  būdavo maitinamasi be mėsos, su kanapių aliejumi valgį paskaninat – iš čia ir Kanapinio personažas radosi.

Juknaičiuose

Kaip buvę, kaip nebuvę, senovėj manyta: Užgavėnėse sotus būdams, ištisus metus alkanas neliksi.  Šio reikalavimo nepamiršę juknaitiškiai tikras valgymo varžytuves savo kieme surengė: gardus mažlietuvių šiupinys (Birutės Servienės), mokyklos kolektyvo ir seniūnijos tarnautojų kepti blynai, mokinių spurgos, ir visokie garduoliai, arbata, ikimokyklinio skyriaus šeimininkių košė su riebumais kiekvienam panorėjusiam per smakrą varvėjo. gardu.Juknai.11 siupinys.Juknai.11 valgyk.Juknai.11

Saugose

<SFS>Saugų bendruomenės „Artuma“ (vadovas Vytautas Laurinavičius) vaišingumo net sustiprėjęs lietus neįveikė: visokiausių rūšių blynų pilnos lėkštės kvepėjo. Jų ir iš tolimesnio Ventės kaimo atkeliavusiems persirengėliams teko. Uzgavenes.Saugose.11 mizikant.Saugos.11 meska.Saugos.11

Ventiškiai, didžiai bendruomeniški ir judrūs būdami, šeštadienį savo kaime ant marių kranto visas žiemos blogybes su More liepsnose supleškinę, tikrąją Užgavėnių dieną į kelionę išsiruošė – per Saugas, Švėkšną, Šilutės garsian miestan nukeliavo. Čia dikčium triukšmingai siautėjo vestuvininkai su muzikantais, čigonais ir visokiais baronais, net būgnų dundesiu žiemą varė iš miesto. Miestelėnams ateitį būrė čigonės, aplinkui giltinė šlitinėjo…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Švėkšnoje

Dideliame Švėkšnos bažnytkaimyje Morė labai daili miestelio aikštės pakraštyje stovėjo (tokią sumeistravo Švėkšnos neįgaliųjų draugija), tokia daili ir visa ekologiška, kad net deginti gaila buvo… Ir čia blynų visokiausių būta, gardžiausi iš gardžiausių išrinkti. ​
Čionykščiui Tradicinių amatų centrui Užgavėnes surengti talkino Švėkšnos seniūnija, Neįgaliųjų draugija, Vytautas Raibys su vestuvių muzikantais, kolektyvai „Ašvelė“ ir „Šalna“, šiupinio ir kitokių patiekalų vietos užkandinės ir restoranai parūpino.

 

Visur ten pabuvojo ir į fotografijas išklojo šiek tiek peršlapęs – Beigelis Užgavianskis

 

Traksėdžiuose

blynais vaišino virėja Genutė, saldainiais – bendruomenės pirmininkė Eglė, šventei vadovavo socialinė pedagogė Jolita, laužą sukrovė Šilutės seniūnijos darbuotojai. Šventėje dalyvavo ikimokyklinių grupių ugdytiniai su auklėtojomis, mokiniai, mokytojos, tėvai ir bendruomenės atstovai. Muzikinį foną kūrė ir grojo muzikos mokytojas Jonas.

Nufotografavo Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite