Žiemą – didžiausias gaisrų pavojus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovais aptarti situacijos dėl pastaruoju metu daugėjančių žūčių gaisruose.

„Pastaruoju metu gaisruose žūsta žmonės, prie kurių mes nerandame priėjimo per jokias informacines priemones. Tokie žmonės neturi ne tik feisbuko, bet dažniausiai net televizoriaus. Tai jau socialinė problema“, – sakė S. Greičius.

Pernai gaisruose žuvo net 95 žmonės – 25 daugiau nei 2019 m. Net 96 proc. žuvusiųjų nebuvo savo namuose įsirengę autonominių dūmų detektorių. Tad iš departamento ir vietos savivaldos bendradarbiavimo tikimasi identifikuoti į rizikos grupes patenkančius asmenis, į šią veiklą įtraukti vietos bendruomenę ir teikti praktinę pagalbą rizikos grupės žmonėms: jų namuose išvalyti dūmtraukius, suremontuoti krosnis, elektros instaliaciją, įrengti autonominius dūmų detektorius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai. Palyginti su 2019 m., kai kilo 11507 gaisrai, jų sumažėjo 23,1 proc. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 17 metų. Pernai gaisruose žuvo 95 žmonės (2019 m. – 70), iš jų 2 vaikai.

Kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose.

Ir „Lietuvos draudimas“ įspėja: žiemą – didžiausias gaisrų pavojus.

Sinoptikai skelbia, jog artėja vis didesni šalčiai, o draudikai primena, kad su jais – ir galimi gaisrai.

Didžiausias gaisrų pavojus gyvenamuosiuose namuose kyla būtent žiemos sezono metu – rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. „Praėjusią žiemą fiksavome penktadaliu didesnį gaisrų skaičių nei rudenį ir trečdaliu – nei vasarą“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis ir primena, jog termometro stulpeliui nukritus žemiau nulio, visų pirma dėmesį turėtume atkreipti į namų šildymo sistemas. Gaisrai dažniau kyla individualiuose namuose nei butuose, todėl atidžiai apžiūrėkite ir krosnis, ir židinius – ar jie įrengti ir eksploatuojami teisingai. Nesaugu greta šių įrenginių laikyti degias medžiagas, sukrauti malkas ar džiovinti skalbinius. Be to, būtina reguliariai iš dūmtraukių išvalyti suodžius“. Anot A. Juodeikio, šaltojo sezono metu naudojame ir daugiau elektros – namuose ilgesnį laiką reikalinga šviesa, jungiami elektriniai šildytuvai.

„Patirtis rodo, kad gaisrus dažniausiai sukelia būtent netinkamas šildymo ir elektros įrenginių naudojimas, netvarkingi buitiniai prietaisai ir neatsakingas elgesys. Įvykus trumpam jungimui net ir iš mažos kibirkšties įsiplieskia ugnis, kuri greitai išplinta, todėl elektra kaitinami prietaisai neturi būti statomi ant medinių paviršių ar šalia lengvai užsidegančių daiktų. Norime įspėti į savo ir savo namų saugumą žiūrėti atsakingai, nes gaisrai yra pati brangiausia nelaimė“, – pripažįsta „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

pamarys.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso pandemija karūnavo apelsiną

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti natūraliems imuniteto stiprinimo būdams. Natūralaus vitamino C šaltinio – apelsinų – paklausa pirmosios pandemijos metu pernai pavasarį taip šoktelėjo, kad Viduržemio jūros šalių ūkininkai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patenkinti žaibiškai išaugusią paklausą. Augo ne tik šviežių vaisų, bet ir sulčių poreikis. Skaičiuojama, kad apelsinų sulčių gamyba 2020-2021 metų sezoną pasaulyje turėtų išaugti apie 17 procentų. Panašus augimas prognozuojamas ir Lietuvos rinkai. Didžiausios Lietuvoje sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ generalinis direktorius Marius Gudauskas

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą ar veiklos sritį?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje. Kam ruoštis, jei karantino metu nusprendėte keisti darbo pobūdį ar įsilieti į naują kolektyvą? Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių.

Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje. L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė

Zigmantas Balčytis: „Daržovių augintojai tikisi kompensacijų ir šiemet“

Vasario 22 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydamas, kad būtų ieškoma būdų, kaip tęsti daržovių augintojams svarbią laikinosios pagalbos priemonę. 2020 metais prasidėjusi ir tebesitęsianti pandemija, COVID-19 ligos plitimas skaudžiai palietė visus sektorius, tarp jų ir žemės ūkio: daržovių augintojai, kurie negalėjo realizuoti derliaus, turėjo jį utilizuoti. Valstybė žemės ūkio ministro įsakymu skyrė laikinąją pagalbą, kuria pasinaudojo didžioji dalis daržovių augintojų, laiku suspėjusių užpildyti reikiamus dokumentus. Seimo narys Z. Balčytis sako, kad regionuose pasitaikė

Taip pat skaitykite