Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėta Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena.

Tradiciškai šią dieną profesionalūs Lietuvos fotomenininkai, fotografijos meno mėgėjai ir gerbėjai bei jų bendraminčiai keliauja po įvairias šalies vietas. Keliaudami fotografuoja įvairius tų vietovių objektus, gamtos vaizdus ir kita. Visa ši kelionė įprasminama jungtinės fotografijos darbų paroda.

Viena iš tokių parodų – jungtinė Lietuvos fotografų fotografijos darbų paroda „be pavadini[MO]“ – nuo 2022 m. balandžio 20 d. puošia ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos erdves.

Apie pusšimtį šioje ekspozicijoje pateikiamų darbų sukūrė gausi talentingų fotografų komanda: Marius Aksijonaitis, Aušra Barysienė, Svetlana Batura, Raimundas Bernadickas, Daktaras Bronksas, Dainius Čėpla, Ramūnas Danisevičius, Inga Dinga, Valdemar Doveiko, Artūras Jauneika, Egidijus Kabošis, Antanas Kairys, Juozapas (Renaldas) Kalnius, Vytautas (Vytc Coca) Kerpė, Raimondas Kuliavas, Vaiva Monika Lanskoronskytė, Mindaugas Makutėnas, Artūras (skarbonke) Meškauskas, Kristina Petrošienė, Ignas Stanys, Tomas Stankevičius, Marijus Šeibak, Eimis Šeršniovas, Aurimas Šrubėnas bei Gintarė Vilcinytė.

Džiugu, jog šiemet, balandžio 24-ąją, minint Pasaulinę pinhole (camera obscura) fotografijos dieną, šių fotografijos entuziastų suvažiavimas buvo organizuotas Pagėgių krašte. Fotografijos darbų parodos „be pavadini[MO]“ autoriai apsilankė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Jiems bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė pristatė bibliotekos erdves, papasakojo apie čia organizuojamą kultūrinę veiklą, teikiamas paslaugas, trumpai apžvelgė bibliotekos istoriją. Prie kavos ir arbatos puodelio diskutuota apie Pagėgių krašto – savito Mažosios Lietuvos kampelio – gamtos ir kultūros objektus, kurie galėtų būti įamžinti šių fotografų nuotraukose.

Kad kelionė po Pagėgių kraštą suteiktų įsimintinesnių įspūdžių ir būtų įamžinta kuo daugiau įdomių šio krašto vietų, svečiams įteikta po reprezentacinį Pagėgių krašto leidinį. Fotografai išlydėti su geriausiais linkėjimais, bet su jais tikrai neatsisveikinta ilgam – svečiai teigė mielai sugrįšiantys į Pagėgius su naujomis kūrybinėmis idėjomis bei… parodomis dar ir dar.

Teksto ir nuotraukų autorė Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite