Vydūno viešojoje bibliotekoje neretos ekskursijos vydūniškąja tema

Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė visada džiaugiasi bibliotekos svečiams galėdama ne tik pristatyti bibliotekos erdves, bet ir per bibliotekos kultūrinę, kraštotyrinę veiklą atskleisti didžio mąstytojo, filosofo, rašytojo, humanisto Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) asmenybę.

Viena tokių pažintinių ekskursijų po biblioteką vydūniškąja tematika buvo organizuota Klaipėdos r.  švietimo centro metodininkės Nomedos Skliuderienės lydimiems Klaipėdos rajono mokyklų bibliotekininkams ir pedagogams.

Vydūno kambaryje

Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė svečiams pristatė Vydūno asmenybę, ideologiją, mąstytojo dvasinį, rašytinį palikimą. Pasakojimą iliustravo bibliotekoje saugomais su šia iškilia asmenybe susijusiais dokumentais, kitais eksponatais, esančiais bibliotekoje įrengtame ekspoziciniame Vydūno kambaryje.

Supažindinta ir su daugybe Vydūno gyvenimo ir veiklos atskleidimui skirtų veiklų (dėlionių popiečių, tarptautinių konferencijų, meno parodų pristatymų, protmūšių, Vydūno ir apie jį leistų leidinių sutiktuvių ir kt.).

Bibliotekos erdvėse

Taipogi  pristatytos bibliotekos erdvės, aplankytos čia eksponuojamos literatūros, kraštotyros, profesionalaus ir mėgėjiško meno darbų ekspozicijos. Ypač didelio svečių susidomėjimo sulaukė „Tilžės akto“ signataro Jono Vanagaičio vaikaičio Romo Šležo su žmona Birute Vydūno viešajai bibliotekai padovanotos asmeninės ir savo tėvų – kapitono Albino ir Onos Šležų bei jaunesniojo leitenanto Juozo ir Valerijos Vaičjurgių asmeninės bibliotekos.

Maloniu netikėtumu svečiams tapo naujausioji bibliotekoje įrengta erdvė – pabėgimo kambarys, įkurtas šiemet minint išeivio poeto Algimanto Mackaus 90-ąsias gimimo metines. Šiame kambaryje svečiai stebėjo fotografijomis ir kita vaizdine medžiaga iliustruotą Algimanto Mackaus ir jo šeimos ryšių su Pagėgiais bei šio poeto atminimo įamžinimo šiame mieste dokumentinę vaizdo prezentaciją.

Klaipėdiškiai ir pagėgiškiai bibliotekininkai apsikeitė simbolinėmis dovanomis. O Dituvos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė ir technologijų mokytoja Renata Padeginskienė įteikė pagėgiškiams bibliotekininkams savo rankų darbo dovanėlę. Svečiai pasivaikščiojo „Atminties skvere“, kuriame įprasminti mąstytojo Vydūno gyvenimą, kūrybą ir veiklą atspindintys mažosios skulptūros darbai.

 

Sonata Nognienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 

Astos Andrulienės nuotr.

 

Daugiau skaityti: https://pagegiusvb.lt/naujienos/pagegiu-savivaldybes-vyduno-viesojoje-bibliotekoje-organizuota-ekskursija-vyduniskaja-tematika/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite