VRK apžvalga: kaip keičiasi savivaldybių tarybų nariai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos apžvalgą. Joje – apibendrinti duomenys, kaip keitėsi 60-ties savivaldybių tarybų sudėtys per laikotarpį nuo paskutinių visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki 2021 m. vasario 15 d. Iš viso per šį laikotarpį yra pasikeitę 174 savivaldybių tarybų nariai.
Didžiausia savivaldybės tarybos narių kaita, VRK duomenimis, fiksuojama Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia pasikeitė 14 tarybos narių.
Kiek mažesni pokyčiai vyko Anykščių, Mažeikių ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, šių savivaldybių tarybose pasikeitė po 7 narius.
Po 6 narius pakeitė Klaipėdos miesto, Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybės. Kauno miesto, Biržų, Kėdainių bei Molėtų rajonų savivaldybėse nurodytu laikotarpiu įvyko 5 tarybos narių kaita.
VRK duomenimis, yra tik 3 savivaldybės – Alytaus, Kupiškio ir Vilniaus rajonų, kuriose nurodytu laikotarpiu nesikeitė nė vienas tarybos narys.
Informacijos, kurios partijos, koalicijos ar visuomeninio rinkimų komiteto pasikeitusių tarybos narių skaičius toje savivaldybėje yra didžiausias, taip pat – kokiose šalies savivaldybėse konkrečios politinės jėgos narių kaitos skaičius yra didžiausias, galite rasti žemiau pateiktame infografike.
https://infogram.com/2021-m-savivaldybiu-tarybu-nariu-kaita-savivaldybese-1hmr6g78r8pez6n?live
Dažniausiai mandato atsisakoma dėl nesuderinamų pareigų
Dažniausiai nariai patys atsisako mandato dėl nesuderinamų pareigų su savivaldybės tarybos nario darbu. Tokių atvejų yra fiksuota 56,90 proc.
15,52 proc. savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko juos išrinkus į Seimą. 12,64 proc. – atsisakė mandato dėl asmeninių priežasčių.
Fiksuota ir atvejų, kai savivaldybės tarybos narys nustojo eiti pareigas dėl to, kad VRK sprendimu neteko mandato dėl nesuderinamų pareigų (6,90 proc.), t. y. tokiais atvejais, kai VRK, gavusi informacijos, kad tarybos narys faktiškai eina nesuderinamas pareigas, prima sprendimą nutraukti tarybos nario įgaliojimus.
Taip pat pasitaikė atvejų, kai savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko jų mirties atveju (4,02 proc.), dėl jų išvykimo gyventi į kitą savivaldybę (2,29 proc.) arba tais atvejais, kai tarybų nariai buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu (1,72 proc.).
Savivaldybės tarybos nario mandato netekimo priežastys:
Daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių tarybų narių – vyrai
VRK duomenimis, daugumą savivaldybių tarybų narių sudaro vyrai. Mandatus tarybose turi 1027 vyrai ir tai sudaro 68,83 proc. nuo bendro narių skaičiaus.
465 arba mažiau nei trečdalis savivaldybių tarybų narių mandatų priklauso moterims (31,17 proc.). Analizuojant savivaldybių tarybų narių kaitą pastebėta, kad minėtu laikotarpiu į tarybas atėjo dirbti 24 moterys ir šiuo metu jų yra 1 proc. daugiau nei buvo pasibaigus 2019 m. kovo 3 d. rinkimams.
Iš 60 Lietuvos savivaldybių, 54-ioms vadovauja merai vyrai, o 5-ioms merės moterys. Radviliškio rajono savivaldybė šiuo metu neturi mero. Nauji Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimai vyks balandžio 11 d.
Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių vyrų ir moterų santykis yra panašus. Vienintelėje Birštono savivaldybėje dirba daugiau moterų nei vyrų – 8 tarybos narės moterys ir 7 tarybos nariai vyrai. Trakų rajono savivaldybėje narių yra po lygiai – 12 moterų ir 12 vyrų.
Tačiau yra savivaldybių, kurių tarybose fiksuojama moterų ir vyrų santykio disproporcija. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės taryboje – 3 moterys ir 24 vyrai. Utenos rajono savivaldybėje – 3 moterys ir 22 vyrai, Rietavo – 3 moterys ir 14 vyrų, Druskininkų, Skuodo rajono, Kalvarijos savivaldybių tarybose dirba po 4 moteris ir 21 (Druskininkų), po 17 (Skuodo rajono ir Kalvarijos) narių vyrų.
Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurios taryboje dirbtų vien moterys arba vien vyrai.
Savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis – daugiau kaip 51 metai
Š. m. vasario 15 d. duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 51 metai ir 3 mėnesiai.
Daugiausia narių, dirbančių savivaldybių tarybose, priklauso amžiaus grupei nuo 55 iki 64 metų (32,31 proc.). 23,46 proc. tarybos narių yra nuo 45 iki 54 metų.
18,23 procento tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 35 iki 44 metų. Tarybų narių, kuriems yra nuo 65 iki 74 metų, yra 16,35 proc. Kiek mažesnę dalį – 7,37 proc. – sudaro tarybų nariai, kuriems yra nuo 25 iki 34 metų.
1,54 proc. sudaro asmenys, kuriems 75 m. ir daugiau, o mažiausiai savivaldybių tarybų narių (0,74 proc.) yra asmenų, kurių amžiaus grupė iki 24 m.
Jauniausiam tarybos nario pareigas einančiam asmeniui yra 20 metų, vyriausias yra sulaukęs 85-erių. Abiem atvejais tai yra moterys. Jauniausiam Lietuvos merui – 32-eji, vyriausias yra 68 metų amžiaus.
Savivaldybės tarybos mandatų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių: https://infogram.com/2021-m-savivaldybiu-tarybu-rinkimu-kandidatu-ir-isrinktu-savivaldybiu-tarybu-nariu-sudetis-1hxj48pmd30pq2v?live
Savivaldybių tarybose dirba daugiausia Kęstučių ir Daivų
Iš šiuo metu savivaldybių tarybų narių pareigas einančių asmenų didžiausią dalį sudaro nariai, turintys Kęstučio ir Daivos vardus.
Populiariausi vyriški narių vardai yra Kęstutis, Vytautas, Jonas, Antanas ir Saulius. Tarp savivaldybių tarybų narių moterų daugiausia Daivų, Nijolių, Jūračių, Dalių, Linų ir Editų.
