VRK apžvalga: kaip keičiasi savivaldybių tarybų nariai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos apžvalgą. Joje – apibendrinti duomenys, kaip keitėsi 60-ties savivaldybių tarybų sudėtys per laikotarpį nuo paskutinių visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki 2021 m. vasario 15 d. Iš viso per šį laikotarpį yra pasikeitę 174 savivaldybių tarybų nariai.

Didžiausia savivaldybės tarybos narių kaita, VRK duomenimis, fiksuojama Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia pasikeitė 14 tarybos narių.

Kiek mažesni pokyčiai vyko Anykščių, Mažeikių ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, šių savivaldybių tarybose pasikeitė po 7 narius.

Po 6 narius pakeitė Klaipėdos miesto, Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybės. Kauno miesto, Biržų, Kėdainių bei Molėtų rajonų savivaldybėse nurodytu laikotarpiu įvyko 5 tarybos narių kaita.

VRK duomenimis, yra tik 3 savivaldybės – Alytaus, Kupiškio ir Vilniaus rajonų, kuriose nurodytu laikotarpiu nesikeitė nė vienas tarybos narys.

Informacijos, kurios partijos, koalicijos ar visuomeninio rinkimų komiteto pasikeitusių tarybos narių skaičius toje savivaldybėje yra didžiausias, taip pat – kokiose šalies savivaldybėse konkrečios politinės jėgos narių kaitos skaičius yra didžiausias, galite rasti žemiau pateiktame infografike.

 

https://infogram.com/2021-m-savivaldybiu-tarybu-nariu-kaita-savivaldybese-1hmr6g78r8pez6n?live

 

Dažniausiai mandato atsisakoma dėl nesuderinamų pareigų

Dažniausiai nariai patys atsisako mandato dėl nesuderinamų pareigų su savivaldybės tarybos nario darbu. Tokių atvejų yra fiksuota 56,90 proc.

15,52 proc. savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko juos išrinkus į Seimą. 12,64 proc. – atsisakė mandato dėl asmeninių priežasčių.

Fiksuota ir atvejų, kai savivaldybės tarybos narys nustojo eiti pareigas dėl to, kad VRK sprendimu neteko mandato dėl nesuderinamų pareigų (6,90 proc.), t. y. tokiais atvejais, kai VRK, gavusi informacijos, kad tarybos narys faktiškai eina nesuderinamas pareigas, prima sprendimą nutraukti tarybos nario įgaliojimus.

Taip pat pasitaikė atvejų, kai savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūko jų mirties atveju (4,02 proc.), dėl jų išvykimo gyventi į kitą savivaldybę (2,29 proc.) arba tais atvejais, kai tarybų nariai buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu (1,72 proc.).

Savivaldybės tarybos nario mandato netekimo priežastys:

https://infogram.com/savivaldybiu-tarybu-nariu-mandatu-netekimo-priezastys-2021-m-vasario-15-d-datai-1hmr6g78rwoqo6n?live

 

Daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių tarybų narių – vyrai

VRK duomenimis, daugumą savivaldybių tarybų narių sudaro vyrai. Mandatus tarybose turi 1027 vyrai ir tai sudaro 68,83 proc. nuo bendro narių skaičiaus.

465 arba mažiau nei trečdalis savivaldybių tarybų narių mandatų priklauso moterims (31,17 proc.). Analizuojant savivaldybių tarybų narių kaitą pastebėta, kad minėtu laikotarpiu į tarybas atėjo dirbti 24 moterys ir šiuo metu jų yra 1 proc. daugiau nei buvo pasibaigus 2019 m. kovo 3 d. rinkimams.

Iš 60 Lietuvos savivaldybių, 54-ioms vadovauja merai vyrai, o 5-ioms merės moterys. Radviliškio rajono savivaldybė šiuo metu neturi mero. Nauji Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimai vyks balandžio 11 d.

Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių vyrų ir moterų santykis yra panašus. Vienintelėje Birštono savivaldybėje dirba daugiau moterų nei vyrų – 8 tarybos narės moterys ir 7 tarybos nariai vyrai.  Trakų rajono savivaldybėje narių yra po lygiai – 12 moterų ir 12 vyrų.

Tačiau yra savivaldybių, kurių tarybose fiksuojama moterų ir vyrų santykio disproporcija.  Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės taryboje – 3 moterys ir 24 vyrai. Utenos rajono savivaldybėje – 3 moterys ir 22 vyrai, Rietavo – 3 moterys ir 14 vyrų, Druskininkų, Skuodo rajono, Kalvarijos savivaldybių tarybose dirba po 4 moteris ir 21 (Druskininkų), po 17 (Skuodo rajono ir Kalvarijos) narių vyrų.

Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurios taryboje dirbtų vien moterys arba vien vyrai.

Savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis – daugiau kaip 51 metai 

Š. m. vasario 15 d. duomenimis, bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 51 metai ir 3 mėnesiai.

Daugiausia narių, dirbančių savivaldybių tarybose, priklauso amžiaus grupei nuo 55 iki 64 metų (32,31 proc.). 23,46 proc. tarybos narių yra nuo 45 iki 54 metų.

18,23 procento tarybų narių patenka į amžiaus grupę nuo 35 iki 44 metų. Tarybų narių, kuriems yra nuo 65 iki 74 metų, yra 16,35 proc. Kiek mažesnę dalį – 7,37 proc. – sudaro tarybų nariai, kuriems yra nuo 25 iki 34 metų.

1,54 proc. sudaro asmenys, kuriems 75 m. ir daugiau, o mažiausiai savivaldybių tarybų narių (0,74 proc.) yra asmenų, kurių amžiaus grupė iki 24 m.

Jauniausiam tarybos nario pareigas einančiam asmeniui yra 20 metų, vyriausias yra sulaukęs 85-erių. Abiem atvejais tai yra moterys. Jauniausiam Lietuvos merui – 32-eji, vyriausias yra 68 metų amžiaus.

Savivaldybės tarybos mandatų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių: https://infogram.com/2021-m-savivaldybiu-tarybu-rinkimu-kandidatu-ir-isrinktu-savivaldybiu-tarybu-nariu-sudetis-1hxj48pmd30pq2v?live

 

Savivaldybių tarybose dirba daugiausia Kęstučių ir Daivų

Iš šiuo metu savivaldybių tarybų narių pareigas einančių asmenų didžiausią dalį sudaro nariai, turintys Kęstučio ir Daivos vardus.

Populiariausi vyriški narių vardai yra Kęstutis, Vytautas, Jonas, Antanas ir Saulius. Tarp savivaldybių tarybų narių moterų daugiausia Daivų, Nijolių, Jūračių, Dalių, Linų ir Editų.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite