Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien.

Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai vaikščioti į katilinę, nešioti malkas.
Siurbliu naudojasi metus laiko, per tiek laiko spėjo pastebėti, kad tenka brangiau mokėti už elektrą. Anot jo, anksčiau kas mėnesį sunaudodavo 400 kWh elektros, dabar žiemos metu prireikia 1000–1500 kWh.

Sodybos šeimininkas Antanas Samoška ir Audrius Endzinas apžiūrėjo ant pagalbinio pastato stogo sumontuotus saulės energijos modulius.

„Kai suvažiuoja vaikai su anūkais, elektros sunaudojame daugiau. Mokestis už elektrą išaugo apie 100 eurų. Taip ir kilo mintis pasinaudoti nemokama saulės energija“, – mintimis dalijosi buves verslininkas. Ilgai nesvarstęs kreipėsi į Audrių Endziną, kurio vadovaujamos bendrovės „Energetikos objektų statyba“ specialistai per porą dienų ant ūkinio pastato stogo sumontavo saulės energiją gaudančius vadinamuosius kolektorius.
Verslininkas skaičiuoja, jog per metus jam reikia apie 10 000 kWh elektros energijos. Audriaus Endzino skaičiavimu, 8 kWh galingumo saulės jėgainės beveik ir pakaktų generuoti tokiam kiekiui elektros energijos. „Svarstome, kad turi užtekti. Jei trūks, ieškosime sprendimų. Yra galimybė padidinti galingumą“, – apžvelgdami ant pastato stogo dar likusį laisvą plotą kalbėjo sodybos šeimininkas ir energetikas.

Tikisi sutaupyti
Antanas ir Lina Samoškai nebedirba, todėl, anot jų, privalu ieškoti taupymo būdų. Įsirengti saulės energijos jėgainę nėra labai pigu (1 kWh kainuoja šiek tiek mažiau negu 1 tūkst. eurų), užtat sunaudojama elektra bekainuos pigiau.

Sugeneruotos elektros energijos kiekį rodantis prietaisas įrenktas ūkinio pastato rūsyje.

Anot pensininkų, kiek tiksliai mokės mažiau, dar sunku pasakyti, tai bus aišku po metų. „Jėgainės kaina priklauso nuo įrenginių. Jei sumontuojama pati naujausia saulės elektrinės sistema, žinoma, ji kainuoja šiek tiek brangiau. Jei yra ribotas plotas, kuriame reikia įrengti elektros jėgainę, tuomet stengiamės apskaičiuoti, kad iš kiekvieno metro namo stogo ploto išgautume maksimalią naudą“, – komentavo A. Endzinas. Jo aiškinimu, jei namo stogas didelis ir pakanka vietos saulės plokštėms, galima naudoti ir ne pačius brangiausius įrenginius.

Greitai ir pigiau
Darbus Samoškų sodyboje nuspręsta pradėti iškart po Naujųjų metų. Po kelių dienų A. Samoškos šeima jau džiaugėsi nauju įrenginiu. „Kol nėra darbų įkarščio ir lauke dargana, galime daug ką nuveikti. Kol saulės nėra, sąlyginai ir darbas pigesnis, ir greitesnis. Kai prasidės darbymetis, pavasarį ar vasarą, tuomet kainos tikrai šoktels“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Jo tvirtinimu, apsisprendę pasirinkti šią elektros gamybos sistemą turėtų suskubti būtent sausį. Nuo sausio 2 iki 31 dienos gyventojai gali kreiptis ir gauti valstybės kompensaciją už saulės jėgainių įrengimą. Už įrengtą 1 kW jėgainės pajėgumą kompensuojama apie 300 Eur. Įrengiant ant stogo 10 kWh galingumo saulės elektros jėgainę namų ūkiams kompensuojama 3000 Eur. Pabrėžiama, kad šia galimybe galima pasinaudoti tik sausio mėnesį, po to bus per vėlu. Beje, paraiškas teikti galima tiek saulės elektrinėms, tiek šilumos siurbliams. „Paraiškos vertinamos balais. Jei įrengimai montuojami ant stogo, gaunama daugiau balų. Ant žemės – mažiau. Kompensaciją gauna tie žmonės, kurie surenka daugiau balų“, – aiškino A. Endzinas. Taip pat vertinamas ir galingumas. Įsirengiant 5 kWh galingumo saulės elektrinę skiriama daugiausia balų. Pateikus paraišką saulės elektrinės projektą reikia įgyvendinti per vienerius metus.

Saulės baterijas galima montuoti ir ant čerpėmis dengto stogo.

Ant UAB „Sveikatos gija“ (vadovas Alvydas Vaičiūnas) klinikos pastato stogo sumontuota 27 kWh galingumo saulės energijos jėgainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vis daugiau norinčiųjų

A. Endzinas atskleidė, kad norinčiųjų įsirengti saulės elektrines vis daugėja. Pokalbio dieną, antradienį, šios paslaugos teiravosi 7 žmonės. Ar užtenka pajėgumų? Įrangos, darbuotojų netrūksta, todėl visi suplanuoti montavimo darbai įgyvendinami laiku. Jei susidarys eilės, bendrovės vadovas patikino, kad nors ir reikės šiek tiek palaukti, tačiau darbai bus padaryti.
„Operatyvi komanda, suplanavo ir atliko visus darbus vos per kelias dienas. Džiaugiamės“, – apie rangovus kalbėjo Antanas Samoška. Anot jo, saulėta ar apsiniaukę, saulės jėgainė jau kaupia elektros energiją.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Siekiant nacionalinių energetinių tikslų svarbus vaidmuo tenka Pagėgių kraštui

2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (teravatvalandės) elektros energijos – tai sudarė 13 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos. Visi atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 26 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, tačiau Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 metų Lietuvoje šią dalį padidinti iki 45 proc. – to pasiekti padės Pagėgių savivaldybėje plečiamas vėjo jėgainių parkas. Pasak energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais. „Šiuo metu Lietuvoje didžioji elektros 

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Taip pat skaitykite