Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien.

Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai vaikščioti į katilinę, nešioti malkas.
Siurbliu naudojasi metus laiko, per tiek laiko spėjo pastebėti, kad tenka brangiau mokėti už elektrą. Anot jo, anksčiau kas mėnesį sunaudodavo 400 kWh elektros, dabar žiemos metu prireikia 1000–1500 kWh.

Sodybos šeimininkas Antanas Samoška ir Audrius Endzinas apžiūrėjo ant pagalbinio pastato stogo sumontuotus saulės energijos modulius.

„Kai suvažiuoja vaikai su anūkais, elektros sunaudojame daugiau. Mokestis už elektrą išaugo apie 100 eurų. Taip ir kilo mintis pasinaudoti nemokama saulės energija“, – mintimis dalijosi buves verslininkas. Ilgai nesvarstęs kreipėsi į Audrių Endziną, kurio vadovaujamos bendrovės „Energetikos objektų statyba“ specialistai per porą dienų ant ūkinio pastato stogo sumontavo saulės energiją gaudančius vadinamuosius kolektorius.
Verslininkas skaičiuoja, jog per metus jam reikia apie 10 000 kWh elektros energijos. Audriaus Endzino skaičiavimu, 8 kWh galingumo saulės jėgainės beveik ir pakaktų generuoti tokiam kiekiui elektros energijos. „Svarstome, kad turi užtekti. Jei trūks, ieškosime sprendimų. Yra galimybė padidinti galingumą“, – apžvelgdami ant pastato stogo dar likusį laisvą plotą kalbėjo sodybos šeimininkas ir energetikas.

Tikisi sutaupyti
Antanas ir Lina Samoškai nebedirba, todėl, anot jų, privalu ieškoti taupymo būdų. Įsirengti saulės energijos jėgainę nėra labai pigu (1 kWh kainuoja šiek tiek mažiau negu 1 tūkst. eurų), užtat sunaudojama elektra bekainuos pigiau.

Sugeneruotos elektros energijos kiekį rodantis prietaisas įrenktas ūkinio pastato rūsyje.

Anot pensininkų, kiek tiksliai mokės mažiau, dar sunku pasakyti, tai bus aišku po metų. „Jėgainės kaina priklauso nuo įrenginių. Jei sumontuojama pati naujausia saulės elektrinės sistema, žinoma, ji kainuoja šiek tiek brangiau. Jei yra ribotas plotas, kuriame reikia įrengti elektros jėgainę, tuomet stengiamės apskaičiuoti, kad iš kiekvieno metro namo stogo ploto išgautume maksimalią naudą“, – komentavo A. Endzinas. Jo aiškinimu, jei namo stogas didelis ir pakanka vietos saulės plokštėms, galima naudoti ir ne pačius brangiausius įrenginius.

Greitai ir pigiau
Darbus Samoškų sodyboje nuspręsta pradėti iškart po Naujųjų metų. Po kelių dienų A. Samoškos šeima jau džiaugėsi nauju įrenginiu. „Kol nėra darbų įkarščio ir lauke dargana, galime daug ką nuveikti. Kol saulės nėra, sąlyginai ir darbas pigesnis, ir greitesnis. Kai prasidės darbymetis, pavasarį ar vasarą, tuomet kainos tikrai šoktels“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Jo tvirtinimu, apsisprendę pasirinkti šią elektros gamybos sistemą turėtų suskubti būtent sausį. Nuo sausio 2 iki 31 dienos gyventojai gali kreiptis ir gauti valstybės kompensaciją už saulės jėgainių įrengimą. Už įrengtą 1 kW jėgainės pajėgumą kompensuojama apie 300 Eur. Įrengiant ant stogo 10 kWh galingumo saulės elektros jėgainę namų ūkiams kompensuojama 3000 Eur. Pabrėžiama, kad šia galimybe galima pasinaudoti tik sausio mėnesį, po to bus per vėlu. Beje, paraiškas teikti galima tiek saulės elektrinėms, tiek šilumos siurbliams. „Paraiškos vertinamos balais. Jei įrengimai montuojami ant stogo, gaunama daugiau balų. Ant žemės – mažiau. Kompensaciją gauna tie žmonės, kurie surenka daugiau balų“, – aiškino A. Endzinas. Taip pat vertinamas ir galingumas. Įsirengiant 5 kWh galingumo saulės elektrinę skiriama daugiausia balų. Pateikus paraišką saulės elektrinės projektą reikia įgyvendinti per vienerius metus.

Saulės baterijas galima montuoti ir ant čerpėmis dengto stogo.

Ant UAB „Sveikatos gija“ (vadovas Alvydas Vaičiūnas) klinikos pastato stogo sumontuota 27 kWh galingumo saulės energijos jėgainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vis daugiau norinčiųjų

A. Endzinas atskleidė, kad norinčiųjų įsirengti saulės elektrines vis daugėja. Pokalbio dieną, antradienį, šios paslaugos teiravosi 7 žmonės. Ar užtenka pajėgumų? Įrangos, darbuotojų netrūksta, todėl visi suplanuoti montavimo darbai įgyvendinami laiku. Jei susidarys eilės, bendrovės vadovas patikino, kad nors ir reikės šiek tiek palaukti, tačiau darbai bus padaryti.
„Operatyvi komanda, suplanavo ir atliko visus darbus vos per kelias dienas. Džiaugiamės“, – apie rangovus kalbėjo Antanas Samoška. Anot jo, saulėta ar apsiniaukę, saulės jėgainė jau kaupia elektros energiją.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite