Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien.

Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai vaikščioti į katilinę, nešioti malkas.
Siurbliu naudojasi metus laiko, per tiek laiko spėjo pastebėti, kad tenka brangiau mokėti už elektrą. Anot jo, anksčiau kas mėnesį sunaudodavo 400 kWh elektros, dabar žiemos metu prireikia 1000–1500 kWh.

Sodybos šeimininkas Antanas Samoška ir Audrius Endzinas apžiūrėjo ant pagalbinio pastato stogo sumontuotus saulės energijos modulius.

„Kai suvažiuoja vaikai su anūkais, elektros sunaudojame daugiau. Mokestis už elektrą išaugo apie 100 eurų. Taip ir kilo mintis pasinaudoti nemokama saulės energija“, – mintimis dalijosi buves verslininkas. Ilgai nesvarstęs kreipėsi į Audrių Endziną, kurio vadovaujamos bendrovės „Energetikos objektų statyba“ specialistai per porą dienų ant ūkinio pastato stogo sumontavo saulės energiją gaudančius vadinamuosius kolektorius.
Verslininkas skaičiuoja, jog per metus jam reikia apie 10 000 kWh elektros energijos. Audriaus Endzino skaičiavimu, 8 kWh galingumo saulės jėgainės beveik ir pakaktų generuoti tokiam kiekiui elektros energijos. „Svarstome, kad turi užtekti. Jei trūks, ieškosime sprendimų. Yra galimybė padidinti galingumą“, – apžvelgdami ant pastato stogo dar likusį laisvą plotą kalbėjo sodybos šeimininkas ir energetikas.

Tikisi sutaupyti
Antanas ir Lina Samoškai nebedirba, todėl, anot jų, privalu ieškoti taupymo būdų. Įsirengti saulės energijos jėgainę nėra labai pigu (1 kWh kainuoja šiek tiek mažiau negu 1 tūkst. eurų), užtat sunaudojama elektra bekainuos pigiau.

Sugeneruotos elektros energijos kiekį rodantis prietaisas įrenktas ūkinio pastato rūsyje.

Anot pensininkų, kiek tiksliai mokės mažiau, dar sunku pasakyti, tai bus aišku po metų. „Jėgainės kaina priklauso nuo įrenginių. Jei sumontuojama pati naujausia saulės elektrinės sistema, žinoma, ji kainuoja šiek tiek brangiau. Jei yra ribotas plotas, kuriame reikia įrengti elektros jėgainę, tuomet stengiamės apskaičiuoti, kad iš kiekvieno metro namo stogo ploto išgautume maksimalią naudą“, – komentavo A. Endzinas. Jo aiškinimu, jei namo stogas didelis ir pakanka vietos saulės plokštėms, galima naudoti ir ne pačius brangiausius įrenginius.

Greitai ir pigiau
Darbus Samoškų sodyboje nuspręsta pradėti iškart po Naujųjų metų. Po kelių dienų A. Samoškos šeima jau džiaugėsi nauju įrenginiu. „Kol nėra darbų įkarščio ir lauke dargana, galime daug ką nuveikti. Kol saulės nėra, sąlyginai ir darbas pigesnis, ir greitesnis. Kai prasidės darbymetis, pavasarį ar vasarą, tuomet kainos tikrai šoktels“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Jo tvirtinimu, apsisprendę pasirinkti šią elektros gamybos sistemą turėtų suskubti būtent sausį. Nuo sausio 2 iki 31 dienos gyventojai gali kreiptis ir gauti valstybės kompensaciją už saulės jėgainių įrengimą. Už įrengtą 1 kW jėgainės pajėgumą kompensuojama apie 300 Eur. Įrengiant ant stogo 10 kWh galingumo saulės elektros jėgainę namų ūkiams kompensuojama 3000 Eur. Pabrėžiama, kad šia galimybe galima pasinaudoti tik sausio mėnesį, po to bus per vėlu. Beje, paraiškas teikti galima tiek saulės elektrinėms, tiek šilumos siurbliams. „Paraiškos vertinamos balais. Jei įrengimai montuojami ant stogo, gaunama daugiau balų. Ant žemės – mažiau. Kompensaciją gauna tie žmonės, kurie surenka daugiau balų“, – aiškino A. Endzinas. Taip pat vertinamas ir galingumas. Įsirengiant 5 kWh galingumo saulės elektrinę skiriama daugiausia balų. Pateikus paraišką saulės elektrinės projektą reikia įgyvendinti per vienerius metus.

Saulės baterijas galima montuoti ir ant čerpėmis dengto stogo.

Ant UAB „Sveikatos gija“ (vadovas Alvydas Vaičiūnas) klinikos pastato stogo sumontuota 27 kWh galingumo saulės energijos jėgainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vis daugiau norinčiųjų

A. Endzinas atskleidė, kad norinčiųjų įsirengti saulės elektrines vis daugėja. Pokalbio dieną, antradienį, šios paslaugos teiravosi 7 žmonės. Ar užtenka pajėgumų? Įrangos, darbuotojų netrūksta, todėl visi suplanuoti montavimo darbai įgyvendinami laiku. Jei susidarys eilės, bendrovės vadovas patikino, kad nors ir reikės šiek tiek palaukti, tačiau darbai bus padaryti.
„Operatyvi komanda, suplanavo ir atliko visus darbus vos per kelias dienas. Džiaugiamės“, – apie rangovus kalbėjo Antanas Samoška. Anot jo, saulėta ar apsiniaukę, saulės jėgainė jau kaupia elektros energiją.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite