Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien.

Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai vaikščioti į katilinę, nešioti malkas.
Siurbliu naudojasi metus laiko, per tiek laiko spėjo pastebėti, kad tenka brangiau mokėti už elektrą. Anot jo, anksčiau kas mėnesį sunaudodavo 400 kWh elektros, dabar žiemos metu prireikia 1000–1500 kWh.

Sodybos šeimininkas Antanas Samoška ir Audrius Endzinas apžiūrėjo ant pagalbinio pastato stogo sumontuotus saulės energijos modulius.

„Kai suvažiuoja vaikai su anūkais, elektros sunaudojame daugiau. Mokestis už elektrą išaugo apie 100 eurų. Taip ir kilo mintis pasinaudoti nemokama saulės energija“, – mintimis dalijosi buves verslininkas. Ilgai nesvarstęs kreipėsi į Audrių Endziną, kurio vadovaujamos bendrovės „Energetikos objektų statyba“ specialistai per porą dienų ant ūkinio pastato stogo sumontavo saulės energiją gaudančius vadinamuosius kolektorius.
Verslininkas skaičiuoja, jog per metus jam reikia apie 10 000 kWh elektros energijos. Audriaus Endzino skaičiavimu, 8 kWh galingumo saulės jėgainės beveik ir pakaktų generuoti tokiam kiekiui elektros energijos. „Svarstome, kad turi užtekti. Jei trūks, ieškosime sprendimų. Yra galimybė padidinti galingumą“, – apžvelgdami ant pastato stogo dar likusį laisvą plotą kalbėjo sodybos šeimininkas ir energetikas.

Tikisi sutaupyti
Antanas ir Lina Samoškai nebedirba, todėl, anot jų, privalu ieškoti taupymo būdų. Įsirengti saulės energijos jėgainę nėra labai pigu (1 kWh kainuoja šiek tiek mažiau negu 1 tūkst. eurų), užtat sunaudojama elektra bekainuos pigiau.

Sugeneruotos elektros energijos kiekį rodantis prietaisas įrenktas ūkinio pastato rūsyje.

Anot pensininkų, kiek tiksliai mokės mažiau, dar sunku pasakyti, tai bus aišku po metų. „Jėgainės kaina priklauso nuo įrenginių. Jei sumontuojama pati naujausia saulės elektrinės sistema, žinoma, ji kainuoja šiek tiek brangiau. Jei yra ribotas plotas, kuriame reikia įrengti elektros jėgainę, tuomet stengiamės apskaičiuoti, kad iš kiekvieno metro namo stogo ploto išgautume maksimalią naudą“, – komentavo A. Endzinas. Jo aiškinimu, jei namo stogas didelis ir pakanka vietos saulės plokštėms, galima naudoti ir ne pačius brangiausius įrenginius.

Greitai ir pigiau
Darbus Samoškų sodyboje nuspręsta pradėti iškart po Naujųjų metų. Po kelių dienų A. Samoškos šeima jau džiaugėsi nauju įrenginiu. „Kol nėra darbų įkarščio ir lauke dargana, galime daug ką nuveikti. Kol saulės nėra, sąlyginai ir darbas pigesnis, ir greitesnis. Kai prasidės darbymetis, pavasarį ar vasarą, tuomet kainos tikrai šoktels“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Jo tvirtinimu, apsisprendę pasirinkti šią elektros gamybos sistemą turėtų suskubti būtent sausį. Nuo sausio 2 iki 31 dienos gyventojai gali kreiptis ir gauti valstybės kompensaciją už saulės jėgainių įrengimą. Už įrengtą 1 kW jėgainės pajėgumą kompensuojama apie 300 Eur. Įrengiant ant stogo 10 kWh galingumo saulės elektros jėgainę namų ūkiams kompensuojama 3000 Eur. Pabrėžiama, kad šia galimybe galima pasinaudoti tik sausio mėnesį, po to bus per vėlu. Beje, paraiškas teikti galima tiek saulės elektrinėms, tiek šilumos siurbliams. „Paraiškos vertinamos balais. Jei įrengimai montuojami ant stogo, gaunama daugiau balų. Ant žemės – mažiau. Kompensaciją gauna tie žmonės, kurie surenka daugiau balų“, – aiškino A. Endzinas. Taip pat vertinamas ir galingumas. Įsirengiant 5 kWh galingumo saulės elektrinę skiriama daugiausia balų. Pateikus paraišką saulės elektrinės projektą reikia įgyvendinti per vienerius metus.

Saulės baterijas galima montuoti ir ant čerpėmis dengto stogo.

Ant UAB „Sveikatos gija“ (vadovas Alvydas Vaičiūnas) klinikos pastato stogo sumontuota 27 kWh galingumo saulės energijos jėgainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vis daugiau norinčiųjų

A. Endzinas atskleidė, kad norinčiųjų įsirengti saulės elektrines vis daugėja. Pokalbio dieną, antradienį, šios paslaugos teiravosi 7 žmonės. Ar užtenka pajėgumų? Įrangos, darbuotojų netrūksta, todėl visi suplanuoti montavimo darbai įgyvendinami laiku. Jei susidarys eilės, bendrovės vadovas patikino, kad nors ir reikės šiek tiek palaukti, tačiau darbai bus padaryti.
„Operatyvi komanda, suplanavo ir atliko visus darbus vos per kelias dienas. Džiaugiamės“, – apie rangovus kalbėjo Antanas Samoška. Anot jo, saulėta ar apsiniaukę, saulės jėgainė jau kaupia elektros energiją.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus