Vėžliai, gyvalazdės, gyvatės, varlės, šinšilos nėra gyvi „žaisliukai“. Dovanoti jų nepatartina

vėžliaiVėžliai, gyvalazdės, gyvatės, varlės, šinšilos, žuvytės, driežai, vorai ir kiti laukiniai gyvūnai, kuriuos galima auginti namuose, žavi ir vaikus, ir suaugusius. Jie dovanojami ir Kalėdų proga. Aplinkosaugininkai įspėja „gyvų“ dovanų vengti, nes tinkamai pasirūpinti tokiu augintiniu – didelė atsakomybė. Be to, būtina įsitikinti, ar gyvūnas nėra invazinės, saugomos rūšies, nes jiems  taikomi specifiniai reikalavimai.

„Gyvūnai neturėtų būti dovanojami, juos siūlome įsigyti tik sau, gerai apsvarsčius ir suplanavus. Jie nėra gyvi „žaisliukai“. Svarbu įvertinti, ar turite pakankamai žinių apie būsimo augintinio biologiją, elgseną, laikymo sąlygas, kurios turi atitikti jo poreikius, ar jam paaugus galėsite skirti daugiau laiko priežiūrai, bendravimui. Galbūt reikės didesnio akvariumo, terariumo ar narvelio, todėl tam teks rasti lėšų ir vietos namuose“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Ar ne invazinis?

Pasak jos, apsisprendus įsigyti laukinį gyvūną, pirmiausiai riekia būti tikram, kad jis nėra invazinis ar saugomos rūšies. Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įtrauktus gyvūnus draudžiama parduoti, perkelti, įsivežti ar kitaip platinti be leidimo. Tačiau jie gali būti nusiperkami Rusijoje, Baltarusijoje ar kitose šalyse, kur netaikomi šie draudimai, veisiami neteisėtai ir po to parduodami ar dovanojami.

Būtina žinoti apie gyvūnų veisimosi ypatumus, nes pavyzdžiui, gyvalazdžių patelės deda neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita savo motinai genetiškai identiškos patelės. Todėl dažnai jų prisiveisia daug, o norinčių auginti ne visada atsiranda.

Reikės saugoti

Jokiu būdu svetimžemių gyvūnų negalima paleisti į natūralią gamtą. Pasitaiko atvejų, kai atsibodusios žuvytės, vėžliai, graužikai tyčia paleidžiami, paukšteliai išskrenda pro atvertus langus, gali pasprukti ar būti paleisti ir kiti gyvūnai.

Invazinės ar svetimžemės gyvūnų rūšys, jei buvo auginamos kaip augintiniai ir patenka į gamtą, gali neigiamai veikti biologinę įvairovę, kelti grėsmę vietinėms rūšims, daryti žalą įvairioms ūkio sritims. Be to, šie gyvūnai patiria didžiulį stresą patekę į nepažįstamą jiems aplinką, nesugebėdami susirasti maisto, dėl šalčio, ligų, nesugebėjimo prisitaikyti dažnai žūsta. Pirkdami saugomų rūšių gyvūnus, prisidedame prie jų naikinimo.

Iš invazinių gyvūnų namuose ar voljeruose gali būti auginami marmuriniai vėžiai, raštuotieji ir puošnieji vėžliai, Palaso bei juodosios voverės, jautinės varlės, egiptinės žąsys, baltaskruostės stačiauodegės antys, sibirinis burundukas ir pan. Kaip augintinius, jei jie buvo įgyti prieš rūšį įrašant į invazinių rūšių sąrašus, leidžiama auginti be leidimo iki jų natūralios mirties neveisiant ir užtikrinant, kad jie nepabėgs į gamtą.

Lietuva yra pasirašiusi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES). Į jos sąrašus ir į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 priedus įtrauktus laukinius gyvūnus galima įvežti, parduoti, keistis, eksponuoti, veisti ar kitaip naudoti su specialiais leidimais, laikantis reikalavimų. Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

„Kadangi rūšių lietuviški ir lotyniški pavadinimai kartais keičiasi, būtina internete ar Aplinkos ministerijos svetainėje susirasti minėtus invazinių ir saugomų rūšių sąrašus, nuotraukas ir įsitikinti, ar juose tikrai nėra planuojamo įsigyti gyvūno“, – pataria Laura Janulaitienė.

Būtina pasidomėti ir sąlygomis, kurias reikia sudaryti laukiniams gyvūnams laikyti namuose, voljeruose, daugiau apie jas – Laukinės gyvūnijos įstatyme, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Jeigu jų nesilaikoma arba neturima reikalingų leidimų, dokumentų, taikomos sankcijos, gyvūnai gali būti konfiskuoti.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kviečiame pasidalinti gerumu su sergančiais kraštiečiais

Adventas. Vieniems tai tauraus susikaupimo ir rimties metas… Kitiems – malonių, džiugių rūpesčių laikotarpis, kuomet reikia pasirūpinti dovanomis artimiesiems, suplanuoti, kas puikuosis ant kalėdinio stalo ar kokių spalvų žaisliukais puošti eglutę. Deja, tokios nuotaikos tvyro ne visuose namuose… Kai kuriems iš mūsų šiomis dienomis širdį kamuoja nerimas, sumaištis, baimė… Kai kam šios dienos – grumtynės su likimu… Lemiamos grumtynės už gyvenimą… 2021 m. gruodžio 3 d. 15.30 val. Pagėgių miesto parke vyksiančios kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu Pagėgių savivaldybės Vydūno

Orai. Nauja savaitė prasidėjo snygiu

Gismeteo.lt praneša, kad šiandien pirmadienį iš pietryčių Lietuvą pasieks nauja, gausių kritulių zona. Nakties valandomis daug kur snigo, vietomis smarkiai, rytiniuose rajonuose lietus maišėsi su šlapdriba. Temperatūra tuo metu svyravo nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną mišrūs krituliai vyraus visoje šalyje, vietomis gausūs. Vakarinėje šalies pusėje gali kilti ir pūgos. Pūs smarkokas šiaurinių krypčių vėjas. Vilniuje ir Klaipėdoje termometrų stulpeliai sieks 2, Kaune apie 1 laipsnį šilumos.  Panevėžyje bus apie nulį, Šiauliuose apie 1 laipsnį šalčio. Tokie

Baltosios mišrainės paslaptys

baltoji mištainė

Jeigu bėgant metams pabodo tradicinis baltosios mišrainės receptas – ne bėda. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad vos keliais ingredientais papildžius šį visiems puikiai pažįstamą patiekalą, jis gali įgauti naujų spalvų ir skonių.    Receptą sukūrė prancūzas Yra manančių, jog populiarioji baltoji mišrainė yra lietuviškas patiekalas, tačiau taip nėra. Pasakojama, kad XIX amžiuje šias ikoniškas salotas sukūrė Rusijoje dirbęs prancūzų šefas Liusjenas Olivjė. Siekdamas įtikti aukštuomenei, jis nusprendė pasiūlyti šį tą neįprasto, įkvėpto prancūziškų maisto gaminimo tradicijų.

Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje. NEPRAŽIOPSOKIT!

Gruodžio 18 d. lygiai 8 VAL. iš ryto Pagėgiuose, Turgaus g. prasidės vienintelis Lietuvoje „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“! 2017 m. „Kalėdiniam žąsų turgui Mažojoje Lietuvoje“ suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Bus programa Jomarke alasą kels, kupčystę riktingai ves pievininkai, sūrininkai, paukštininkai. Veiks lioterija „Laimėk žąsį“, sušildys tija, kafija ir švarczupė! Pirkti bus visokio tavoro, reiks tik derėtis maloniai. Jomarko „šukdytojai“ – aktoriai Jonas Buziliauskas (Beausis) ir Giedrius Viduolis (Tata). Visus lietuvius ir lietuvaites iš visų miestų, miestelių ir ūkių

Taip pat skaitykite