Vėžliai, gyvalazdės, gyvatės, varlės, šinšilos nėra gyvi „žaisliukai“. Dovanoti jų nepatartina

vėžliaiVėžliai, gyvalazdės, gyvatės, varlės, šinšilos, žuvytės, driežai, vorai ir kiti laukiniai gyvūnai, kuriuos galima auginti namuose, žavi ir vaikus, ir suaugusius. Jie dovanojami ir Kalėdų proga. Aplinkosaugininkai įspėja „gyvų“ dovanų vengti, nes tinkamai pasirūpinti tokiu augintiniu – didelė atsakomybė. Be to, būtina įsitikinti, ar gyvūnas nėra invazinės, saugomos rūšies, nes jiems  taikomi specifiniai reikalavimai.

„Gyvūnai neturėtų būti dovanojami, juos siūlome įsigyti tik sau, gerai apsvarsčius ir suplanavus. Jie nėra gyvi „žaisliukai“. Svarbu įvertinti, ar turite pakankamai žinių apie būsimo augintinio biologiją, elgseną, laikymo sąlygas, kurios turi atitikti jo poreikius, ar jam paaugus galėsite skirti daugiau laiko priežiūrai, bendravimui. Galbūt reikės didesnio akvariumo, terariumo ar narvelio, todėl tam teks rasti lėšų ir vietos namuose“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Ar ne invazinis?

Pasak jos, apsisprendus įsigyti laukinį gyvūną, pirmiausiai riekia būti tikram, kad jis nėra invazinis ar saugomos rūšies. Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įtrauktus gyvūnus draudžiama parduoti, perkelti, įsivežti ar kitaip platinti be leidimo. Tačiau jie gali būti nusiperkami Rusijoje, Baltarusijoje ar kitose šalyse, kur netaikomi šie draudimai, veisiami neteisėtai ir po to parduodami ar dovanojami.

Būtina žinoti apie gyvūnų veisimosi ypatumus, nes pavyzdžiui, gyvalazdžių patelės deda neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita savo motinai genetiškai identiškos patelės. Todėl dažnai jų prisiveisia daug, o norinčių auginti ne visada atsiranda.

Reikės saugoti

Jokiu būdu svetimžemių gyvūnų negalima paleisti į natūralią gamtą. Pasitaiko atvejų, kai atsibodusios žuvytės, vėžliai, graužikai tyčia paleidžiami, paukšteliai išskrenda pro atvertus langus, gali pasprukti ar būti paleisti ir kiti gyvūnai.

Invazinės ar svetimžemės gyvūnų rūšys, jei buvo auginamos kaip augintiniai ir patenka į gamtą, gali neigiamai veikti biologinę įvairovę, kelti grėsmę vietinėms rūšims, daryti žalą įvairioms ūkio sritims. Be to, šie gyvūnai patiria didžiulį stresą patekę į nepažįstamą jiems aplinką, nesugebėdami susirasti maisto, dėl šalčio, ligų, nesugebėjimo prisitaikyti dažnai žūsta. Pirkdami saugomų rūšių gyvūnus, prisidedame prie jų naikinimo.

Iš invazinių gyvūnų namuose ar voljeruose gali būti auginami marmuriniai vėžiai, raštuotieji ir puošnieji vėžliai, Palaso bei juodosios voverės, jautinės varlės, egiptinės žąsys, baltaskruostės stačiauodegės antys, sibirinis burundukas ir pan. Kaip augintinius, jei jie buvo įgyti prieš rūšį įrašant į invazinių rūšių sąrašus, leidžiama auginti be leidimo iki jų natūralios mirties neveisiant ir užtikrinant, kad jie nepabėgs į gamtą.

Lietuva yra pasirašiusi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES). Į jos sąrašus ir į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 priedus įtrauktus laukinius gyvūnus galima įvežti, parduoti, keistis, eksponuoti, veisti ar kitaip naudoti su specialiais leidimais, laikantis reikalavimų. Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

„Kadangi rūšių lietuviški ir lotyniški pavadinimai kartais keičiasi, būtina internete ar Aplinkos ministerijos svetainėje susirasti minėtus invazinių ir saugomų rūšių sąrašus, nuotraukas ir įsitikinti, ar juose tikrai nėra planuojamo įsigyti gyvūno“, – pataria Laura Janulaitienė.

Būtina pasidomėti ir sąlygomis, kurias reikia sudaryti laukiniams gyvūnams laikyti namuose, voljeruose, daugiau apie jas – Laukinės gyvūnijos įstatyme, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Jeigu jų nesilaikoma arba neturima reikalingų leidimų, dokumentų, taikomos sankcijos, gyvūnai gali būti konfiskuoti.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite