Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių.

Stichija, kurios verčiau pasisaugoti

Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie 100 žaibų. Kiekvienas jų akimirksniu sugeneruoja neįtikėtiną kiekį energijos. Vienas žaibas per mažą sekundės dalį gali sugeneruoti tiek energijos, kiek nedidelis namų ūkis suvartoja per mėnesį.

Pavyzdžiui, trenkęs į medį žaibas akimirksniu išgarina visą jame esantį vandenį ir gali susprogdinti jo kamieną, o pataikęs į žmogų – lemti rimtų sužalojimų arba mirtį.

Sukelia prietaisams pavojingus įtampos šuolius

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius pastebi, kad kompiuteriams, televizoriams, interneto tinklo maršrutizatoriams, bevielio ryšio stotelėms bei daugeliui kitų elektros prietaisų namuose grėsmę kelia ne tik tiesioginis žaibo smūgis, bet ir jo iškrovos sukelti elektros tinklo srovės ir įtampos svyravimai.

„Pakanka, kad žaibas trenktų į vietos elektros pastotę ar perdavimo liniją, ir į tinklą įjungtiems elektros prietaisams gali kilti pavojus. Elektros prietaisai turi maksimalios įtampos ir galios parametrus, kurių ribose veikia. Dėl žaibo iškrovos nulemtų įtampos šuolių įrenginiai gali būti nepataisomai sugadinti ar net sukelti namuose gaisrą. Dėl to pirmoji taisyklė žaibuojant – visus elektros prietaisus išjungti iš tinklo“, – sako A. Vindašius.

Verta pasirūpinti tinkama apsauga

A. Vindašius pažymi, kad žaibo išlydis elektros prietaisus gali paveikti ne tik per elektros tinklą, bet ir išorines antenas, interneto ir laidinio telefono linijas, kai jos nutiestos naudojant varinius kabelius. Dėl to stipriai žaibuojant elektros prietaisus rekomenduotina atjungti ir nuo jų. Tiesa, tai negalioja optiniams šviesolaidinio interneto kabeliams, kuriais elektros srovė nekeliauja. Naudojantis tokiu internetu tereikia iš elektros tinklo išjungti patį maršrutizatorių ir bevielio tinklo stoteles.

„Be abejo, perkūnija gali užklupti ir netikėtai ar tuomet, kai namuose nieko nėra. Tokiu atveju galima paprasčiausiai nespėti visų prietaisų išjungti iš tinklo. Be to, kaskart pradėjus žaibuoti pulti iš elektros lizdų atjunginėti visus prietaisus nėra labai jau patogu. Dėl to namuose taip pat verta pasirūpinti nuo tinklo svyravimų saugančiais įtampos stabilizatoriais. Jie padeda užtikrinti stabilią įtampą tinkle ir taip apsaugoti į jį įjungtus prietaisus“, – sako ekspertas

Įtampos stabilizatoriai gali būti jungiami į atskirus elektros lizdus namuose arba įrengiami ties bendru namo elektros prievadu. Antruoju atveju nuo žaibo sukeltų įtampos svyravimų galima apsaugoti visą namų elektros instaliaciją, o ne tik pavienius įrenginius. „Telia“ atstovas pažymi, kad individualiuose namuose taip pat svarbu įrengti žaibolaidžius ar kitus žaibo iškrovos įžeminimo sprendimus.

„Pasistengti apsaugoti prietaisus nuo tiesioginio ar netiesioginio žaibo poveikio yra išties svarbu. Žaibo sukelti įtampos svyravimai gali sudeginti ir išlydyti vidinius prietaiso komponentus, pažeisti jo elektros grandines ir mikroschemas. Tokius pažeidimus, priklausomai nuo jų masto ir konkretaus prietaiso, gali būti brangu ar visai neįmanoma pašalinti. Dėl to gali tekti ieškoti naujo įrenginio“, – sako A. Vindašius.

Mesti iš rankų telefono nereikia

A. Vindašius taip pat akcentuoja, kad, nors saugotis žaibų tikrai reikia, tačiau esama ir nemažai su tuo susijusių mitų. Vienas iš jų – neva vien elektrinio prietaiso, pavyzdžiui, išmaniojo telefono, laikymas rankoje gali „pritraukti“ žaibą. Jo teigimu, žaibuojant naudotis telefonu, planšetiniu ar nešiojamu kompiuteriu, jei tik jis neįjungtas į tinklą, namuose yra saugu. Taip pat saugu naudotis ir mobiliuoju internetu.

„Žinoma, to nereikėtų daryti sėdint prie praviro lango ar atsirėmus į metalines konstrukcijas. Visgi pats savaime į tinklą neįjungtų elektros prietaisų naudojimas rizikos reikšmingai nepadidina. Užklupus ekstremaliems orams ir, pavyzdžiui, namuose dingus elektrai išmanusis telefonas su mobiliojo interneto ryšiu netgi gali būti nepakeičiamu ir leisti sužinoti naujausią įvairių tarnybų skelbiamą informaciją bei prognozes“, – pataria „Telia“ paslaugų architektas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite