Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių.

Stichija, kurios verčiau pasisaugoti

Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie 100 žaibų. Kiekvienas jų akimirksniu sugeneruoja neįtikėtiną kiekį energijos. Vienas žaibas per mažą sekundės dalį gali sugeneruoti tiek energijos, kiek nedidelis namų ūkis suvartoja per mėnesį.

Pavyzdžiui, trenkęs į medį žaibas akimirksniu išgarina visą jame esantį vandenį ir gali susprogdinti jo kamieną, o pataikęs į žmogų – lemti rimtų sužalojimų arba mirtį.

Sukelia prietaisams pavojingus įtampos šuolius

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ paslaugų architektas Antanas Vindašius pastebi, kad kompiuteriams, televizoriams, interneto tinklo maršrutizatoriams, bevielio ryšio stotelėms bei daugeliui kitų elektros prietaisų namuose grėsmę kelia ne tik tiesioginis žaibo smūgis, bet ir jo iškrovos sukelti elektros tinklo srovės ir įtampos svyravimai.

„Pakanka, kad žaibas trenktų į vietos elektros pastotę ar perdavimo liniją, ir į tinklą įjungtiems elektros prietaisams gali kilti pavojus. Elektros prietaisai turi maksimalios įtampos ir galios parametrus, kurių ribose veikia. Dėl žaibo iškrovos nulemtų įtampos šuolių įrenginiai gali būti nepataisomai sugadinti ar net sukelti namuose gaisrą. Dėl to pirmoji taisyklė žaibuojant – visus elektros prietaisus išjungti iš tinklo“, – sako A. Vindašius.

Verta pasirūpinti tinkama apsauga

A. Vindašius pažymi, kad žaibo išlydis elektros prietaisus gali paveikti ne tik per elektros tinklą, bet ir išorines antenas, interneto ir laidinio telefono linijas, kai jos nutiestos naudojant varinius kabelius. Dėl to stipriai žaibuojant elektros prietaisus rekomenduotina atjungti ir nuo jų. Tiesa, tai negalioja optiniams šviesolaidinio interneto kabeliams, kuriais elektros srovė nekeliauja. Naudojantis tokiu internetu tereikia iš elektros tinklo išjungti patį maršrutizatorių ir bevielio tinklo stoteles.

„Be abejo, perkūnija gali užklupti ir netikėtai ar tuomet, kai namuose nieko nėra. Tokiu atveju galima paprasčiausiai nespėti visų prietaisų išjungti iš tinklo. Be to, kaskart pradėjus žaibuoti pulti iš elektros lizdų atjunginėti visus prietaisus nėra labai jau patogu. Dėl to namuose taip pat verta pasirūpinti nuo tinklo svyravimų saugančiais įtampos stabilizatoriais. Jie padeda užtikrinti stabilią įtampą tinkle ir taip apsaugoti į jį įjungtus prietaisus“, – sako ekspertas

Įtampos stabilizatoriai gali būti jungiami į atskirus elektros lizdus namuose arba įrengiami ties bendru namo elektros prievadu. Antruoju atveju nuo žaibo sukeltų įtampos svyravimų galima apsaugoti visą namų elektros instaliaciją, o ne tik pavienius įrenginius. „Telia“ atstovas pažymi, kad individualiuose namuose taip pat svarbu įrengti žaibolaidžius ar kitus žaibo iškrovos įžeminimo sprendimus.

„Pasistengti apsaugoti prietaisus nuo tiesioginio ar netiesioginio žaibo poveikio yra išties svarbu. Žaibo sukelti įtampos svyravimai gali sudeginti ir išlydyti vidinius prietaiso komponentus, pažeisti jo elektros grandines ir mikroschemas. Tokius pažeidimus, priklausomai nuo jų masto ir konkretaus prietaiso, gali būti brangu ar visai neįmanoma pašalinti. Dėl to gali tekti ieškoti naujo įrenginio“, – sako A. Vindašius.

Mesti iš rankų telefono nereikia

A. Vindašius taip pat akcentuoja, kad, nors saugotis žaibų tikrai reikia, tačiau esama ir nemažai su tuo susijusių mitų. Vienas iš jų – neva vien elektrinio prietaiso, pavyzdžiui, išmaniojo telefono, laikymas rankoje gali „pritraukti“ žaibą. Jo teigimu, žaibuojant naudotis telefonu, planšetiniu ar nešiojamu kompiuteriu, jei tik jis neįjungtas į tinklą, namuose yra saugu. Taip pat saugu naudotis ir mobiliuoju internetu.

„Žinoma, to nereikėtų daryti sėdint prie praviro lango ar atsirėmus į metalines konstrukcijas. Visgi pats savaime į tinklą neįjungtų elektros prietaisų naudojimas rizikos reikšmingai nepadidina. Užklupus ekstremaliems orams ir, pavyzdžiui, namuose dingus elektrai išmanusis telefonas su mobiliojo interneto ryšiu netgi gali būti nepakeičiamu ir leisti sužinoti naujausią įvairių tarnybų skelbiamą informaciją bei prognozes“, – pataria „Telia“ paslaugų architektas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite