Vasara – vapsvų rojus

Zyziantys ir geliantys vabzdžiai vasaros metu kelia nerimą ne tik atostogaujantiems gamtoje, bet ir daugiabučių gyventojams. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pastebi vapsvų, širšių suaktyvėjimą.

„Nuo pavasario iki rudens, kol gyva, vapsvų motinėlė prideda daugybę kiaušinėlių. Dauguma šitų kiaušinėlių virsta vapsvomis darbininkėmis, kurios vėliau visą vasarą praleidžia maitindamos savo jaunesnius „brolius ir seseris“: medžioja smulkius vabaliukus, vikšrus, bando nugriebti maisto iš jūsų salotų dubens ar mėsainio porcijos. Kad išaugintų gausybę kiaušinėlių, dirbti ir maisto ieškoti turi būriai vapsvų, todėl vasaros metu su vapsvomis susiduriame dažnai. Jei likusi vasara bus sausa, tikėtina, kad rudeniop su vapsvomis susidursime dar dažniau nei dabar“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.

Vapsvos – mėsėdės

Pasaulyje suskaičiuojama apie 30 tūkst. vapsvų rūšių, dažniausiai sutinkamos paprastosios vapsvos. Pasidabinusios ryškiais juodais ir geltonais dryžiais, paprastosios vapsvos savo lizdus renčia palėpėse, pašiūrėse, pastogėse, medžių drevėse, sienų plyšiuose ir t. t. Lizde gyvena net apie 10 tūkst. vapsvų, kurios būriu puola kiekvieną, kuris artinasi prie jų tvirtovės. Nors vapsvos, kaip ir bitės, gelia tik pajutusios pavojų arba gindamos savo lizdą, vapsvos yra daug agresyvesnės ir geluonį naudoja dar ir kaip medžioklės įrankį.

Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė E. Tibets (Elizabeth Tibbetts), tyrinėjanti vapsvų elgesį, nustatė, kad popierinės vapsvos gali viena kitą atpažinti pagal skirtingas žymes ant galvos. Šios žymės skiriasi priklausomai nuo to, kokiam hierarchiniam sluoksniui vapsva priklauso.

„Vapsvos savo lervas augina maitindamos jas baltymais ir angliavandeniais, todėl suaugėlės vapsvos daugiausia mėgsta pernokusius vaisius, medų, uogas, tačiau mielai ragauja ir saldėsių nuo mūsų stalo, ypač tuomet, kai vasarą iškylaujame lauke. Kita vertus, vapsvos nėra visiškos vegetarės, tad nenuostabu, kad vapsva gali prisistatyti ir prie jūsų kepsnio, kai pietausite lauko kavinėje“, – vapsvų ypatybes komentuoja Ž. Žalnerauskas.

Jei geliantys vabzdžiai neduoda ramybės

Pasak kenkėjų kontrolės specialisto, nei vapsvų, nei širšių lizdų vasarą liesti nevalia. Geriausia išeitis išgirdus stiprų dūzgimą lauke, sienose, po atbrailomis, pastebėjus didelius kiekius skraidančių vapsvų – kreiptis į profesionalus, kurie įvertins situaciją ir ras efektyviausią sprendimą nekeldami pavojaus nei žmonių, nei augintinių sveikatai.

„Kasmet gauname daugybę nusiskundimų dėl vapsvų, pasitaiko atvejų, kai gyventojai patys bando su šiais nemaloniais vabzdžiais kovoti liaudiškomis priemonėmis. Nei saldintas vanduo, nei pigūs purškikliai nuo vapsvų neapsaugos, o gali tik dar labiau pakenkti. Vapsvų apgultis, ėmusis netinkamų priemonių, gali baigtis itin liūdnai“, – perspėja ekspertas.

Įgėlė vapsva, ką daryti?

Didžiausias pavojus – būti sugeltiems vapsvų. Vapsvų įgėlimai yra labai skausmingi. Jei prasideda stipri alerginė reakcija, net gali kilti pavojus gyvybei. Susidūrus su pavienėmis vapsvomis, didelio pavojaus nėra – tiesiog nereikėtų jų vaikyti, erzinti. Jei pastebite daugiau vapsvų arba radote vapsvų lizdą, jokiu būdu nebandykite patys nuimti, o vapsvas išbaidyti.

„Pajutusios grėsmę, vapsvos puola visu būriu. Priešingai nei bitės, vapsvos įgėlimo vietoje nepalieka savo geluonies, tad gali gelti pakartotinai. Taigi susidūrus su didesniu būriu vapsvų, reikėtų iš tos vietos pasišalinti, o lizdui naikinti rekomenduotina kviesti specialistus. Vapsvai įgėlus, būtina sekti savijautą. Jei jaučiate silpnumą, sunku kvėpuoti, pykina – nedelsiant kreipkitės į medikus“, – pataria UAB „Dezinfa“ atstovas.

 

UAB „Dezinfa“ – profesionalios kenkėjų kontrolės paslaugos

Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ priklauso didžiausiai pasaulyje kenkėjų kontrolės įmonių grupei „Rentokil“. Pasitelkdama pačias naujausias ir pažangiausias technologijas, įmonė užtikrina aukščiausios kokybės paslaugas savo klientams visoje Lietuvoje. UAB „Dezinfa“ specialistai išmano širšių ir vapsvų biologinius įpročius, todėl gali pasiūlyti profesionalias širšių bei vapsvų naikinimo ir prevencijos paslaugas, pritaikyti jas kiekvienam atvejui individualiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite