Vasara – vapsvų rojus

Zyziantys ir geliantys vabzdžiai vasaros metu kelia nerimą ne tik atostogaujantiems gamtoje, bet ir daugiabučių gyventojams. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pastebi vapsvų, širšių suaktyvėjimą.

„Nuo pavasario iki rudens, kol gyva, vapsvų motinėlė prideda daugybę kiaušinėlių. Dauguma šitų kiaušinėlių virsta vapsvomis darbininkėmis, kurios vėliau visą vasarą praleidžia maitindamos savo jaunesnius „brolius ir seseris“: medžioja smulkius vabaliukus, vikšrus, bando nugriebti maisto iš jūsų salotų dubens ar mėsainio porcijos. Kad išaugintų gausybę kiaušinėlių, dirbti ir maisto ieškoti turi būriai vapsvų, todėl vasaros metu su vapsvomis susiduriame dažnai. Jei likusi vasara bus sausa, tikėtina, kad rudeniop su vapsvomis susidursime dar dažniau nei dabar“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.

Vapsvos – mėsėdės

Pasaulyje suskaičiuojama apie 30 tūkst. vapsvų rūšių, dažniausiai sutinkamos paprastosios vapsvos. Pasidabinusios ryškiais juodais ir geltonais dryžiais, paprastosios vapsvos savo lizdus renčia palėpėse, pašiūrėse, pastogėse, medžių drevėse, sienų plyšiuose ir t. t. Lizde gyvena net apie 10 tūkst. vapsvų, kurios būriu puola kiekvieną, kuris artinasi prie jų tvirtovės. Nors vapsvos, kaip ir bitės, gelia tik pajutusios pavojų arba gindamos savo lizdą, vapsvos yra daug agresyvesnės ir geluonį naudoja dar ir kaip medžioklės įrankį.

Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė E. Tibets (Elizabeth Tibbetts), tyrinėjanti vapsvų elgesį, nustatė, kad popierinės vapsvos gali viena kitą atpažinti pagal skirtingas žymes ant galvos. Šios žymės skiriasi priklausomai nuo to, kokiam hierarchiniam sluoksniui vapsva priklauso.

„Vapsvos savo lervas augina maitindamos jas baltymais ir angliavandeniais, todėl suaugėlės vapsvos daugiausia mėgsta pernokusius vaisius, medų, uogas, tačiau mielai ragauja ir saldėsių nuo mūsų stalo, ypač tuomet, kai vasarą iškylaujame lauke. Kita vertus, vapsvos nėra visiškos vegetarės, tad nenuostabu, kad vapsva gali prisistatyti ir prie jūsų kepsnio, kai pietausite lauko kavinėje“, – vapsvų ypatybes komentuoja Ž. Žalnerauskas.

Jei geliantys vabzdžiai neduoda ramybės

Pasak kenkėjų kontrolės specialisto, nei vapsvų, nei širšių lizdų vasarą liesti nevalia. Geriausia išeitis išgirdus stiprų dūzgimą lauke, sienose, po atbrailomis, pastebėjus didelius kiekius skraidančių vapsvų – kreiptis į profesionalus, kurie įvertins situaciją ir ras efektyviausią sprendimą nekeldami pavojaus nei žmonių, nei augintinių sveikatai.

„Kasmet gauname daugybę nusiskundimų dėl vapsvų, pasitaiko atvejų, kai gyventojai patys bando su šiais nemaloniais vabzdžiais kovoti liaudiškomis priemonėmis. Nei saldintas vanduo, nei pigūs purškikliai nuo vapsvų neapsaugos, o gali tik dar labiau pakenkti. Vapsvų apgultis, ėmusis netinkamų priemonių, gali baigtis itin liūdnai“, – perspėja ekspertas.

Įgėlė vapsva, ką daryti?

Didžiausias pavojus – būti sugeltiems vapsvų. Vapsvų įgėlimai yra labai skausmingi. Jei prasideda stipri alerginė reakcija, net gali kilti pavojus gyvybei. Susidūrus su pavienėmis vapsvomis, didelio pavojaus nėra – tiesiog nereikėtų jų vaikyti, erzinti. Jei pastebite daugiau vapsvų arba radote vapsvų lizdą, jokiu būdu nebandykite patys nuimti, o vapsvas išbaidyti.

„Pajutusios grėsmę, vapsvos puola visu būriu. Priešingai nei bitės, vapsvos įgėlimo vietoje nepalieka savo geluonies, tad gali gelti pakartotinai. Taigi susidūrus su didesniu būriu vapsvų, reikėtų iš tos vietos pasišalinti, o lizdui naikinti rekomenduotina kviesti specialistus. Vapsvai įgėlus, būtina sekti savijautą. Jei jaučiate silpnumą, sunku kvėpuoti, pykina – nedelsiant kreipkitės į medikus“, – pataria UAB „Dezinfa“ atstovas.

 

UAB „Dezinfa“ – profesionalios kenkėjų kontrolės paslaugos

Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ priklauso didžiausiai pasaulyje kenkėjų kontrolės įmonių grupei „Rentokil“. Pasitelkdama pačias naujausias ir pažangiausias technologijas, įmonė užtikrina aukščiausios kokybės paslaugas savo klientams visoje Lietuvoje. UAB „Dezinfa“ specialistai išmano širšių ir vapsvų biologinius įpročius, todėl gali pasiūlyti profesionalias širšių bei vapsvų naikinimo ir prevencijos paslaugas, pritaikyti jas kiekvienam atvejui individualiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo

Šilutės ligoninėje – modernus 128 sluoksnių kompiuterinis tomografas

Džiugi žinia kraštiečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams – Šilutės ligoninė įsigijo naują, modernų 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatą, kuris pakeitė iki šiol naudotą 1 sluoksnio prietaisą. Vakar, rugpjūčio 6 d., įvyko oficialus šios naujos įrangos pristatymas, kuriame dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės vadovybė: meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Sigitas Šeputis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis paaiškino, kad naujasis prietaisas Radiologijos skyriuje buvo sumontuotas ir pirmieji bandymai atlikti dar vasarį, tačiau dėl pandemijos oficialųjį renginį teko atšaukti.