Valstybė gali išpirkti gamtai vertingą miško sklypą

1301_1e1dfd35a8ea11c56e1a06ee112bfdeb.jpg

Jeigu turite miško, kur lizdus suka reti paukščiai ar auga saugomi augalai, kur yra retų vabzdžių ir kitų gyvūnų buveinės, valstybė pasirengusi išpirkti jūsų sklypą. Taip pat atsirado galimybė sudaryti gamtinių vertybių apsaugos sutartį. Būtina sąlyga – valda turėtų patekti į „Natura 2000“ ekologinį tinklą ir joje turi būti Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, Lietuvoje siekiama gerinti biologinės įvairovės, ekosistemų kokybę, palaikyti ir atkurti gerą mūsų krašto ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių bei rūšių apsaugos būklę. Labai svarbu išsaugoti tokias retas rūšis – kaip juodasis gandras, didžioji miegapelė, plačialapė klumpaitė, niūraspalvis auksavabalis ir apskritai natūralią gamtą ateities kartoms.

Apsaugą nykstančioms Europos Bendrijos svarbos miško buveinėms ir jų rūšims privačiuose miškuose siekiama užtikrinti dviem būdais. Galima sudaryti individualias apsaugos sutartis su miško savininkais ir valdytojais, kuriomis susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo jų valdomame miške. Arba valstybė gali  išpirkti gamtiniu požiūriu vertingus miško sklypus.

Miško savininkai, kurie nutars sudaryti individualias miško buveinių apsaugos sutartis ar parduoti mišką valstybei, gali atsiųsti savo pasiūlymus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM iki 2022 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu vstt@vstt.lt, nurodant miško valdos kadastrinį numerį, adresą, savininką bei pageidaujamą sklypo išpirkimo (jei sklypą ketinama parduoti) kainą.

Miško savininkas turi įvertinti, ar jo sklypas atitinka žemiau išvardintus kriterijus. Bus atrenkami tik didžiausią ekologinę vertę ir svarbą buveinių bei rūšių apsaugai turintys miško sklypai. Didžiausia vertė bus teikiama žemės sklypams, kuriuose yra inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos rūšių augavietės ir (ar) radavietės, natūralios miško buveinės, kurių apsaugos būklė bus nepalanki.

Minimalūs miško sklypų atrankos kriterijai:

  1.  sklypas patenka į „Natura 2000“ tinklo teritoriją;
  2. sklypas ar jo dalis nėra deklaruotas pagal Kaimo plėtros priemonės veiklą „Parama Natura 2000 miškuose“;
  3.  sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miško arba žemės ūkio, bet sklype yra miško naudmenų;
  4. siūlomas parduoti sklypas turi turėti tiksliuosius kadastrinius matavimus arba sklypo savininkas įsipareigoja per 3 mėn. (po kvietimo sudaryti sandorį gavimo) savo lėšoms atlikti šiuos matavimus;
  5. miško plotas, kuriame jau taikoma arba turi būti nustatyta būtinoji apsaugos priemonė, lemianti praradimą teisės vykdyti pagrindinius miško kirtimus visiškai arba reikalaujama reikšmingą dalį medienos palikti miške visam laikui neiškirstą, yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Lėšos šiai priemonei skiriamos, įgyvendinant 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 ( „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“).

Daugiau informacijos apie šios programos priemonių taikymą galite rasti čia, dokumente „Pagrindimas“.

Minėtą programą vykdysianti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kviečia miško savininkus teikti siūlymus išpirkti jų valdas valstybės naudai arba sudaryti gamtinių vertybių apsaugos sutartis.

https://am.lrv.lt/lt/ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite