Vaizdo klipų konkurso nugalėtojai – Šilutės rajono moksleiviai

„Mano kraštas per 100  sekundžių” – tai vaizdo klipų konkursas, kuriame dalyvavo bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai iš visos Lietuvos. Šilutės r. moksleiviai pateko į kitą iniciatyvos „Jungiam Lietuvą“ etapą. Tarp geriausiųjų – Švėkšnos „Saulės“ ir Šilutės Vydūno gimnazijų mokinių darbai.

Apie konkursą

Moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti iniciatyvoje „Jungiam Lietuvą“ ir sukurti filmuką konkursui „Mano kraštas per 100 sekundžių“. Pagrindinės taisyklės: suburti savo klasės komandą, nufilmuoti 100 sekundžių trukmės įrašą, parodantį savo regiono reikšmę Lietuvai.

Vydūno gimnazijos moksleiviai sukūrė tris filmukus, „Saulės“ gimnazistai – vieną. Visi jie buvo skelbiami svetainėje www.jungiamlietuva.lt, o ten balsuota už labiausiai patikusius.

Nuo kovo pradžios vykusiame vaizdo klipų konkurse dalyvavo 46 autoriniai moksleivių kūriniai, už 25 geriausių balsavo per 16 tūkst. interneto vartotojų. Daugiausiai balsų – 1900 – surinko švėkšniškiai.

Visi 25 geriausių klipų autoriai kartu su savo bendraklasiais gegužę dalyvaus ekskursijoje į Valdovų rūmus. Be to, savo mokyklose rengs diskusijas su žinomais visuomenės veikėjais Andriumi Tapinu, Gabrieliumi Liaudansku-Svaru, Benediktu Vanagu.

Visi 500 ekskursijose dalyvausiantys moksleiviai kartu su mokytojais bus apdrausti projektą „Jungiam Lietuvą“ inicijavusios bendrovės BTA draudimu.

Apie filmukus

Vydūno gimnazijos moksleiviai sukūrė net keturis filmukus. Vienas – apie Rusnę. „Sveiki, aš nesiekiu laimėti. Aš siekiu parodyti Lietuvai, jog ji turi nuostabų karštą – Rusnę. Neretai susipažinus su žmonėmis iš kitų Lietuvos miestų ir atsakius jiems į klausimą kur aš gyvenu, jie pareiškia: „Negirdėjau apie tokią vietą“. Mane tai visada suglumina. Tai vienas gražiausių Lietuvos kampelių didžiausia ir vienintelė gyvenama Lietuvos sala! Čia juk skaniausia žuvis, išdidžiausi gandrai, įvairiausios paukščių kuriamos melodijos, prabangiausi potvyniai, Nemunas, skylantis į Atmatą, Skirvytę ir Pakalnę, svetingiausi žmonės. Ar tikrai negirdėjai? Aš galiu parodyti“, – taip pristatomas vaizdo klipas apie Rusnę.

Kitas filmukas – apie Šilutę. Anot autorių, filmuota miestas, kuriame gausu idėjų ir noro kurti Lietuvą. Vydūno gimnazijos moksleiviai sukūrė du filmukus  apie Šilutę, tačiau juos pristatė skirtingai. „Šilutė – buvusioje skalvių genties teritorijoje įsikūręs miestas – sparčiai auga ir plečiasi. Nors daržai ir laukai pakeisti gyvenamaisiais kvartalais, nebėra senųjų Šilutės gyventojų, dėl juos išblaškiusio karo, šiuo metu Šilutės rajonas vis dar traukia išskirtine geografine patirtimi ir unikaliu kraštovaizdžiu. Pažinti Pamario krašto gamtą ar architektūrą galima ne tik pėsčiomis ir automobiliais, bet ir vandens maršrutu.

Konkursui pateiktus darbus galima peržiūrėti projekto svetainėje www.jungiamlietuva.lt.

Viename vaizdo įraše pasakojama apie Kintus: „Kintai – nedidelis, jaukus miestelis Vakarų Lietuvoje, netoli Kuršių marių. Čia žmones supa gamta, ji daug reiškia. Kintuose ketverius metus gyveno ir dirbo garsus filosofas, rašytojas Vydūnas (Vilhelmas Storostas), palikęs gilų pėdsaką ne tik minėtame krašte, bet ir Lietuvos kultūriniame gyvenime“.

Šių klipų pagrindu bus sukurtas trumpametražis filmas „Jungiam Lietuvą“, kuris į vientisą mozaiką sujungs moksleivių akimis pamatytus skirtingus šalies miestus, miestelius bei kaimus.

„Pamario“ inf.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų