Vaizdo klipų konkurso nugalėtojai – Šilutės rajono moksleiviai

„Mano kraštas per 100  sekundžių” – tai vaizdo klipų konkursas, kuriame dalyvavo bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai iš visos Lietuvos. Šilutės r. moksleiviai pateko į kitą iniciatyvos „Jungiam Lietuvą“ etapą. Tarp geriausiųjų – Švėkšnos „Saulės“ ir Šilutės Vydūno gimnazijų mokinių darbai.

Apie konkursą

Moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti iniciatyvoje „Jungiam Lietuvą“ ir sukurti filmuką konkursui „Mano kraštas per 100 sekundžių“. Pagrindinės taisyklės: suburti savo klasės komandą, nufilmuoti 100 sekundžių trukmės įrašą, parodantį savo regiono reikšmę Lietuvai.

Vydūno gimnazijos moksleiviai sukūrė tris filmukus, „Saulės“ gimnazistai – vieną. Visi jie buvo skelbiami svetainėje www.jungiamlietuva.lt, o ten balsuota už labiausiai patikusius.

Nuo kovo pradžios vykusiame vaizdo klipų konkurse dalyvavo 46 autoriniai moksleivių kūriniai, už 25 geriausių balsavo per 16 tūkst. interneto vartotojų. Daugiausiai balsų – 1900 – surinko švėkšniškiai.

Visi 25 geriausių klipų autoriai kartu su savo bendraklasiais gegužę dalyvaus ekskursijoje į Valdovų rūmus. Be to, savo mokyklose rengs diskusijas su žinomais visuomenės veikėjais Andriumi Tapinu, Gabrieliumi Liaudansku-Svaru, Benediktu Vanagu.

Visi 500 ekskursijose dalyvausiantys moksleiviai kartu su mokytojais bus apdrausti projektą „Jungiam Lietuvą“ inicijavusios bendrovės BTA draudimu.

Apie filmukus

Vydūno gimnazijos moksleiviai sukūrė net keturis filmukus. Vienas – apie Rusnę. „Sveiki, aš nesiekiu laimėti. Aš siekiu parodyti Lietuvai, jog ji turi nuostabų karštą – Rusnę. Neretai susipažinus su žmonėmis iš kitų Lietuvos miestų ir atsakius jiems į klausimą kur aš gyvenu, jie pareiškia: „Negirdėjau apie tokią vietą“. Mane tai visada suglumina. Tai vienas gražiausių Lietuvos kampelių didžiausia ir vienintelė gyvenama Lietuvos sala! Čia juk skaniausia žuvis, išdidžiausi gandrai, įvairiausios paukščių kuriamos melodijos, prabangiausi potvyniai, Nemunas, skylantis į Atmatą, Skirvytę ir Pakalnę, svetingiausi žmonės. Ar tikrai negirdėjai? Aš galiu parodyti“, – taip pristatomas vaizdo klipas apie Rusnę.

Kitas filmukas – apie Šilutę. Anot autorių, filmuota miestas, kuriame gausu idėjų ir noro kurti Lietuvą. Vydūno gimnazijos moksleiviai sukūrė du filmukus  apie Šilutę, tačiau juos pristatė skirtingai. „Šilutė – buvusioje skalvių genties teritorijoje įsikūręs miestas – sparčiai auga ir plečiasi. Nors daržai ir laukai pakeisti gyvenamaisiais kvartalais, nebėra senųjų Šilutės gyventojų, dėl juos išblaškiusio karo, šiuo metu Šilutės rajonas vis dar traukia išskirtine geografine patirtimi ir unikaliu kraštovaizdžiu. Pažinti Pamario krašto gamtą ar architektūrą galima ne tik pėsčiomis ir automobiliais, bet ir vandens maršrutu.

Konkursui pateiktus darbus galima peržiūrėti projekto svetainėje www.jungiamlietuva.lt.

Viename vaizdo įraše pasakojama apie Kintus: „Kintai – nedidelis, jaukus miestelis Vakarų Lietuvoje, netoli Kuršių marių. Čia žmones supa gamta, ji daug reiškia. Kintuose ketverius metus gyveno ir dirbo garsus filosofas, rašytojas Vydūnas (Vilhelmas Storostas), palikęs gilų pėdsaką ne tik minėtame krašte, bet ir Lietuvos kultūriniame gyvenime“.

Šių klipų pagrindu bus sukurtas trumpametražis filmas „Jungiam Lietuvą“, kuris į vientisą mozaiką sujungs moksleivių akimis pamatytus skirtingus šalies miestus, miestelius bei kaimus.

„Pamario“ inf.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po