Tyrimas: maisto produktų kainos stabilizavosi

Kelis pastaruosius mėnesius daugelio maisto produktų kainos šalies parduotuvėse šiek tiek mažėjo arba išliko panašaus dydžio kaip ir prieš metus. Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvoje kainos augo mažiausiai.

Tai rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas, kurį Vyriausybės pasitarime pristatė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Visi duomenys rodo, kad maisto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, o praėjusį gruodį po ilgo laiko netgi fiksuotas kainų kritimas. Jei tai nutiko dėl to, kad prekybininkai ėmė taikyti nuolaidas – puiku. Pirkėjams nuo to tik geriau“, – kalbėjo ministras.

Dar praėjusį rugsėjį Vyriausybė nusprendė imtis priemonių didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje ir viešai skelbti svarbiausių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tai daroma interneto svetainėje www.produktukainos.lt.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras analizavo kainas laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio. Per šį laiką tamsios duonos, batono, kiaulienos, vištienos kainos sumažėjo, galvijienos, geriamojo pieno ir sūrio kainos kito nežymiai, padidėjo kiaušinių, sviesto mažmeninės kainos.

Gruodžio mėnesį, kaimyninėse šalyse ir vidutiniškai ES maisto kainoms kylant, Lietuvoje užfiksuotas jų mažėjimas.

Apskritai per tuos keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maisto kainos padidėjo 0,2 proc. Lietuvoje šis kainų augimas buvo mažiausias, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausio mėn. Lietuvoje kainos neaugo, tuo metu Latvijoje ir Estijoje metinis augimas siekė daugiau kaip 1,4 proc. (Latvijoje 1,4 proc, Estijoje 1,8 proc.).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vertinimu, mažmeninės maisto kainos pokyčiai stipriai koreliuoja su vartotojų pajamų ir gamintojų (tiekėjų) kainų pokyčiais.

Maisto kainų grandinėse mažmeninės prekybos įmonių dalis yra santykinai didelė – kai kurių produktų kainoje ji siekia maždaug 40 proc. Pvz., tamsios duonos siekia maždaug 39 proc., batono – maždaug 35 proc.

Teigiama, kad konkurencijos mažmeninės prekybos srityje stiprinimas, vertės kūrimo grandinių trumpinimas, ūkininkų kooperacija galimai turėtų teigiamos įtakos maisto mažmeninių kainų mažėjimui ir teisingesniam pajamų paskirstymui.

Šiuo metu Lietuvoje maisto kainų lygis siekia maždaug 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją prie jo artėti. Latvijoje ir Estijoje maisto kainų lygis siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje nesiekia 70 proc.

Tikėtina, kad, Lietuvos makroekonominiams rodikliams artėjant prie ES vidurkio, tokie veiksniai kaip didėjanti vartotojų perkamoji galia, įmonėms augantys darbo jėgos kaštai turės įtakos maisto kainų lygio artėjimui prie ES vidurkio.

Kita vertus, Lenkijos pavyzdys parodo, kad galimai didelė konkurencija, pigių mažmeninės prekybos tinklų pritraukimas, mokestinės ir kitos priemonės gali sudaryti prielaidas reikšmingai mažesniam už ES vidurkį maisto kainų lygiui.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite