Tyrimas: maisto produktų kainos stabilizavosi

Kelis pastaruosius mėnesius daugelio maisto produktų kainos šalies parduotuvėse šiek tiek mažėjo arba išliko panašaus dydžio kaip ir prieš metus. Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvoje kainos augo mažiausiai.

Tai rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas, kurį Vyriausybės pasitarime pristatė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Visi duomenys rodo, kad maisto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, o praėjusį gruodį po ilgo laiko netgi fiksuotas kainų kritimas. Jei tai nutiko dėl to, kad prekybininkai ėmė taikyti nuolaidas – puiku. Pirkėjams nuo to tik geriau“, – kalbėjo ministras.

Dar praėjusį rugsėjį Vyriausybė nusprendė imtis priemonių didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje ir viešai skelbti svarbiausių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tai daroma interneto svetainėje www.produktukainos.lt.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras analizavo kainas laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio. Per šį laiką tamsios duonos, batono, kiaulienos, vištienos kainos sumažėjo, galvijienos, geriamojo pieno ir sūrio kainos kito nežymiai, padidėjo kiaušinių, sviesto mažmeninės kainos.

Gruodžio mėnesį, kaimyninėse šalyse ir vidutiniškai ES maisto kainoms kylant, Lietuvoje užfiksuotas jų mažėjimas.

Apskritai per tuos keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maisto kainos padidėjo 0,2 proc. Lietuvoje šis kainų augimas buvo mažiausias, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausio mėn. Lietuvoje kainos neaugo, tuo metu Latvijoje ir Estijoje metinis augimas siekė daugiau kaip 1,4 proc. (Latvijoje 1,4 proc, Estijoje 1,8 proc.).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vertinimu, mažmeninės maisto kainos pokyčiai stipriai koreliuoja su vartotojų pajamų ir gamintojų (tiekėjų) kainų pokyčiais.

Maisto kainų grandinėse mažmeninės prekybos įmonių dalis yra santykinai didelė – kai kurių produktų kainoje ji siekia maždaug 40 proc. Pvz., tamsios duonos siekia maždaug 39 proc., batono – maždaug 35 proc.

Teigiama, kad konkurencijos mažmeninės prekybos srityje stiprinimas, vertės kūrimo grandinių trumpinimas, ūkininkų kooperacija galimai turėtų teigiamos įtakos maisto mažmeninių kainų mažėjimui ir teisingesniam pajamų paskirstymui.

Šiuo metu Lietuvoje maisto kainų lygis siekia maždaug 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją prie jo artėti. Latvijoje ir Estijoje maisto kainų lygis siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje nesiekia 70 proc.

Tikėtina, kad, Lietuvos makroekonominiams rodikliams artėjant prie ES vidurkio, tokie veiksniai kaip didėjanti vartotojų perkamoji galia, įmonėms augantys darbo jėgos kaštai turės įtakos maisto kainų lygio artėjimui prie ES vidurkio.

Kita vertus, Lenkijos pavyzdys parodo, kad galimai didelė konkurencija, pigių mažmeninės prekybos tinklų pritraukimas, mokestinės ir kitos priemonės gali sudaryti prielaidas reikšmingai mažesniam už ES vidurkį maisto kainų lygiui.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais