Tyrimas: maisto produktų kainos stabilizavosi

Kelis pastaruosius mėnesius daugelio maisto produktų kainos šalies parduotuvėse šiek tiek mažėjo arba išliko panašaus dydžio kaip ir prieš metus. Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvoje kainos augo mažiausiai.

Tai rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas, kurį Vyriausybės pasitarime pristatė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Visi duomenys rodo, kad maisto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, o praėjusį gruodį po ilgo laiko netgi fiksuotas kainų kritimas. Jei tai nutiko dėl to, kad prekybininkai ėmė taikyti nuolaidas – puiku. Pirkėjams nuo to tik geriau“, – kalbėjo ministras.

Dar praėjusį rugsėjį Vyriausybė nusprendė imtis priemonių didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje ir viešai skelbti svarbiausių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tai daroma interneto svetainėje www.produktukainos.lt.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras analizavo kainas laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio. Per šį laiką tamsios duonos, batono, kiaulienos, vištienos kainos sumažėjo, galvijienos, geriamojo pieno ir sūrio kainos kito nežymiai, padidėjo kiaušinių, sviesto mažmeninės kainos.

Gruodžio mėnesį, kaimyninėse šalyse ir vidutiniškai ES maisto kainoms kylant, Lietuvoje užfiksuotas jų mažėjimas.

Apskritai per tuos keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maisto kainos padidėjo 0,2 proc. Lietuvoje šis kainų augimas buvo mažiausias, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausio mėn. Lietuvoje kainos neaugo, tuo metu Latvijoje ir Estijoje metinis augimas siekė daugiau kaip 1,4 proc. (Latvijoje 1,4 proc, Estijoje 1,8 proc.).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vertinimu, mažmeninės maisto kainos pokyčiai stipriai koreliuoja su vartotojų pajamų ir gamintojų (tiekėjų) kainų pokyčiais.

Maisto kainų grandinėse mažmeninės prekybos įmonių dalis yra santykinai didelė – kai kurių produktų kainoje ji siekia maždaug 40 proc. Pvz., tamsios duonos siekia maždaug 39 proc., batono – maždaug 35 proc.

Teigiama, kad konkurencijos mažmeninės prekybos srityje stiprinimas, vertės kūrimo grandinių trumpinimas, ūkininkų kooperacija galimai turėtų teigiamos įtakos maisto mažmeninių kainų mažėjimui ir teisingesniam pajamų paskirstymui.

Šiuo metu Lietuvoje maisto kainų lygis siekia maždaug 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją prie jo artėti. Latvijoje ir Estijoje maisto kainų lygis siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje nesiekia 70 proc.

Tikėtina, kad, Lietuvos makroekonominiams rodikliams artėjant prie ES vidurkio, tokie veiksniai kaip didėjanti vartotojų perkamoji galia, įmonėms augantys darbo jėgos kaštai turės įtakos maisto kainų lygio artėjimui prie ES vidurkio.

Kita vertus, Lenkijos pavyzdys parodo, kad galimai didelė konkurencija, pigių mažmeninės prekybos tinklų pritraukimas, mokestinės ir kitos priemonės gali sudaryti prielaidas reikšmingai mažesniam už ES vidurkį maisto kainų lygiui.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo

Šilutės ligoninėje – modernus 128 sluoksnių kompiuterinis tomografas

Džiugi žinia kraštiečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams – Šilutės ligoninė įsigijo naują, modernų 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatą, kuris pakeitė iki šiol naudotą 1 sluoksnio prietaisą. Vakar, rugpjūčio 6 d., įvyko oficialus šios naujos įrangos pristatymas, kuriame dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės vadovybė: meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Sigitas Šeputis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis paaiškino, kad naujasis prietaisas Radiologijos skyriuje buvo sumontuotas ir pirmieji bandymai atlikti dar vasarį, tačiau dėl pandemijos oficialųjį renginį teko atšaukti.