Tyrimas: maisto produktų kainos stabilizavosi

Kelis pastaruosius mėnesius daugelio maisto produktų kainos šalies parduotuvėse šiek tiek mažėjo arba išliko panašaus dydžio kaip ir prieš metus. Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvoje kainos augo mažiausiai.

Tai rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas, kurį Vyriausybės pasitarime pristatė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Visi duomenys rodo, kad maisto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, o praėjusį gruodį po ilgo laiko netgi fiksuotas kainų kritimas. Jei tai nutiko dėl to, kad prekybininkai ėmė taikyti nuolaidas – puiku. Pirkėjams nuo to tik geriau“, – kalbėjo ministras.

Dar praėjusį rugsėjį Vyriausybė nusprendė imtis priemonių didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje ir viešai skelbti svarbiausių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tai daroma interneto svetainėje www.produktukainos.lt.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras analizavo kainas laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio. Per šį laiką tamsios duonos, batono, kiaulienos, vištienos kainos sumažėjo, galvijienos, geriamojo pieno ir sūrio kainos kito nežymiai, padidėjo kiaušinių, sviesto mažmeninės kainos.

Gruodžio mėnesį, kaimyninėse šalyse ir vidutiniškai ES maisto kainoms kylant, Lietuvoje užfiksuotas jų mažėjimas.

Apskritai per tuos keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maisto kainos padidėjo 0,2 proc. Lietuvoje šis kainų augimas buvo mažiausias, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausio mėn. Lietuvoje kainos neaugo, tuo metu Latvijoje ir Estijoje metinis augimas siekė daugiau kaip 1,4 proc. (Latvijoje 1,4 proc, Estijoje 1,8 proc.).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vertinimu, mažmeninės maisto kainos pokyčiai stipriai koreliuoja su vartotojų pajamų ir gamintojų (tiekėjų) kainų pokyčiais.

Maisto kainų grandinėse mažmeninės prekybos įmonių dalis yra santykinai didelė – kai kurių produktų kainoje ji siekia maždaug 40 proc. Pvz., tamsios duonos siekia maždaug 39 proc., batono – maždaug 35 proc.

Teigiama, kad konkurencijos mažmeninės prekybos srityje stiprinimas, vertės kūrimo grandinių trumpinimas, ūkininkų kooperacija galimai turėtų teigiamos įtakos maisto mažmeninių kainų mažėjimui ir teisingesniam pajamų paskirstymui.

Šiuo metu Lietuvoje maisto kainų lygis siekia maždaug 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją prie jo artėti. Latvijoje ir Estijoje maisto kainų lygis siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje nesiekia 70 proc.

Tikėtina, kad, Lietuvos makroekonominiams rodikliams artėjant prie ES vidurkio, tokie veiksniai kaip didėjanti vartotojų perkamoji galia, įmonėms augantys darbo jėgos kaštai turės įtakos maisto kainų lygio artėjimui prie ES vidurkio.

Kita vertus, Lenkijos pavyzdys parodo, kad galimai didelė konkurencija, pigių mažmeninės prekybos tinklų pritraukimas, mokestinės ir kitos priemonės gali sudaryti prielaidas reikšmingai mažesniam už ES vidurkį maisto kainų lygiui.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis. Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas

Rajone mažėja vaikų. Visi – į miestą?

Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto nariai pritarė projektui uždaryti Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyrių, o Inkakliuose neliks Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos skyriaus. Mieste situacija geresnė. Siūloma steigti naują grupę „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšelyje–darželyje. Šiuos projektus svarstys Šilutės r. savivaldybės Taryba. Komitete kalbėta ir apie mokinių skaičių grupėse. Prieš kelerius metus buvo siūloma Inkaklių mokyklą–daugiafunkcį centrą jungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos, mat nuolat mažėjo mokinių. Situacija nesikeitė iki šiol – Inkaklių skyrių kitais mokslo metais belankytų keturiolika 1-4 klasės mokinių. Nuo rugsėjo Švėkšnos „Saulės“

Rusnėje tvarkys evangelikų bažnyčią, Šilutėje – buvusią „Eglutę“

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai posėdžiuose svarstė, kuriuos projektus teikti svarstyti Tarybai. Liepos 16 d. Ekonomikos ir finansų komitete pritarta prisidėti tvarkant Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, o Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios Našlaičių globos namuose – tęsti darbus. Remontuos evangelikų bažnyčią Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Vidrinskienė patvirtino, kad Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia šiuo metu yra kritinės būklės. Pro kiaurą maldos namų stogą nuolatos bėga vanduo, pelija sienos, pūva stogo konstrukcijos, laiptai į varpinę. Kadangi, kiekvienais metais iš valstybės biudžeto

Tėvai nerimauja: kam panaudoti vaikų mitybai skirti pinigai?

Pernai šalies mokyklose ir darželiuose keitėsi vaikų maisto racionas. Tuomet tėvai tvirtino, kad jų mažamečiai į namus grįžta alkani, nes patiekto sveiko maisto nevalgo. Šiuo metu tėvai nerimauja dėl mitybai skirtų lėšų panaudojimo. Norėdami išsiaiškinti, ar mitybai skirti pinigai išleidžiami pagal paskirtį, dalis Šilutės rajono tėvų kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Išvadas Kontrolės ir audito tarnyba pateikė antradienį Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatydama 2019 m. veiklos plano vykdymo ataskaitą. Kas paaiškėjo? Vasarį Šilutės rajono