Tiksliuosius mokslus Lietuvoje bus galima studijuoti nemokamai

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad jo vadovaujama ministerija iš vidinių resursų rems tų tiksliuosius mokslus nusprendusių studijuoti jaunuolių bakalauro mokslus, kurie nepateks į valstybės finansuojamas vietas. Tokiu būdu visiems informatikos, inžinerinių technologijų, matematikos ir gyvybės mokslus studijuojantiems jaunuoliams Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokslas bus nemokamas. 

Pasak ministro V. Sinkevičiaus, tokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, o tikslieji mokslai yra ekonomikos variklis, todėl nuspręsta, finansuojant studijas, paskatinti jaunuolius studijuoti tiksliuosius mokslus.

„Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių technologijų ir šiuolaikines technologijas išmanančių inžinerijos profesionalų, trūkumas vienas ryškiausių yra jau dabar. „Infobalt“ ir „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kitais metais Lietuvai trūks per 13 tūkstančių IT specialistų ir beveik 5 tūkstančių inžinierių. (…) Matematika, fizika, elektronikos inžinerija, mechanikos inžinerija, bioinžinerija, biotechnologijos ir informacinės technologijos yra ekonomikos ateitis ir tai dar kartą turi būti užtvirtinta“, – sakė V. Sinkevičius. 

Praeitą penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusiame pasitarime buvo nuspręsta didinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių tiksliųjų mokslų srityse: informatikos – iki 1580, matematikos – iki 550, inžinerinių specialybių – iki 1375. Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuos tas studijų vietas, kurios viršys numatytas kvotas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, Vyriausybė teisiškai įtvirtins galimybę ministerijoms papildomai finansuoti reikiamų specialybių studijas.

„Visiškai pritariu, kad turi būti signalas ne tik šių metų laidos abiturientams, bet ir kitiems kviesti stoti į tas programas, kurių tikrai labai reikia šiuolaikinei Lietuvos moderniai pramonei, verslui. (…) Vyriausybė tvirtins aprašą, pagal kurį šakinės ministerijos turės galimybę pagal savo poreikį, matant, kokių specialistų trūksta, jeigu reikėtų prisidėti ir finansuoti studentus, kurie pasirinko tas programas“, – sakė A. Monkevičius.

Pageidaujantieji tiksliuosius mokslus studijuoti ministerijos remiamose vietose turės su ministerija ir universitetu pasirašyti trišalę sutartį ir po studijų atidirbti trejus metus pagal įgytą specializaciją.

Sigita Zumerytė (ELTA)


Hits: 146

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite