Tarp trijų pagrindinių 2021 m. mirties priežasčių – ir COVID-19

Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės (22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų), t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.

 

Mirusiųjų statistika

2021 m. 22,3 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (46,8 proc.) jų mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,9 proc.) – 85 m. ir vyresni.

Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 88,8 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc. (2020 m. COVID-19 sudarė 5,2 proc. visų mirties priežasčių), nuo išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 4,6 proc. visų mirusiųjų.

Vyrų mirties priežastys

2021 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (42,7 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), COVID-19 liga (14,3 proc.), išorinės mirties priežastys (7,5 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,2 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (9 764 mirčių) vyravo išeminės širdies ligos (62,1 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (19,8 proc.).

Nuo piktybinių navikų mirė 4 266 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,7 proc., priešinės liaukos – 12,3 proc., skrandžio – 8,3 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Nuo COVID-19 ligos mirė 3285 vyrai (2,8 karto daugiau nei 2020 m.). 24,4 proc. mirusiųjų nuo šios ligos amžius nesiekė 65 m., apie trys ketvirtadaliai jų (75,6 proc.) – vyresni nei 65 m.

60,8 proc. 1 708 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 69,6 proc. mirusiųjų amžius – iki 65 m.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 191 vyras (23,2 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20,2 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).

Moterų mirties priežastys

2021 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (53,4 proc.), piktybiniai navikai (14,0 proc.), COVID-19 liga (15,0 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,0 proc.) ir išorinės mirties priežastys (2,9 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (1 3273 mirtys) vyravo išeminės širdies ligos (59,6 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (24,8 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,8 proc.).

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 483 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,4 proc.), storosios žarnos (7,8 proc.), kasos (7,4 proc.) bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,1 proc.) piktybinių navikai.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 3 733 moterys. 13,7 proc. jų amžius nesiekė 65 m., 86,3 proc. – vyresnės nei 65 m.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusios 991 moters dažniausia mirties priežastis – kepenų cirozė ir fibrozė (20,4 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 716 moterų didžiausia dalis (69,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, kiek mažiau nei penktadalis – nusižudė (17,6 proc.). Daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 m. amžiaus.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

2021 m. mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 70,5 proc. – vyrai, 29,5 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,1 proc.), COVID-19 ligos (10,8 proc.) ir virškinimo organų piktybinių navikų (6,6 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo COVID-19 ligos mirė 16,5 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo išeminių širdies ligų – 9,6 proc., nuo kepenų ligų – 9 proc.

Vaikų ir kūdikių mirties priežastys

Nuo 2014 m stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2021 m. mirė 76 nuo 1-erių iki 17-os metų amžiaus vaikai (48 berniukai ir 28 mergaitės). Tai yra 43,7 proc. mažiau nei 2014 m. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (34,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,2 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 26 vaikai (20 berniukų ir 6 mergaitės) (18,8 proc. mažiau nei 2020 m.).

2021 m. mirė 73 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2020 m., 3 kūdikiais daugiau. Iš viso mirė 45 berniukai ir 28 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (50,7 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (27,4 proc.).

Apibendrinti išankstiniai 2021 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2021 (išankstiniai duomenys).

Higienos instituto inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite