Tarp trijų pagrindinių 2021 m. mirties priežasčių – ir COVID-19

Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės (22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų), t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.

 

Mirusiųjų statistika

2021 m. 22,3 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (46,8 proc.) jų mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,9 proc.) – 85 m. ir vyresni.

Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 88,8 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc. (2020 m. COVID-19 sudarė 5,2 proc. visų mirties priežasčių), nuo išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 4,6 proc. visų mirusiųjų.

Vyrų mirties priežastys

2021 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (42,7 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), COVID-19 liga (14,3 proc.), išorinės mirties priežastys (7,5 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,2 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (9 764 mirčių) vyravo išeminės širdies ligos (62,1 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (19,8 proc.).

Nuo piktybinių navikų mirė 4 266 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,7 proc., priešinės liaukos – 12,3 proc., skrandžio – 8,3 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Nuo COVID-19 ligos mirė 3285 vyrai (2,8 karto daugiau nei 2020 m.). 24,4 proc. mirusiųjų nuo šios ligos amžius nesiekė 65 m., apie trys ketvirtadaliai jų (75,6 proc.) – vyresni nei 65 m.

60,8 proc. 1 708 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 69,6 proc. mirusiųjų amžius – iki 65 m.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 191 vyras (23,2 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20,2 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).

Moterų mirties priežastys

2021 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (53,4 proc.), piktybiniai navikai (14,0 proc.), COVID-19 liga (15,0 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,0 proc.) ir išorinės mirties priežastys (2,9 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (1 3273 mirtys) vyravo išeminės širdies ligos (59,6 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (24,8 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,8 proc.).

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 483 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,4 proc.), storosios žarnos (7,8 proc.), kasos (7,4 proc.) bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,1 proc.) piktybinių navikai.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 3 733 moterys. 13,7 proc. jų amžius nesiekė 65 m., 86,3 proc. – vyresnės nei 65 m.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusios 991 moters dažniausia mirties priežastis – kepenų cirozė ir fibrozė (20,4 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 716 moterų didžiausia dalis (69,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, kiek mažiau nei penktadalis – nusižudė (17,6 proc.). Daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 m. amžiaus.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

2021 m. mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 70,5 proc. – vyrai, 29,5 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,1 proc.), COVID-19 ligos (10,8 proc.) ir virškinimo organų piktybinių navikų (6,6 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo COVID-19 ligos mirė 16,5 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo išeminių širdies ligų – 9,6 proc., nuo kepenų ligų – 9 proc.

Vaikų ir kūdikių mirties priežastys

Nuo 2014 m stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2021 m. mirė 76 nuo 1-erių iki 17-os metų amžiaus vaikai (48 berniukai ir 28 mergaitės). Tai yra 43,7 proc. mažiau nei 2014 m. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (34,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,2 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 26 vaikai (20 berniukų ir 6 mergaitės) (18,8 proc. mažiau nei 2020 m.).

2021 m. mirė 73 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2020 m., 3 kūdikiais daugiau. Iš viso mirė 45 berniukai ir 28 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (50,7 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (27,4 proc.).

Apibendrinti išankstiniai 2021 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2021 (išankstiniai duomenys).

Higienos instituto inf.

Sveikai mitybai gali būti aktualūs ir vitaminai virškinimui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkti savivaldybių tarybų narius ir merus galės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti už savivaldybių tarybas ir merus teisę turės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savo gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje deklaravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. 2023 m. sausio 4 d. yra diena, kai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų bus likę 60 dienų. Todėl gyventojai, kurie keičia gyvenamąją vietą persikraustydami iš vienos savivaldybės į kitą ir artėjančiuose rinkimuose norėtų balsuoti už tos savivaldybės kandidatus, raginami iki kitų

Prognozuojami stiprūs vėjai, pūga ir šalčiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie žiemiškus savaitgalio orus ir įspėja apie pūgą. Gruodžio 9 d., penktadienį, orai keisis. Rytinėje šalies pusėje šiandien vyraus debesuotas dangus, dar numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Vakariniuose rajonuose šiandien kritulių nežadama. Tačiau plikledis vietomis vers labiau saugotis. Temperatūra dieną sieks iki 5 laipsnių šalčio. Gruodžio 10 d., šeštadienį, kritulių nenumatoma. Laikysis plikledis, naktį vietomis formuosis rūkas ir šerkšnas. Vėjas vis dar bus nestiprus.  Temperatūra naktį nukris iki 4-9 laipsnių šalčio, ilgiau pragiedrėjus vietomis gali pašalti net

Keliuose – naujovė vairuotojams: leistinas greitis keisis pagal orus

Leistino greičio viršijimas arba nesaugus greitis – pagrindinė pastarųjų penkerių metų eismo įvykių, dėl kurių keliuose nukentėjo žmonės, priežastis Lietuvoje. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija su IT konsultacijų bendrove „CGI Lithuania” įdiegė naują greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS). Ji, reaguodama į susidariusias eismo ir oro sąlygas, keičia leistiną greitį Lietuvos keliuose. Vairuotojams teks atidžiau stebėti kelio ženklus, nes jie nurodo didžiausią leistiną greitį susidariusioms sąlygoms. Informacinė sistema jau veikia. Lietuvoje vasaros laikotarpiu galima važiuoti automagistrale 130 km/h, žiemą

Valyti sniegą nuo saulės elektrinės modulių ar ne?

Saulės elektrinės žiemą pagamina pastebimai mažiau elektros energijos, palyginus su vasara.  Energetikos ekspertai sako, kad lėtesnes saulės modulių darbo apsukas lemia ne tik trumpos ir sąlyginai tamsios žiemos dienos, bet ir juos užklojantis sniegas. Saulės modulių švaros higiena „Vadinamoji saulės modulių švaros higiena yra labai svarbi ruošiantis žiemai ir sniegui. Tobulu atveju saulės elektrinių savininkai pasirūpina papildoma vertikalia užkarda, kad moduliai sniegu būtų užpustomi kuo mažiau. Kartais, jeigu tai įmanoma, galima galvoti ir apie jų nuolydžio kampo padidinimą. Specialiai valyti

Taip pat skaitykite