Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu.


Savo pirmąją knygą „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ pristato jos autorė Monika Žąsytienė.


<Knygos atsiradimo istorija

Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją. Muziejininkė kalbėjo, kad šiandien sinagoga atgimsta – į Švėkšną užsukę žmonės jau mato pokyčių.

Knygos autorė pasakojo, kad  medžiaga buvo renkama ir kaupiama įvairiuose aplankuose kompiuteryje. „Man pačiai kilo klausimas: o kam aš  kaupiu medžiagą, jei neketinu niekam rodyti? Ėmiausi darbo, taip atsirado knyga, pasakojanti apie Švėkšnos žydų bendruomenės gyvavimo  etapus – iki Antrojo pasaulinio karo bei katastrofą, ištikusią karo metais“, – pasakojo Monika Žąsytienė. 

„Knyga buvo parašyta greitai. Rašiau naktimis, nes dienomis reikėjo eiti į darbą. Kartais vienam faktui patikrinti prireikdavo daugiau laiko, negu visam skyriui parašyti. Knygoje yra daug nuorodų, išnašų, kurios paliudija, kad ne pats autorius tai sugalvojo“, – dalijosi knygos rašymo įspūdžiais autorė.

<PA1>Svarbi tema – emigracija

<SFS>Monika Žąsytienė kalbėjo, kad jos knyga nepretenduoja tapti istoriniu veikalu, joje pasakoja apie Švėkšnos miestelio raidą, žydų bendruomenės kūrimąsi, emigraciją nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios. „Emigracijos temai atskleisti pasirinkau kelių šeimų istorijas, tačiau tai jokiu būdu neatskleidžia emigracijos masto, konkrečių skaičių. Rinkdama medžiagą ir tikslindama faktus, susipažinau su daugybe žmonių, kurie yra susiję su Švėkšna.

„Ypač daug rašant knygą man davė pažintis su švėkšniškiu Naftaliu Zivu ir jo žmona Hana. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kai Naftalis prakalbo lietuviškai. Buvo nekalbėjęs lietuviškai nuo pat 1945-ųjų. Net jo namiškiams tai buvo didžiulė staigmena. Su jo žmona Hana susirašinėjame jau dvejus metus“, – pasakojo muziejininkė.

 <PA1>Kaip sekėsi rašyti?

<SFS>„Klausiau savęs, kodėl aš tą darau, kodėl to ėmiausi? Turėjau daug informacijos, o kai pradedi, tai reikia ir pabaigti. Renkant informaciją pavyko užmegzti ryšius su daugeliu žmonių.  Atsiliepė žydų šeimų nariai: prof. Wilfred Stein, Jerry Shapiro, David Newman, Eric Goldsmith, Howard Kramer, Esther Rechtshafner. Bendravau su holokaustą išgyvenusių asmenų šeimų nariais Shirlei Press, Melanie Segal, Shulamit Shpungin. Surinktą informaciją reikėjo sutvarkyti. Dėkoju leidyklos darbuotojams, kurie nuveikė didelį darbą, kad gražiai būtų sukomponuotos nuotraukos ir kitos iliustracijos. Jų knygoje yra 80 iš įvairių Lietuvos ir užsienio muziejų, archyvų bei duomenų bazių. Norėjosi, kad būtų malonu knygą paimti į rankas“, – atviravo Monika Žąsytienė.

Knygos leidybą finansavo VšĮ „Geros valios fondas“, Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė. Projektą įgyvendino Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Po pristatymo niekas neskubėjo skirstytis, uždavė daugiau klausimų knygos autorei, linkėjo, kad rašytų ir toliau.  

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.


Moniką Žąsytienę pirmojo debiuto proga sveikino muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite