Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu.


Savo pirmąją knygą „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ pristato jos autorė Monika Žąsytienė.


<Knygos atsiradimo istorija

Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją. Muziejininkė kalbėjo, kad šiandien sinagoga atgimsta – į Švėkšną užsukę žmonės jau mato pokyčių.

Knygos autorė pasakojo, kad  medžiaga buvo renkama ir kaupiama įvairiuose aplankuose kompiuteryje. „Man pačiai kilo klausimas: o kam aš  kaupiu medžiagą, jei neketinu niekam rodyti? Ėmiausi darbo, taip atsirado knyga, pasakojanti apie Švėkšnos žydų bendruomenės gyvavimo  etapus – iki Antrojo pasaulinio karo bei katastrofą, ištikusią karo metais“, – pasakojo Monika Žąsytienė. 

„Knyga buvo parašyta greitai. Rašiau naktimis, nes dienomis reikėjo eiti į darbą. Kartais vienam faktui patikrinti prireikdavo daugiau laiko, negu visam skyriui parašyti. Knygoje yra daug nuorodų, išnašų, kurios paliudija, kad ne pats autorius tai sugalvojo“, – dalijosi knygos rašymo įspūdžiais autorė.

<PA1>Svarbi tema – emigracija

<SFS>Monika Žąsytienė kalbėjo, kad jos knyga nepretenduoja tapti istoriniu veikalu, joje pasakoja apie Švėkšnos miestelio raidą, žydų bendruomenės kūrimąsi, emigraciją nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios. „Emigracijos temai atskleisti pasirinkau kelių šeimų istorijas, tačiau tai jokiu būdu neatskleidžia emigracijos masto, konkrečių skaičių. Rinkdama medžiagą ir tikslindama faktus, susipažinau su daugybe žmonių, kurie yra susiję su Švėkšna.

„Ypač daug rašant knygą man davė pažintis su švėkšniškiu Naftaliu Zivu ir jo žmona Hana. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kai Naftalis prakalbo lietuviškai. Buvo nekalbėjęs lietuviškai nuo pat 1945-ųjų. Net jo namiškiams tai buvo didžiulė staigmena. Su jo žmona Hana susirašinėjame jau dvejus metus“, – pasakojo muziejininkė.

 <PA1>Kaip sekėsi rašyti?

<SFS>„Klausiau savęs, kodėl aš tą darau, kodėl to ėmiausi? Turėjau daug informacijos, o kai pradedi, tai reikia ir pabaigti. Renkant informaciją pavyko užmegzti ryšius su daugeliu žmonių.  Atsiliepė žydų šeimų nariai: prof. Wilfred Stein, Jerry Shapiro, David Newman, Eric Goldsmith, Howard Kramer, Esther Rechtshafner. Bendravau su holokaustą išgyvenusių asmenų šeimų nariais Shirlei Press, Melanie Segal, Shulamit Shpungin. Surinktą informaciją reikėjo sutvarkyti. Dėkoju leidyklos darbuotojams, kurie nuveikė didelį darbą, kad gražiai būtų sukomponuotos nuotraukos ir kitos iliustracijos. Jų knygoje yra 80 iš įvairių Lietuvos ir užsienio muziejų, archyvų bei duomenų bazių. Norėjosi, kad būtų malonu knygą paimti į rankas“, – atviravo Monika Žąsytienė.

Knygos leidybą finansavo VšĮ „Geros valios fondas“, Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė. Projektą įgyvendino Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Po pristatymo niekas neskubėjo skirstytis, uždavė daugiau klausimų knygos autorei, linkėjo, kad rašytų ir toliau.  

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.


Moniką Žąsytienę pirmojo debiuto proga sveikino muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.