Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu.


Savo pirmąją knygą „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ pristato jos autorė Monika Žąsytienė.


<Knygos atsiradimo istorija

Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją. Muziejininkė kalbėjo, kad šiandien sinagoga atgimsta – į Švėkšną užsukę žmonės jau mato pokyčių.

Knygos autorė pasakojo, kad  medžiaga buvo renkama ir kaupiama įvairiuose aplankuose kompiuteryje. „Man pačiai kilo klausimas: o kam aš  kaupiu medžiagą, jei neketinu niekam rodyti? Ėmiausi darbo, taip atsirado knyga, pasakojanti apie Švėkšnos žydų bendruomenės gyvavimo  etapus – iki Antrojo pasaulinio karo bei katastrofą, ištikusią karo metais“, – pasakojo Monika Žąsytienė. 

„Knyga buvo parašyta greitai. Rašiau naktimis, nes dienomis reikėjo eiti į darbą. Kartais vienam faktui patikrinti prireikdavo daugiau laiko, negu visam skyriui parašyti. Knygoje yra daug nuorodų, išnašų, kurios paliudija, kad ne pats autorius tai sugalvojo“, – dalijosi knygos rašymo įspūdžiais autorė.

<PA1>Svarbi tema – emigracija

<SFS>Monika Žąsytienė kalbėjo, kad jos knyga nepretenduoja tapti istoriniu veikalu, joje pasakoja apie Švėkšnos miestelio raidą, žydų bendruomenės kūrimąsi, emigraciją nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios. „Emigracijos temai atskleisti pasirinkau kelių šeimų istorijas, tačiau tai jokiu būdu neatskleidžia emigracijos masto, konkrečių skaičių. Rinkdama medžiagą ir tikslindama faktus, susipažinau su daugybe žmonių, kurie yra susiję su Švėkšna.

„Ypač daug rašant knygą man davė pažintis su švėkšniškiu Naftaliu Zivu ir jo žmona Hana. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kai Naftalis prakalbo lietuviškai. Buvo nekalbėjęs lietuviškai nuo pat 1945-ųjų. Net jo namiškiams tai buvo didžiulė staigmena. Su jo žmona Hana susirašinėjame jau dvejus metus“, – pasakojo muziejininkė.

 <PA1>Kaip sekėsi rašyti?

<SFS>„Klausiau savęs, kodėl aš tą darau, kodėl to ėmiausi? Turėjau daug informacijos, o kai pradedi, tai reikia ir pabaigti. Renkant informaciją pavyko užmegzti ryšius su daugeliu žmonių.  Atsiliepė žydų šeimų nariai: prof. Wilfred Stein, Jerry Shapiro, David Newman, Eric Goldsmith, Howard Kramer, Esther Rechtshafner. Bendravau su holokaustą išgyvenusių asmenų šeimų nariais Shirlei Press, Melanie Segal, Shulamit Shpungin. Surinktą informaciją reikėjo sutvarkyti. Dėkoju leidyklos darbuotojams, kurie nuveikė didelį darbą, kad gražiai būtų sukomponuotos nuotraukos ir kitos iliustracijos. Jų knygoje yra 80 iš įvairių Lietuvos ir užsienio muziejų, archyvų bei duomenų bazių. Norėjosi, kad būtų malonu knygą paimti į rankas“, – atviravo Monika Žąsytienė.

Knygos leidybą finansavo VšĮ „Geros valios fondas“, Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė. Projektą įgyvendino Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Po pristatymo niekas neskubėjo skirstytis, uždavė daugiau klausimų knygos autorei, linkėjo, kad rašytų ir toliau.  

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.


Moniką Žąsytienę pirmojo debiuto proga sveikino muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Hits: 269

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Taip pat skaitykite