Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu.


Savo pirmąją knygą „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“ pristato jos autorė Monika Žąsytienė.


<Knygos atsiradimo istorija

Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją. Muziejininkė kalbėjo, kad šiandien sinagoga atgimsta – į Švėkšną užsukę žmonės jau mato pokyčių.

Knygos autorė pasakojo, kad  medžiaga buvo renkama ir kaupiama įvairiuose aplankuose kompiuteryje. „Man pačiai kilo klausimas: o kam aš  kaupiu medžiagą, jei neketinu niekam rodyti? Ėmiausi darbo, taip atsirado knyga, pasakojanti apie Švėkšnos žydų bendruomenės gyvavimo  etapus – iki Antrojo pasaulinio karo bei katastrofą, ištikusią karo metais“, – pasakojo Monika Žąsytienė. 

„Knyga buvo parašyta greitai. Rašiau naktimis, nes dienomis reikėjo eiti į darbą. Kartais vienam faktui patikrinti prireikdavo daugiau laiko, negu visam skyriui parašyti. Knygoje yra daug nuorodų, išnašų, kurios paliudija, kad ne pats autorius tai sugalvojo“, – dalijosi knygos rašymo įspūdžiais autorė.

<PA1>Svarbi tema – emigracija

<SFS>Monika Žąsytienė kalbėjo, kad jos knyga nepretenduoja tapti istoriniu veikalu, joje pasakoja apie Švėkšnos miestelio raidą, žydų bendruomenės kūrimąsi, emigraciją nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios. „Emigracijos temai atskleisti pasirinkau kelių šeimų istorijas, tačiau tai jokiu būdu neatskleidžia emigracijos masto, konkrečių skaičių. Rinkdama medžiagą ir tikslindama faktus, susipažinau su daugybe žmonių, kurie yra susiję su Švėkšna.

„Ypač daug rašant knygą man davė pažintis su švėkšniškiu Naftaliu Zivu ir jo žmona Hana. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kai Naftalis prakalbo lietuviškai. Buvo nekalbėjęs lietuviškai nuo pat 1945-ųjų. Net jo namiškiams tai buvo didžiulė staigmena. Su jo žmona Hana susirašinėjame jau dvejus metus“, – pasakojo muziejininkė.

 <PA1>Kaip sekėsi rašyti?

<SFS>„Klausiau savęs, kodėl aš tą darau, kodėl to ėmiausi? Turėjau daug informacijos, o kai pradedi, tai reikia ir pabaigti. Renkant informaciją pavyko užmegzti ryšius su daugeliu žmonių.  Atsiliepė žydų šeimų nariai: prof. Wilfred Stein, Jerry Shapiro, David Newman, Eric Goldsmith, Howard Kramer, Esther Rechtshafner. Bendravau su holokaustą išgyvenusių asmenų šeimų nariais Shirlei Press, Melanie Segal, Shulamit Shpungin. Surinktą informaciją reikėjo sutvarkyti. Dėkoju leidyklos darbuotojams, kurie nuveikė didelį darbą, kad gražiai būtų sukomponuotos nuotraukos ir kitos iliustracijos. Jų knygoje yra 80 iš įvairių Lietuvos ir užsienio muziejų, archyvų bei duomenų bazių. Norėjosi, kad būtų malonu knygą paimti į rankas“, – atviravo Monika Žąsytienė.

Knygos leidybą finansavo VšĮ „Geros valios fondas“, Kultūros paveldo departamentas bei Šilutės rajono savivaldybė. Projektą įgyvendino Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Po pristatymo niekas neskubėjo skirstytis, uždavė daugiau klausimų knygos autorei, linkėjo, kad rašytų ir toliau.  

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.


Moniką Žąsytienę pirmojo debiuto proga sveikino muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,