Svarbiausias šaliai Klaipėdos uostas nuskynė tarptautinį apdovanojimą

Finansų ministerijos organizuojamame Europos Sąjungos investicinių projektų vykdytojų konkurse „Europos burės“ VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ nuskynė pergalę tarptautinėje konkurso kategorijoje „už Baltijos jūros regiono stiprinimą“. Uoste įgyvendinamas projektas „Hazard“ nurungė ES projektų vykdytojus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

„Kiek sėkmingai dirba jūrų uostas, tiek gyvybinga šalies ekonomika. Kiekviena čia perkrauta tona – tiesioginė nauda šaliai. Ekonomistai yra apskaičiavę, kad, pavyzdžiui, 2017 m. Klaipėdos uosto veikla valstybės bei savivaldybių biudžetus papildė net 768 mln. Eur“, – uosto reikšmę šaliai komentuoja Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Projekto „Hazard“ įgyvendinimo metu sukurta ir įdiegta moderni skaitmeninė pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių kontrolės informacinė sistema. Joje pateikiami visų uoste kraunamų krovinių duomenys – jų pavojingumas ir rūšys, realiu laiku matomi oro taršos stotelių rodikliai, priešgaisrinių hidrantų ir sklendžių, kurių gali prireikti nelaimės atveju, išdėstymas. Bet koks taršos nuokrypis ar įvykusi galima avarija yra akimirksniu fiksuojama ir apie tai informuojami atsakingi asmenys ar tarnybos.

Klaipėda šiais metais yra svarbi ne tik dėl vieno iš vietinių laimėtojų – gegužės 24 d. Klaipėdos koncertų salėje vyko iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurioje susitiko geriausi ES investicinių projektų vykdytojai iš visos Lietuvos. Renginio metu „Europos burių“ konkurso finalininkus sveikino Finansų ministras Vilius Šapoka, Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba, vyko koncertinė programa.

Šiais metais „Europos burių“ konkursas vyko keliais etapais: sulaukta beveik pusšimtis projektų vykdytojų paraiškų ir daugiau nei 170 tūkst. interneto vartotojų balsų. Gautas paraiškas konkurso registracijos etape vertino kompetentinga komisija: Giedrė Švedienė, Lietuvos  pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius Žygimantas Mauricas, žurnalistas, „Žinių radijo“ laidų vedėjas Aurimas Perednis ir naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Apdovanojimų renginio metu konkurso laimėtojams buvo įteiktos 8 „Europos burių“ statulėlės: už investicijas į žmogų, už inovatyviausius sprendimus, už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą, už suteiktas galimybes augti, už įdomiausią smulkaus verslo projektą, už aktyvų viešųjų aptarimų vykdymą, už Baltijos jūros regiono stiprinimą, už proveržį į užsienio rinkas.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti http://www.esinvesticijos.lt/lt/europos-bures-2018.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų