Svarbiausias šaliai Klaipėdos uostas nuskynė tarptautinį apdovanojimą

Finansų ministerijos organizuojamame Europos Sąjungos investicinių projektų vykdytojų konkurse „Europos burės“ VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ nuskynė pergalę tarptautinėje konkurso kategorijoje „už Baltijos jūros regiono stiprinimą“. Uoste įgyvendinamas projektas „Hazard“ nurungė ES projektų vykdytojus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

„Kiek sėkmingai dirba jūrų uostas, tiek gyvybinga šalies ekonomika. Kiekviena čia perkrauta tona – tiesioginė nauda šaliai. Ekonomistai yra apskaičiavę, kad, pavyzdžiui, 2017 m. Klaipėdos uosto veikla valstybės bei savivaldybių biudžetus papildė net 768 mln. Eur“, – uosto reikšmę šaliai komentuoja Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Projekto „Hazard“ įgyvendinimo metu sukurta ir įdiegta moderni skaitmeninė pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių kontrolės informacinė sistema. Joje pateikiami visų uoste kraunamų krovinių duomenys – jų pavojingumas ir rūšys, realiu laiku matomi oro taršos stotelių rodikliai, priešgaisrinių hidrantų ir sklendžių, kurių gali prireikti nelaimės atveju, išdėstymas. Bet koks taršos nuokrypis ar įvykusi galima avarija yra akimirksniu fiksuojama ir apie tai informuojami atsakingi asmenys ar tarnybos.

Klaipėda šiais metais yra svarbi ne tik dėl vieno iš vietinių laimėtojų – gegužės 24 d. Klaipėdos koncertų salėje vyko iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurioje susitiko geriausi ES investicinių projektų vykdytojai iš visos Lietuvos. Renginio metu „Europos burių“ konkurso finalininkus sveikino Finansų ministras Vilius Šapoka, Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba, vyko koncertinė programa.

Šiais metais „Europos burių“ konkursas vyko keliais etapais: sulaukta beveik pusšimtis projektų vykdytojų paraiškų ir daugiau nei 170 tūkst. interneto vartotojų balsų. Gautas paraiškas konkurso registracijos etape vertino kompetentinga komisija: Giedrė Švedienė, Lietuvos  pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius Žygimantas Mauricas, žurnalistas, „Žinių radijo“ laidų vedėjas Aurimas Perednis ir naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Apdovanojimų renginio metu konkurso laimėtojams buvo įteiktos 8 „Europos burių“ statulėlės: už investicijas į žmogų, už inovatyviausius sprendimus, už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą, už suteiktas galimybes augti, už įdomiausią smulkaus verslo projektą, už aktyvų viešųjų aptarimų vykdymą, už Baltijos jūros regiono stiprinimą, už proveržį į užsienio rinkas.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti http://www.esinvesticijos.lt/lt/europos-bures-2018.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po