Susitikimas su „Misija Sibiras‘2018“ dalyviais

Spalio 26 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje lankėsi „Misija Sibiras‘2018“ komanda – Viltė Ambrazaitytė, Ieva Kaknevičiūtė, Matas Toliušis ir Antanas Urbonas.

Susitikimo „Kita stotelė – Misija Sibiras‘2018“ metu susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti 11 dienų kauptas, užrašinėtas ir vis iš naujo išgyventas emocijas iš ekspedicijos Kazachstane.

„Misija Sibiras“ – Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektas. Projektą rengia labdaros ir paramos fondas „Jauniems“. Jau surengta vienuolika ekspedicijų į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane. Jaunimo ekspedicijos sutvarkė apie 90 lietuviškų kapinių, susitiko ir aplankė Sibire gyvenančius lietuvius. Grįžę surengė per aštuonis šimtus projekto pristatymų Lietuvos ugdymo ir kultūros įstaigose, taip vykdydami pilietiškumo misijos sklaidą.

Šiemet į Kazachstano Respubliką vyko net dvi ekspedicijos grupės (iš viso 24 žmonės), kurios sugebėjo įrodyti, jog Lietuvos istorijos dalis slypi ne vien Sibire. Iš pradžių misija tradiciškai buvo planuota į Rusiją, bet Maskva atsisakė išduoti vizas, todėl ekspedicija pasirinko vykti į Kazachstano Karagandos regioną, kur buvo kalinami Lietuvos politiniai kaliniai. Misijos dalyviai per dešimt dienų iš viso mikroautobusais, traukiniais ir pėsčiomis nukeliavo apie 3 tūkstančius kilometrų Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo regionuose, inventorizavo 16 kapinių, sutvarkė 200 kapų, pastatė 6 kryžius, aukščiausias jų – beveik 5 metrų.

Buvusioje Kazachijos sovietinėje respublikoje veikė kelios dešimtys lagerių, juose kalinti apie 20 tūkst. politinių kalinių iš Lietuvos. Pagal lietuvių tremties įkalinimo ir palaidojimo mastą Kazachstano teritoriją lenkia tik Rusija.

Ekspedicijos metu komanda iššukavo 16 bendrų miestų kapinių. Skaitydami antkapių užrašus dalyviai ieškojo lietuviškų pavardžių ir užrašų. Jiems pavyko surasti, inventorizuoti ir sutvarkyti beveik 200 lietuvių kapų. Ieva Kaknevičiūtė pasakojo, kad komanda savo rankomis padarė ir pastatė kryžius, kuriuos papuošė baltiškomis saulutėmis. Kiekvieno iš šių kryžių iškėlimas į Kazachstano padanges buvo ypatingas – giedant „Tautišką giesmę“ ir jaučiant, kad šis atminimo ženklas padės išsaugoti šeimos bei tautos istoriją.

Ne mažiau svarbus darbas buvo memorialų tvarkymas. Buvusiose lagerių teritorijose lietuviai ir kitų tautų atstovai buvo laidojami masinėse kapavietėse, todėl atskirų kapų čia nėra. „Misija Sibiras‘18” dalyviai sutvarkė jau esamus arba pastatė naujus memorialus net 4 vietose: Rudnike, Balchaše, Rytiniame Kounrade bei Mamočkino (Mamyčių) kapinėse.

Kazachstane iškilo 6 nauji lietuviški kryžiai, vienas iš jų buvo pagamintas ir perduotas ekspedicijai Karagandos lietuvių bendruomenės. Aukščiausias – Saranėje, šalia 2 partizanų kapų pastatytas kryžius, siekiantis net 4,8 m.

Ekspedicijos metu komandai pavyko sutikti politinių kalinių vaikų, anūkų ir proanūkių. Vienas iš jų – Vladas Račkaitis – tebekalbėjo lietuviškai, nors Lietuvoje yra buvęs tik kartą prieš 30 metų.

Šilutiškiai susitikimo metu domėjosi, kur vyks artimiausios ekspedicijos, mat ne vieno lietuvio senelių ar prosenelių kapai yra tolimajame Sibire.

Atsisveikindami „Misija Sibiras‘2018“ dalyviai kalbėjo, kad vykdami su ekspedicija į buvusias tremties vietas jie nuvežė ten dalelę Lietuvos, pagerbė ir tuos, kurių kapų nepavyko surasti.

Žaneta Jokužytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai