Susitikimas su „Misija Sibiras‘2018“ dalyviais

Spalio 26 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje lankėsi „Misija Sibiras‘2018“ komanda – Viltė Ambrazaitytė, Ieva Kaknevičiūtė, Matas Toliušis ir Antanas Urbonas.

Susitikimo „Kita stotelė – Misija Sibiras‘2018“ metu susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti 11 dienų kauptas, užrašinėtas ir vis iš naujo išgyventas emocijas iš ekspedicijos Kazachstane.

„Misija Sibiras“ – Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektas. Projektą rengia labdaros ir paramos fondas „Jauniems“. Jau surengta vienuolika ekspedicijų į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane. Jaunimo ekspedicijos sutvarkė apie 90 lietuviškų kapinių, susitiko ir aplankė Sibire gyvenančius lietuvius. Grįžę surengė per aštuonis šimtus projekto pristatymų Lietuvos ugdymo ir kultūros įstaigose, taip vykdydami pilietiškumo misijos sklaidą.

Šiemet į Kazachstano Respubliką vyko net dvi ekspedicijos grupės (iš viso 24 žmonės), kurios sugebėjo įrodyti, jog Lietuvos istorijos dalis slypi ne vien Sibire. Iš pradžių misija tradiciškai buvo planuota į Rusiją, bet Maskva atsisakė išduoti vizas, todėl ekspedicija pasirinko vykti į Kazachstano Karagandos regioną, kur buvo kalinami Lietuvos politiniai kaliniai. Misijos dalyviai per dešimt dienų iš viso mikroautobusais, traukiniais ir pėsčiomis nukeliavo apie 3 tūkstančius kilometrų Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo regionuose, inventorizavo 16 kapinių, sutvarkė 200 kapų, pastatė 6 kryžius, aukščiausias jų – beveik 5 metrų.

Buvusioje Kazachijos sovietinėje respublikoje veikė kelios dešimtys lagerių, juose kalinti apie 20 tūkst. politinių kalinių iš Lietuvos. Pagal lietuvių tremties įkalinimo ir palaidojimo mastą Kazachstano teritoriją lenkia tik Rusija.

Ekspedicijos metu komanda iššukavo 16 bendrų miestų kapinių. Skaitydami antkapių užrašus dalyviai ieškojo lietuviškų pavardžių ir užrašų. Jiems pavyko surasti, inventorizuoti ir sutvarkyti beveik 200 lietuvių kapų. Ieva Kaknevičiūtė pasakojo, kad komanda savo rankomis padarė ir pastatė kryžius, kuriuos papuošė baltiškomis saulutėmis. Kiekvieno iš šių kryžių iškėlimas į Kazachstano padanges buvo ypatingas – giedant „Tautišką giesmę“ ir jaučiant, kad šis atminimo ženklas padės išsaugoti šeimos bei tautos istoriją.

Ne mažiau svarbus darbas buvo memorialų tvarkymas. Buvusiose lagerių teritorijose lietuviai ir kitų tautų atstovai buvo laidojami masinėse kapavietėse, todėl atskirų kapų čia nėra. „Misija Sibiras‘18” dalyviai sutvarkė jau esamus arba pastatė naujus memorialus net 4 vietose: Rudnike, Balchaše, Rytiniame Kounrade bei Mamočkino (Mamyčių) kapinėse.

Kazachstane iškilo 6 nauji lietuviški kryžiai, vienas iš jų buvo pagamintas ir perduotas ekspedicijai Karagandos lietuvių bendruomenės. Aukščiausias – Saranėje, šalia 2 partizanų kapų pastatytas kryžius, siekiantis net 4,8 m.

Ekspedicijos metu komandai pavyko sutikti politinių kalinių vaikų, anūkų ir proanūkių. Vienas iš jų – Vladas Račkaitis – tebekalbėjo lietuviškai, nors Lietuvoje yra buvęs tik kartą prieš 30 metų.

Šilutiškiai susitikimo metu domėjosi, kur vyks artimiausios ekspedicijos, mat ne vieno lietuvio senelių ar prosenelių kapai yra tolimajame Sibire.

Atsisveikindami „Misija Sibiras‘2018“ dalyviai kalbėjo, kad vykdami su ekspedicija į buvusias tremties vietas jie nuvežė ten dalelę Lietuvos, pagerbė ir tuos, kurių kapų nepavyko surasti.

Žaneta Jokužytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po