Stiprindama gynybą ES steigia 5 tūkst. karių reagavimo pajėgas
Briuselis, kovo 21 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga pirmadienį turi patvirtinti naują gynybos strategiją, skirtą padidinti bloko pajėgumą veikti, įskaitant 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą.
Planas, rengtas dvejus metus, paskutinę minutę buvo perrašytas, siekiant daugiau dėmesio skirti Rusijos grėsmei po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą. „Tai nėra atsakymas į Ukrainos karą, bet tai yra atsakymo dalis, – prieš bloko užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė ES užsienio politikos atstovas Josepas Borrellis. – Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę akimirką prieš patvirtinimą situacija bus tokia bloga ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“.
Žadintuvas suskambo
ES lyderiai Rusijos puolimą Ukrainoje apibūdino kaip žadintuvo skambutį, kad 27 valstybės narės turi imtis griežtesnio požiūrio į savo saugumą. JAV vadovaujamas karinis NATO aljansas dešimtmečius buvo Europos gynybos pagrindas, o karas Ukrainoje sustiprino daugelio ES narių reikalavimą išlaikyti glaudžius ryšius su Vašingtonu. Tačiau yra ir siekis, kurį labiausiai stumia Prancūzija, kad blokas stiprintų savo paties gebėjimą veikti.
Naujoji strategija, kurią lyderiai turės oficialiai pasirašyti per vėliau šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, skirta sustiprinti ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje. „Dirbsime, kad taptume stipresni kariniu požiūriu ir panaudotume savo pajėgumus labiau koordinuotai“, – sakė J. Borrellis.
Pagrindinis tikslas
Pagrindinis pasiūlymo tikslas – iki 2025 m. sukurti iki 5 tūkst. karių „ES greitojo dislokavimo pajėgas“, kurias būtų galima pasiųsti į priešišką aplinką“. Postūmį kurti tokias pajėgas paskatino chaotiškas Vakarų pasitraukimas iš Afganistano pernai, kai Europa buvo visiškai priklausoma nuo JAV evakuacijų.
Projekte, kurį matė AFP, sakoma, kad pajėgas sudarys sausumos, oro ir jūrų komponentai ir jas bus galima panaudoti „skirtinguose operacijos etapuose neleistinoje aplinkoje, pavyzdžiui, pradiniam įžengimui, pastiprinimui arba kaip atsargines pajėgas užtikrinant išėjimą“.
Viljama Sudikienė (AFP)