Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra atlieka išskirtinį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo didelio masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.

Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti aštuoni teisėjai, taip pat sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys. Visi sulaikyti teisėjai turi didelę 24–37 metų darbo patirtį.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose vyksta suplanuoti procesiniai veiksmai, renkami tyrimui reikšmingi duomenys. Proceso veiksmuose dalyvauja daugiau nei šimtas STT, kitų institucijų pareigūnų, prokurorų.

Prezidentės sprendimas

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro E. Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henrichą Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.

„Šis ikiteisminis tyrimas – tai signalas visai teismų sistemai, kad turi būti imtasi kardinalių sprendimų ir pokyčių, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijos apraiškai. Lietuvoje turi būti užtikrinamas skaidrus teisingumo vykdymas – tai, visų pirma, mūsų visų pilietinė pareiga, teisinės valstybės pamatas“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pabrėžia, kad šis atvejis yra išskirtinis ne tik dėl korupcijos masto ar kyšių dydžių, bet dėl pasekmių visai visuomenei: „Korupcija, kyšininkavimas, prekyba poveikiu siekiant kažkam palankių neteisėtų sprendimų verčia kalbėti ne tik apie tą žalą, kurią galima nustatyti suskaičiavus gautų kyšių sumas. Tai teismo vardu „prastumti“ kažkieno savanaudiški, neteisėti sprendimai, nukentėjusių žmonių likimai, neįvykdytas teisingumas. Tai prarastas žmonių pasitikėjimas teisingumu. Todėl gavus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas buvo galimas tik vienas sprendimas – pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakyti į visus klausimus.“

Leisdama patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis abiejų prezidentės kadencijų prioritetas.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja speciali Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos inf.

PAPILDYTA:

MRU profesoriaus komentaras

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Vytautas Sinkevičius, komentuodamas rezonansą visuomenėje sukėlusį teisėjų korupcijos skandalą, teigia, kad valstybei korumpuotų teisėjų išsivalymas reikalingas ir sveikintinas, bet kartu ragina visuomenę nepasidaryti išankstinių nuostatų, jog teismine sistema pasitikėti negalima. 

,,Iš šitų atvejų nereikia daryti išvados, kad visi teisėjai yra korumpuoti, kad teismai yra supuvę, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Teisingumas yra, tik reikia švarinti teisminę sistemą, kaip ir kiekvieną kitą sistemą, ir jokia čia paslaptis nebuvo, kad kai kurie teisėjai gyvena ne pagal savo gaunamas pajamas, kad leidžia sau daugiau nei leidžia jų atlyginimai. Vien tai, kad valstybė sugeba išsivalyti ir atsikratyti tokių teisėjų ir pradėti tyrimus, tai, viena vertus, džiugina, kad taip įvyko, o, kita vertus, apima liūdesys“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. 

Paklaustas, ar didesnės algos teismų sistemoje užkardytų korupcinę veiką, V.Sinkevičius sako taip nemanąs, nes teisėjų algos lyginant su kitais visuomenės piliečiais nėra tokios jau mažos. V. Sinkevičius mano, kad tai ne algų, o žmogaus moralinių vertybių klausimas. 

„Teisėjų atlyginimai nėra tokie maži palyginti su kitais visuomenės nariais. Bet, matyt, tai yra asmens sąžinės, asmens padorumo dalykas. Tai dabar įlįsti į žmogaus sąžinę ir patikrinti, ar jo sprendimas grindžiamas teisės taikymu, ar jo sprendimas grindžiamas tokios sampratos, kurią lemia pinigų suma, kokia jam yra įteikiama, tai labai yra sunku pasakyti. Teismuose apskritai korupcijos neturi būti, jos iš principo negali būti teismuose, nes tai yra ypatingas sluoksnis, kur žmonės ateina su savo skausmais, bėdomis, kurios tikisi tikrojo teisingumo. Tai kiekvienas toks korupcinis atvejis pribloškia“, – teigė profesorius. 

Pasak V. Sinkevičiaus, kad įtariami teisėjai sulaužė vieną esminių demokratinės teisinės valstybės nepriklausomumo principą, kuris teisėjams duotas ne tam, kad piktnaudžiautų savo padėtimi, o vykdytų teisingumą nedarydamas įtakos iš šalies. 

„Teisėjo nepriklausomumas duotas ne tam, kad galėtų spręsti bylas taip, kaip jis išmano, o tuo labiau bylas spręsti už pinigus ir panašiai. Nepriklausomumas duotas tam, kad jis niekieno neveikiamas galėtų priimti teisingus sprendimus, vadovautis tik Konstitucija ir tik įstatymu, o ne kažkokiais kitais interesais, o tuo labiau nebūti sugundytas pinigais ir kitokiomis vertybėmis. Graudu tai, kad žmonės, eidami į teismą, tikisi, jog teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinės bylą ir bus pasiektas teisingumas, o kai išgirsti, kad teisingumas yra nuperkamas, tie dalykai nuvilia visuomenę“, – sakė V. Sinkevičius. 

Kita vertus, pabrėžė jis, šis specialiųjų tarnybų bei Generalinės prokuratūros darbas parodė, kad sistemos yra ,,valomos“ ir korupciniai nusikaltimai valstybėje nėra toleruojami. 

„Pavyzdys rodo, kad teisėtvarka yra pajėgi susidoroti su tomis negerovėmis, kurios kyla. Prieš dešimt metų niekas nebūtų išdrįsęs atlikti tokių tyrimų ir nesugebėtų jų atlikti, dabar teisėsaugos institucijos, aš manau, surinko pakankamai duomenų, kurios leidžia pradėti ikiteisminius tyrimus. Jeigu yra galimybė apsivalyti, atsisakyti tų nesąžiningų žmonių, tai visuomenei nuo to tik geriau“, – teigė jis. 

ELTA